Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasigaminti skanius ir purius sklindžius su varške. Taip pat sužinosite apie blynų istoriją ir tradicijas Lietuvoje.

Blynų istorija ir tradicijos

Archeologinių kasinėjimų duomenys rodo, kad žmonės gamindavosi alų net prieš 8000 - 9000 metų. JAV Pensilvanijos universiteto antropologų atlikti tyrimai leidžia teigti, kad alų žmonės pasigamino netgi anksčiau už duoną, o ši atsirado tik kaip šalutinis alaus gamybos produktas.

Taigi, visose senovės civilizacijose yra randami alaus pėdsakai. Tigro ir Eufrato slėnyje rastose 6000 metų senumo dantiraščių rašytose molinėse lentelėse rašoma, kad šumerai alui gaminti naudojo miežių salyklą: daigintus grūdus rupiai sumaldavo, sumaišydavo su trupučiu vandens ir minkydavo tešlą, iš kurios kepdavo papločius.

Iš sulaužytų miežinių ir kvietinių papločių gamindavosi misą ir po to alų, kurį vadino sikaru. Raižytose lentelėse vardijamos net 16 skirtingų miežinio ir kvietinio alaus rūšys.

Vėliau susiprato iškepti nuo raugo likusius tirščius - taip bus atsiradusi duona, kuri buvo skanesnė ir skalsesnė, nei neraugintos tešlos papločiai. Tačiau pietiniuose kraštuose besivystančiose civilizacijose (Tarpupio, Uratu, Egipto, Senovės Graikijos) rauginiai papločiai ir duona neprigijo, matyt tam buvo nepalankios klimatinės sąlygos ir atitinkami žmonių virškinimo ypatumai bei sveikatos dalykai. Azijoje kinai taip yra atradę ryžių alų - sakė.

Archeologiniai tyrimai taip pat rodo, kad indoeuropiečių baltų genčių gyvenamose teritorijose žemdirbyste nuo Volgos iki Baltijos jūros jau buvo užsiimama daugiau nei keturi tūkstančiai metų. Tad ir blynai baltų gentyse buvo mokami gamintis.

Baltai žinojo, kad blynams kepti pirmiausia reikia pasigaminti iš miltų blendinį. „Blendinys“ - ko gero yra pats seniausias indoeuropiečių kulinarinis terminas.

Vieni tik lietuviai, kaip seniausia indoeuropiečių tauta, tebemoka blendinį gamintis ir vis dar tebenaudoja šį terminą tiesiogiai, t. y. Kitos indoeuropiečių tautos, ypač žymiai jaunesnės už baltus, pav., anglai taip pat naudoja žodį „blend“, tačiau jis jau reiškia „mišinį“.

Lietuviai žino, kad iš tešlos blynų jokiu būdu neiškepsi, nes iš tešlos yra kepami papločiai, duona, bandos, ragaišiai, pyragai ir bandelės. Blynai kepami tik iš blendinio.

Senosiose lietuviškose kulinarinėse knygose, kurios buvo rašomos ir spausdinamos net nuo XVII amžiaus, rašoma, kad „blynas turi būti didelis, kaip saulė; apvalus, kaip saulė; raudonas, kaip saulė, karštas kaip saulė“.

Suprantama, senovėje, blynams kepti imdavo įvairiausius miltus: avižinius, grikinius, kvietinius, miežinius, ruginius, sorinius ir net žirninius. Ir nors šiandien mes visi vieningai kepame blynus iš kvietinių miltų, tikrieji blynai privalėtų būti kepami, kaip tai būdavo daroma nuo amžių amžinųjų, tik iš grikinių miltų. Kvietinių miltų blynai niekaip neišeina tokie putlūs ir minkšti, kaip iš grikinių.

Blynai kepami yra storose didelėse įkaitintose ketinėse keptuvėse. Kad šiose keptuvėse gerai iškeptų blynai, reikia žinoti, kad blynų keptuvės plauti negalima.

Blynams blendinys gaminamas iš keturių pagrindinių ingredientų: miltų, skystos terpės, rišamojo junginio ir raugo (arba mielių), pagardinimui dedama druska, cukrus. Taigi blynų gali būti tiek, kiek yra miltų ir kaip jie malti, - rupiai, smulkiai, pikliuotai ir pan.: avižinių, grikinių, kukurūzinių, kvietinių, miežinių, pupinių, ryžinių, ruginių, sorinių, žirninių arba jų mišinių.

Purūs sklindžiai su uogų kremu

Puručiai sklindžiai su uogų kremu ar uogiene yra tobulas pusryčių patiekalas. Išbandykite lengvą jogurtinės sklindžių tešlos receptą.

Ingredientai (2-3 asmenims):

• 2 kiaušiniai
• 1 šaukštas cukraus
• 200 g graikiško jogurto
• 140 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų
• 1 šaukštelis kepimo miltelių
• Žiupsnelis druskos
• Aliejaus (kepti)
• Įvairių uogų

Gaminimas:

1. Išplakite kiaušinius su cukrumi, sumaišykite su jogurtu.
2. Suberkite aukščiausios rūšies kvietinius miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, druską.
3. Viską išmaišykite, bet neilgai - kad tik susijungtų. Palikite tešlą 5-7 min. pastovėti, kad miltai išbrinktų.
4. Kepkite sklindžius vidutiniškai įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus.

Traškūs bulviniai sklindžiai

Traškūs bulviniai sklindžiai - tai skanus ir paprastas užkandis, kuris puikiai tiks tiek kasdieniam valgiui, tiek ypatingoms progoms. Su šiuo receptu pasigaminsite traškius ir skanius blynus, kurie žavi savo švelniu bulvių skoniu ir traškia tekstūra.

