Anksčiau gana dažnai rasdavau užsienio autorių straipsnių, kuriuose žvejai įrodinėdavo, kad masalo spalva praktiškai neturi reikšmės norint sėkmingai žvejoti plėšrūnes. Paprastai šie spiningautojai tvirtindavo, kad labiausiai žuvis gundo vilioklio judesiai, virpesiai ir meškeriodamas beveik bet kokiu dirbtiniu masalu, jei tik tinkamai jį pasiūlysi grobuonei, nesvarbu kokios būtų oro sąlygos, metų ar paros laikas, ją sugundysi. Nemažai mūsų žvejų taip pat skaito užsieninius straipsnius apie meškeriojimą, lankosi įvairiose interneto svetainėse ir net nesusimąstydami tiki, kad tai, kas ten parašyta, yra šventa tiesa. Dėl to nereikia taip aklai tikėti, ką rašo „jie“, ir visiškai ignoruoti, ką bandome pasakyti „mes“.
Kita detalė, apie ką užsiminiau šio straipsnio pradžioje. Aš pats iš tiesų dažnai skaitinėju tiek Vakarų Europos, tiek Rytų Europos meškeriotojų rašinius internete ir labai aiškiai matau vieną tendenciją - dauguma straipsnių įvairiose svetainėse yra kopijuoti vienas nuo kito. Apie savo straipsnius aš dabar nekalbu, nors puikiai žinau, kad dalis žvejų lygiai taip pat nepatikliai žiūri ir į juos. Įsigilinkite į užsieninius straipsnius ir pamatysite, kad kokie nors masalai ar įrankiai išbandomi tokiomis sąlygomis, kurios dažniausiai neatitinka mūsų vandenų sąlygų.
Tikrai negalima teigti (jokiu būdu!), kad visi straipsniai yra nieko verti ir aprašyta patirtis visiškai nenaudinga meškeriojant mūsų vandenyse. Aišku, ne visur, ne visada, bet su Lietuvos vandenimis nėra ko lyginti, juolab, kai žuvaujančių svetur dažniausiai būna mažiau nei pas mus. Be jokios abejonės, ir tarp užsieniečių yra tikrai puikių, aukštos klasės meškeriotojų, kai kurie iš šios veiklos netgi pragyvena, nes dalyvauja sportinės žūklės varžybose atstovaudami savo klubams ar šaliai arba dirba žūklės reikmenų įmonėse ekspertais. Mūsų šalyje, kalbant apie visus meškeriotojus mėgėjus apskritai, panašaus lygio meistrų atsirastų gerokai daugiau ir tą faktą pripažįsta kitų šalių žvejai.
Apie tai, kad lydekos savo aukas puikiai jaučia šonine linija ir šiuo jutiminiu organu vadovaujasi medžiodamos, visiškai sutinku. Šio fakto nepaneigsi. Ypač šoninė linija joms praverčia drumstame vandenyje, kai matomumas mūsų akimis tebūna vos 10-15 cm. Dėl to pavasarį aštriadantės geriausiai griebia agresyvius masalus ir šiuo atveju sukriukės dažnai būna neabejotinos favoritės. Prieš keliolika metų vasara buvo itin lietinga, daugelyje telkinių vanduo - neįprastai drumstas, aukštas, tad beveik visą šį laikotarpį lydekos geriausiai ir kibo spiningaujant sukriukėmis. Tačiau kitas faktas - plėšrūnės labiausiai geidė spindinčių balto metalo blizgių. Vadinasi, jos medžiodamos ne tik jautė, bet ir matė.
Kaip supratote, masalo spalva tam tikromis sąlygomis gali būti ne mažiau svarbus dirgiklis už virpesius, o neretai turi ir lemiamą reikšmę. Spalva po vandeniu pasiskirsto visiškai kitaip nei ore! Labiau ryškios spalvos ultravioletinėje aplinkoje yra geresnes gaudant dideliuose gyliuose. Greitai emiau pastebėti koks skirtumas nuopaprastu iki fluorescensiniu spalvu.Ir tada as emiau pritaikyti savo turimiems masalams. Nemazai laiko reikėjo kad tai issiaiskinti ,kad patys kibiausi mano masalai prie nedidelio apsvietimo turėjo rysku spalvu kontrasta ,ypatingai fluorescuojanciu spalvu masalai.Turejau ryškiu spalvu masala (oranžiniai-zalia su gelsvu atspalviu). Masalu spalvu deze panardinta i ivairius gylius atrodo vis kitaip.
