Stuburo spondiloartrozė, arba ankilozinis spondilitas, dar vadinama degeneracine stuburo liga arba osteoartritu, yra lėtinė, sisteminė stuburo liga, kuri pažeidžia stuburo slankstelius ir sąnarius. Tai dažna vyresnio amžiaus žmonių liga.
Spondiloartrozės Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Dėl šios ligos nyksta kolageno skaidulos tarp slankstelių esančiuose tarpslanksteliniuose diskuose, bei sąnarių kremzlėse, ko pasekoje vyksta laipsniškas stuburo sąnarių kremzlės ir tarpslankstelinių diskų sluoksnių dėvėjimasis. Dėl to prarandama sąnarių apsauginė funkcija, atsiranda skausmingas kremzlinio audinio trynimasis ir uždegimas.
Nors tiksli pradinės spondiloartrozės priežastis nėra visiškai aiški, manoma, kad ligos vystymuisi įtakos turi genetiniai, imunologiniai ir aplinkos veiksniai. Be natūralaus senėjimo proceso, ligos atsiradimui įtakos gali turėti genetiniai faktoriai, chroniškai didelis krūvis stuburui, traumos bei kitos ligos.
Kadangi šiai būklei yra būdinga ilgalaikė slankstelių kremzlės ir tarpslankstelinių diskų degeneracija, dėl to formuojasi patologiniai kauliniai dariniai - osteofitai ir sumažėja tarpslankstelinių diskų aukštis, sutirštėja sąnarių kapsulės, susiaurėja tarp slankstelių esanti erta. Tai ne tik apriboja stuburo judrumą, bet ir gali sukelti nervinių šaknelių spaudimą stuburo kanaluose.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys deformuojančios spondiloartrozės atsiradimą, yra amžius, paveldimumas, uždegiminiai procesai, biomechaninis krūvis stuburui ir patirtos traumos. Manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka ir normalios kremzlės atsinaujinimo sutrikimas ir jos nykimas.
Antsvoris ir nutukimas didina spaudimą stuburo sąnariams ir diskams. Svorio kontrolė per sveiką mitybą ir reguliarų fizinį aktyvumą padeda kontroliuoti šią riziką. Rūkymas yra žinomas kaip veiksnys, skatinantis degeneracinius procesus organizme, įskaitant ir stuburo sąnarių degeneraciją.
Spondiloartrozės Simptomai
Spondiloartrozė gali sukelti nugaros skausmą, padidėjusią raumenų įtampą, sumažėjusį judrumą bei ilgainiui - stuburo deformacijas.
- Skausmas yra vienas iš labiausiai paplitusių ir ankstyvųjų stuburo spondiloartrozės simptomų. Jis gali būti lokalizuotas paveiktoje stuburo dalyje arba plisti (radijuoti) į aplinkines sritis, pvz., iš juosmens srities į kojas.
- Skausmo pobūdis gali būti lengvas, deginantis ar spaudžiantis, dažnai stiprėjantis po ilgesnio nejudrumo periodo, pavyzdžiui, po nakties miego ar ilgo sėdėjimo, ir palengvėjantis po fizinių pratimų ar mankštos.
- Standumas paveiktoje stuburo dalyje, ypač rytais arba po ilgesnio nejudėjimo periodo, yra dar vienas būdingas stuburo spondiloartrozės simptomas.
- Pacientai gali pastebėti, kad jų judėjimo amplitudė tampa ribota ir kad reikia papildomo laiko, ar pastangų, norint atkurti įprastą judėjimo amplitudę.
- Judėjimo ribotumas yra jau prasidėjusios spondiloartrozės progresavimo pasekmė. Pacientai gali pastebėti sunkumų atliekant kasdienes veiklas, pvz., lenkimąsi, pasisukimą ar pasikreipimą.
- Pradinėje ligos stadijoje pacientai dažniausiai skundžiasi nugaros skausmu ir standumu, ypač rytais arba ilgai nesikeičiant pozicijai, kuris šiek tiek palengvėja po mankštos ar šilumos procedūrų. Skausmas, lokalizuotas apatinėje nugaros dalyje ir sakralinėje srityje, dažnai apibūdinamas kaip "gilus kaulų" skausmas.
Cervikalinė Spondiloartrozė
Cervikalinė spondiloartrozė yra degeneracinis kaklo slankstelių ir tarpslankstelinių diskų susirgimas. Dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje dėl kaklo slankstelių nusidėvėjimo. Liga pasireiškia įvairiais simptomais, tokiais kaip kaklo skausmai ir sustingimas, galvos skausmai, svaigulys, tinimas ir silpnumas rankose. Taip pat gali atsirasti skausmas, spinduliuojantis į pečius, rankas, ar pirštus.