Naudingos sudedamosios dalys:

• Bulvės (Russet): Puikus angliavandenių šaltinis, taip pat gausu vitaminų C ir B6, kurie svarbūs odos sveikatai ir energijos gamybai.
• Kiaušiniai: Kiaušiniai suteikia baltymų ir yra geras maistinių medžiagų šaltinis, reikalingas ląstelių atstatymui ir imunitetui stiprinti.
• Svogūnai: Svogūnai turi daugybę naudingų medžiagų, tokių kaip vitamino C ir flavonoidų, kurie prisideda prie širdies sveikatos ir antioksidacinės apsaugos.
• Druska ir pipirai: Pagardina patiekalą ir suteikia papildomų mineralų bei antioksidantų.

Ingredientai:

• Bulvės: 4 labai didelės (~1 kilogramo; labiausiai tinka Russet - rudomis storomis lupenomis)
• Svogūnai: 1 (~200 gramų)
• Kiaušiniai: 2 dideli (lengvai išplakti)
• Kvietiniai miltai: 3 valgomųjų šaukštų (nėra būtina)
• Rupi druska: 0,5 valgomojo šaukšto
• Šviežiai malti juodieji pipirai: ketvirtadalio arbatinio šaukštelio
• Aliejus: 150 mililitrų

Recepto paruošimas:

1. Pirmiausia bulves nuskuskite. Aš pati prieš nuskusdamas bulves mėgstu jas visada nuplauti ir tik po to skusti.
2. Tris bulves sutarkuokite stambia burokine tarka, o vieną - smulkia sūrio tarka.
3. Spaudami rankomis bulvių sultis nusunkite į atskirą dubenį, palikite jas maždaug vienai minutes krakmolui nusėsti.
4. Iš dubens atsargiai išpilkite skystį, krakmolą dėkite į bulvių mišinį.
5. Išlukštenkite svogūną ir jį sutarkuokite smulkia tarka arba sumalkite.
6. Dėkite į bulves. Pridėkite kiaušinius, miltus, druską ir pipirus, viską gerai išmaišykite šaukštu.
7. Į keptuvę, virš vidutiniškos kaitros, pilkite aliejaus tiek, kad jo gylis siektų vieną centimetrą. Gerai įkaitinkite: patikrinimui įmestas duonos trupinėlis privalo burbuliuoti, ir per 15 sekundžių paruduoti arba medinio šaukšto galas karštame aliejuje irgi burbuliuoja.
8. Valgomuoju šaukštu dėkite tešlą į keptuvę: vienas sklindis = 1 valgomasis šaukštas.
9. Kepkite tol , kol sklindžiai lengvai paruduoja, tai yra iš abiejų pusių, po maždaug 2-3 minutes.
10. Iškepusius sklindžius dėkite ant grotelių virš skardos.
11. Kad sklindžiai neatvėstų, juos galite laikyti 100 laipsnių (200°F) temperatūros orkaitėje iki pusvalandžio.
12. Pateikite papuošę tiršta grietine, grietinės-varškės mišiniu, grūdėta varške, obuoliene, šviežiais daigeliais ar kitais mėgstamais priedais (pvz. kiaušiniais).

Patarimas: Kartais Kalėdoms aš tą pačią obuolienę gaminu primaišiusi šviežių spanguolių ar spanguolių uogienės - šitaip gaunasi toks švelniai rausvas, beveik skaidrus, lašas baltame grietinės soste. Svečiai suvalgo bulvinius sklindžius pirštais - tarsi karštą užkandį. Ir visi labai pagiria!

Lietiniai blynai

Blyneliai gaminami iš lietinių, o lietiniai, kaip ir blynai, kepami iš blendinio, tik blynelių lietiniams blendinys yra žymiai skystesnės konsistencijos ir prėskas (nerūgštus), nes pradžioje reikia išsikepti pusgaminius - lietinius.

Blendinys lietiniams samčiu pilamas ant įkaitintos, vos riebalais suvilgytos lengvos plieninės keptuvės (dabar galima naudoti teflonines be riebalų) ir pakaitinamas, kol susiformuoja lietinis ir lengvai atsiskiria nuo keptuvės dugno.

Lietinių jokiu būdu negalima apskrudinti, nes tada iš jų nebus galima pagaminti blynelių. Dar kartą primenu, kad lietiniai kepami yra plonose plieninėse keptuvėse, jų dugną patepus lašinių gabalėliu arba suvilgius įvairiais aliejais.

Blyneliai nuo blynų skiriasi tuo, kad ant lietinių (BLYNELIŲ PUSGAMINIŲ) dedami įvairūs įdarai(mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių, grybų, saldūs), lietiniai įvairiai sulankstomi, susukami, sužnybiami ir tik po to apskrudinami, - štai tada jau gaunasi blyneliai.

Lietuviški blyneliai skrudinami daugiausia svieste arba lydytame svieste arba sviesto ir kanapių ar sėmenų aliejaus mišinyje.

Blynelių gali būti tiek, kiek yra miltų ir kaip jie malti, - rupiai, smulkiai, pikliuotai ir pan.: avižinių, grikinių, kukurūzinių, kvietinių, miežinių, pupinių, ryžinių, ruginių, sorinių, žirninių arba jų mišinių. Blynelių, kaip ir blynų gausybę dar paįvairina blendinio rišamasis junginys - kiaušinis.

Ne tik senovėje, bet ir dabar blyneliai dar yra ir apkepami, t.y. blyneliai sudedami į apkepo indus, priklausomai nuo įdaro pagaminamas jam tinkantis padažas, juo užpilami blyneliai ir apkepami orkaitėje.

---