Turekite visa laika mintyse kad , vandenyje randasi begales visokiu labai smulkiu daleliu, kurios daro itaka ,naikindamos spalvas vandenyje. As sužinojau kad istirpe organines kilmes detalytes visiškai itakoja i spalvu absorbacija. Pacia geriausia musu vandens telkiniuose laikytina paprasta geltona ir zaliu atspalviu spalva,lyginant tai su kitomis spalvomis ir ju matomumu po vandeniu vasaros laike todel kad,vasara yra vandenyje daugiau ištirpusios organikos daleliu. Tam kad matytu spalvas zuvis ,jos akiu tinklainėje yra pagaliuku ir srateliu formos matomumo tinklelis.
Srateliai maziau jautrus, sviesai nei pagaliukai (kurie palaiko matomuma net esant minimaliam apsvietimui), bet leidžia atskirti spalvas . Priklausomai nuo zuvies rusies ir gyvenimo budo pagal patvirtintus mokslinius tyrimus kiekviena rusis zuvu mato spalvas ne vienodai . Kuo vanduo skaidresnis ir svaresnis kuriame jus gaudote,tuo didesnis spalvu pasirinkimas .Ir tik zuvis išsirinks kokia spalva jai patinka labiausiai.Svieciant skaisciai saulei ,as dazniau naudoju tamsesniu atspalviu turinčius masalus tokius kaip melynai violetines spalvos .Naturaliu spalvu masalai,kurie atrodo kaip tikras grobis,yra labai geras pasirinkimas skaidriame vandenyje,ar mazuose vandens telkiniuose kai yra pakankamas apsvietimas.
Vandens spalva taip pat laikomas geru indikatoriumi pasirenkant masalo spalva. Ryskiai mėlyna ,turbūt bus pati sėkmingiausia tarp spalvu. Kai labai zemas apsvietimo laipsnis,didele reiksme turi spalvu kontrastingumas,nei pacios spalvos pasirinkimas.Tokiuose atvejuose reiktu apsistoti ties juoda,balta ar fluorascensine spalva. Skirtingos žuvys mato skirtingas spalvas. Daugelis seklių vandenų ar paviršinių žuvų (upėtakiai, aukšlės, karpiai) gali matyti visą spalvų spektrą, net ir ultravioletines spalvas, kurių nemato žmogus. Kitų žuvų spalvų matymas ribojamas iki juodos, rudos, žalios ir raudonos ir geltonos. Nors žuvys sugeba skirti kai kuriuos atspalvius, tai labai neįtakoja kibimo, nes jas vienodai traukia raudonas ir tamsiai raudonas masalas.
Jei renkatės dviejų spalvų masalą, reikia kreipti dėmesį ne į spalvas, o į jų kontrastą. Kaip vanduo filtruoja spalvas Vanduo, kaip žinia, filtruoja šviesą - kuo giliau jos patenka mažiau. O spalva matoma pagal tai, kiek šviesios atspindi paviršius. Jei į didesnius gylius patenka mažiau šviesos, reiškia, kad kai kurios spalvos gali būti nematomos. Tai labai priklauso nuo vandens skaidrumo - kuo skaidresnis vanduo, tuo giliau patenka šviesa. Taip pat daug priklauso nuo bangavimo - banguotas vandens paviršius labiau išsklaido šviesą. Taigi, drumstame vandenyje, vėjuotą dieną ar vakare masalų spalvų spektras yra labai smarkiai apribotas.
Jei vanduo labai skaidrus, diena saulėta ir rami, giliausiai (apie 30 metrų) yra matoma mėlyna spalva, kiek anksčiau - apie 20 metrų - dingsta žalia, apie 10 metrų dingsta oranžinė, apie 3 metrų gylyje dingsta raudona. Giliau nei 30 metrų yra matomos tik ultravioletinės spalvos. Šios taisyklės galioja tik super skaidriam vandeniui, jei vanduo drumstesnis - spalvos dingsta dar anksčiau. Visa tai negalioja fluorescentinėms spalvoms - jos nedingsta giliame vandenyje, taigi, jei gaudote giliai, galite drąsiai naudoti ryškius masalus - jie bus matomi itin giliai.
Kokių spalvų blizges naudoti skirtingame vandenyje:
- Super švarus - balta, visos spalvos matomos 3 m. gylyje.
- Švarus - geriausia matoma mėlyna. Visos spalvos sunkiai matosi iki 3 metrų gylio.
- Žalias (žydintis) vanduo - geriausiai matosi žalia spalva ir jos atspalviai.
- Drumstas vanduo - geriausiai matoma oranžinė, žalia ir ryškiai žalia. Raudonos beveik nelieka.
- Dumblėtas vanduo - geriausiai matoma raudona.
Kokias blizges naudoti, atsižvelgiant į apšvietimą:
- Prietema - mėlyna, purpurinė ar juoda, kombinuojama su sidabrine.
- Vidutinis apšvietimas - raudona ir oranžinė tinka geriausiai.
- Labai geras apšvietimas - ruda ar pilka, su fluorescentiniais akcentais.
Norėdami pasislėpti nuo žuvų akių, turėtumėte pamiršti ryškiaspalvius drabužius. Matydama ryškiais drabužiais apsirengusį žmogų, žuvis apsidrausdama nuplauks toliau nuo jo. Žuvų gebėjimas matyti visas ant kranto esančias detales ir pastebėti, kas ten vyksta, taip pat priklauso nuo vėjo stiprumo ir vandens skaidrumo. Kai nėra vėjo, vanduo nebanguoja, todėl žuvys susidaro daug geresnį vaizdą apie viską, kas yra netoliese. Kai vanduo neramus, net jei banguoja nežymiai, žuvims labai sunku detaliai matyti visus kranto objektus. Bangos smarkiai iškraipo žuvies vaizdinį supratimą apie viską, kas yra ant kranto.
Atstumas po vandeniu, iš kurio žuvis gali aiškiai matyti viską, kas vyksta aplink ją, yra 1,5 - 2 metrai. Tačiau verta žinoti, kad didelius objektus ir ryškios spalvos daiktus žuvys mato iki 12 metrų atstumu. Kadangi žuvys skiria spalvas, žvejai turi pasirūpinti savo įrankių ir įrangos maskuote. Valas, pavadėliai, svareliai ir kabliukai savo spalvine gama turi susilieti su povandeniniu pasauliu. Sunku rekomenduoti, kokios spalvos masalus rinktis. Daugelį žuvų traukia raudonos spalvos masalai, galbūt dėl to, kad tai yra sliekų ir kai kurių lervų (pavyzdžiui, uodo trūklio lervos) spalva, kuriais minta žuvys. Bet tokie masalai efektyvūs tik gylyje iki 5 metrų. Dideliuose gyliuose galima pereiti prie geltonos arba geltonai - žalios spalvos.
Žvejai pastebėjo, kad kai kurios žuvys po ledu geriau kimba ant spalvotų masalų. Ešeriai gerai kimba ant avižėlės su kembriku arba karoliukais esant tokiam spalvų deriniui: juoda - balta - juoda; karšiai: raudona - juoda - raudona; raudės: balta - juoda - balta. Išaiškintas tik vienas dėsningumas. Esant blogam matomumui, kai nepakanka šviesos ar vanduo yra drumzlinas, žuvys geriau mato ir mieliau griebia šviesios spalvos masalus ir jaukus; o esant geram matomumui - tamsius. Nedideliuose gyliuose geriausia naudoti matines blizges, nes blizgančios labiau atspindi saulės spindulius ir atbaido žuvį.
Pasirinkdami dirbtinių masalų spalvas, dažniausiai susimąstome, kodėl vieną ar kitą dieną žuvys kibo tik ant konkrečios spalvos vilioklio. Jei tas vobleris, blizgė ar guminukas ir toliau būna sėkmingas, neretai pabandome žvejoti kitais tokios pat arba panašios spalvos masalais. Jei gaudant jais plėšrūnės ir vėl kimba, galima daryti išvadą, kad šie atspalviai yra kažkuo patrauklūs žvynuotosioms. Bet kuo? Žuvis - ne koridai ruošiamas bulius, kurį ryškiai raudonas audeklas gali tiesiog išvesti iš proto.
Prieš pradedant nagrinėti žuvų regą arba teorijas, kaip jos identifikuoja spalvas, visų pirma pabandome išsiaiškinti, kas apskritai yra tos spalvos žmogiškuoju požiūriu. Taip buvo nustatyta, kad balta spalva yra sudėtinė, t. y. sudaryta iš spalvų mišinio. Prizmė ją išskaidė, kitu atveju visos krintančios į vieną tašką spalvos būtų regimos kaip vienintelė, t. y. baltą spalvą. Įdomu tai, kad šioje baltoje spalvoje nėra visų vaivorykštės spalvų. Tačiau ten, kur jos liesis tarpusavyje, t. y. tarp dviejų pagrindinių spalvų bus matomos ir kitokios. Tarkim, raudona ir žalia sudarys geltoną, raudona ir mėlyna - purpurinę, mėlyna ir žalia - žydrą. Bet nepagrindines spalvas galima tarsi atversti į pagrindines.
Taip pat nereiškia, jog stovint išsivystymo piramidės viršūnėje galime džiaugtis labiausiai išlavėjusiais jutiminiais organais. Mes tik galėtume pavydėti akių kai kuriems paukščiams, vabzdžiams ar kitiems gyvūnams, kurie daiktus identifikuoja žymiai ryškiau, didesniu atstumu nei žmonės. Eksperimentai, kuriuos atliko mokslininkai su upėtakiais ir lašišomis, leidžia teigti, kad šios žuvys puikiai skiria spalvas. Tai taip pat reiškia, jog lašišažuvės skiria ir maišytas antrines spalvas. Tiesa, kai kurios lašišinės žuvys gali turėti ir dar vieną kūgelių sluoksnį, kuris jautrus ultravioletiniams spinduliams. Nors su spalvomis tai neturi nieko bendro, bet reikėtų dar paminėti, kad žuvų regos laukas yra labai platus, palyginus su mūsiškiu. Joms visai nereikia gręžioti galvos, kad pamatytų, kas vyksta 300 laipsnių kampu aplinkui.
Vanduo tartum filtras vienos spalvos bangas sulaiko daugiau, o kitos - mažiau. Įdomu tai, jog čia pirmiausia prapuola kraštinės spektro spalvos - t. y. violetinė ir raudona. Toliau pagal eilę sektų oranžinė, geltona, žalia ir galiausiai mėlyna. Pastaroji spalva regima giliausiai, tad ir povandeninis pasaulis nuotraukose ar kino juostose mums taip pat atrodo mėlynas arba žydras. Reikėtų pasakyti, jog žydras vandens paviršius neturi nieko bendro su minėtu reiškiniu, kadangi tai būna giedro dangaus atspindys telkinio paviršiuje. Kita vertus, vandens spalva labai priklauso ir nuo ištirpusių tame telkinyje įvairių mineralinių ar organinių medžiagų, dugno spalvos (jei telkinys seklus), jį supančios aplinkos (kada telkinys siauras, o krantai statūs ar apaugę aukšta augalija).
Kažkada buvau rašęs, kad žuvys geba skirti daiktų spalvinius tonus po vandeniu pagal jų intensyvumą (ryškumą). Noriu pasakyti, kad tai, kas atrodo pilka, gali būti tamsiau ar šviesiau pilka, ir to žvynuotosioms pakanka, kad jos gelmėje susiorientuotų, kokios iš tiesų spalvos tas daiktas yra. Jau minėjau, kad kiekvienos spalvos bangos turi tam tikrą ilgį, tačiau tuo pat metu ir specifinį elektromagnetinių virpesių dažnį. Todėl galbūt žuvys geba kažkokiais mums nežinomais jutiminiais organai skirti tuos dažnius ir puikiausiai gali netgi giliai ir prietemoje neklystamai nustatyti masalo spalvą?
Viename užsienietiškame žvejams skirtame žurnale perskaičiau įdomų straipsnį apie mokslininkų bandymus išsiaiškinti, kokios spalvos maistas yra patraukliausias žuvims. Kaip žinote, fonas gali išryškinti arba pablankinti, t. y. atspindėti vienas spalvas ir sugerti kitas. Kuomet mokslininkai pabėrė upėtakiams raudonų ikrelių ant raudono dugno ir tokių pat ikrelių ant geltono dugno, pastebėjo, kad žuvys gerokai mieliau ėdė kontrastingame fone esantį maistą. Išvada - upėtakiams patiko kontrastingi spalvų deriniai. Tiesa buvo viena išimtis - šios žuvys neprastai matė mėlynus ikrelius ant mėlyno dugno.
Kad skaitytojams būtų lengviau susigaudyti spalvų deriniuose, siūlau pavyzdžius su trumpais komentaras. Tai apibendrinta medžiaga, nors aklai ja vadovautis gal ir nereikėtų.
Spalvų deriniai ir jų poveikis žuvims:
- Geltona: Gerai regima dieną ir prietemoje. Patys geriausi deriniai yra su juoda, raudona, oranžine, žalia.
- Raudona: Žuvims turi pritraukiantį, bet kartu ir iššaukiantį agresiją poveikį. Geriausi deriniai yra su geltona, oranžine ir žalia. Neblogas efektas kartais gaunamas su balta spalva.
- Oranžinė: Kaip ir raudonos spalvos, oranžinės detalės bus visada patrauklios žuvims.
- Žalia: Labiausiai dera su geltona ir raudona spalvomis. Žaliai dažnai dažomi dirbtiniai masalai atviro vandens sezonui, pasiteisina net ir žiemą smarkiai apaugusiuose vandens telkiniuose.
- Mėlyna: Geidžiama plėšrūnių, o ypač - šaltame, skaidriame vandenyje. Gerai kontrastuoja su geltona bei oranžine. Kaip dažnas variantas yra ir mėlynos bei baltos spalvos deriniai.
- Violetinė: Prietemos ir apniukusių dienų, vėlyvo rudens spalva. Ypač šviesiai rausva (šaltibarščių).
- Balta: Pasiteisina dideliuose gyliuose bei drumstame vandenyje. Gera apniukusią dieną.
- Juoda: Dirbtiniams masalams tokia spalva neretai spalvinamos nugaros, paryškinant siluetą.