Torakalinė Spondiloartrozė
Torakalinė spondiloartrozė yra degeneracinis krūtininės stuburo dalies susirgimas, kai pažeidžiami tik krūtininės stuburo dalies slanksteliai ir tarpslanksteliniai diskai. Ši būklė taip pat dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje ir yra rečiau sutinkama nei kaklinės, ar juosmeninės dalies spondiloartrozė. Tai susiję su ribotesniu krūtininės stuburo judrumu. Pagrindiniai simptomai yra skausmas ir diskomfortas tarp menčių, krūtinės srityje. Skausmas gali sustiprėti atliekant tam tikrus judesius - pasilenkus, pakėlus rankas ar giliai įkvėpus.
Lumbalinė Spondiloartrozė
Lumbalinė spondiloartrozė yra degeneracinis juosmeninės stuburo dalies susirgimas, kai pažeidžiami tik juosmeniniai slanksteliai ir tarpslanksteliniai diskai. Tai yra dažniausiai pasitaikanti spondiloartrozės forma. Pagrindiniai simptomai - nuolatinis nugaros apatinės dalies skausmas, padidėjantis fizinio krūvio metu, taip pat skausmas, spinduliuojantis į sėdmenis, šlaunis, blauzdas. Dėl nervinių šaknelių dirginimo gali atsirasti tinimas, dilgčiojimas, silpnumas kojose.
Diagnostika
Pirminės medicininės konsultacijos metu itin svarbu surinkti detalią paciento anamnezę ir įvertinti simptomus. Pokalbio pradžioje pacientas yra paprašomas apibūdinti savo skundus - kada ir kaip pasireiškė simptomai, koks jų pobūdis, intensyvumas, kas juos sustiprina ar palengvina. Toliau surenkama išsami medicininė anamnezė - buvusios ligos, traumos, operacijos, vartojami vaistai, alergijos. Taip pat domimasi šeimynine anamneze dėl paveldimų ligų.
Atliekami instrumentiniai tyrimai:
- Magnetinio Rezonanso Tomografija (MRT): Yra ypač jautrus metodas minkštųjų audinių, pvz., tarpslankstelinių diskų, sąnarių kremzlių ir nugaros smegenų, būklei įvertinti.
- Kompiuterinė Tomografija (KT): Naudojama detaliam kaulų struktūrų, įskaitant slankstelius ir sąnarius, vaizdavimui.
Gydymas
Stuburo spondiloartrozė yra lėtinė degeneracinė liga, kurios visiškai išgydyti šiuo metu medicina negali. Gydymo tikslas yra simptomų malšinimas, ligos progresavimo sulėtinimas ir paciento gyvenimo kokybės gerinimas.
Vaistų terapija yra skirta skausmui ir uždegimui kontroliuoti. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra dažniausiai skiriami dėl jų gebėjimo greitai sumažinti skausmą ir uždegiminę reakciją. Svarbu paminėti, kad tokių vaistų ilgalaikis vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, todėl juos reikia vartoti atsargiai ir prižiūrint gydytojui.
Kineziterapija ir individualiai pritaikyti pratimai yra neatsiejama spondiloartrozės gydymo dalis. Pratimai, skirti sustiprinti nugaros ir pilvo raumenis, padidinti lankstumą ir pagerinti laikyseną, gali ženkliai sumažinti skausmą ir pagerinti paciento judėjimo funkcijas.
Gyvenimo būdo keitimas, įskaitant sveikos mitybos principų laikymąsi, reguliarų fizinį aktyvumą ir svorio kontrolę prisideda prie stuburo spondiloartrozės simptomų mažinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo. Subalansuota mityba, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis (pavyzdžiui, lašiša, sardinės ir linų sėmenys), antioksidantais (vaisiai, daržovės) ir uždegimą mažinančiais maisto produktais, gali padėti kontroliuoti uždegiminį procesą ir sumažinti skausmus. Mityba gali turėti didelį poveikį stuburo spondiloartrozei, ypač uždegiminių procesų mažinimo aspektu. Antioksidantais turtingi maisto produktai ir omega-3 riebalų rūgštys gali padėti sumažinti organizmo uždegimą.
Chirurginė intervencija gali būti apsvarstyta sunkiais stuburo spondiloartrozės atvejais, kai konservatyvūs gydymo metodai yra neefektyvūs. Operacijos tikslas - atkurti judėjimo funkciją, sumažinti skausmą ir ištaisyti susidariusias deformacijas. Chirurginis gydymas nėra visada būtinas pažengusiais stuburo spondiloartrozės atvejais. Jis svarstomas tik tuomet, kai konservatyvūs gydymo metodai (vaistai, kineziterapija, gyvenimo būdo keitimas) tampa nebeveiksmingi ir paciento gyvenimo kokybė yra žymiai sumažėjusi dėl labai intensyvaus skausmo, judėjimo apribojimų ar nervų suspaudimo.
Profilaktika
Fizinis aktyvumas mažina stuburo spondiloartrozės riziką ir stiprina nugaros ir pilvo raumenis, palaiko tinkamą stuburo išlinkimą ir padeda išlaikyti optimalų svorį. Tai sumažina galimą per didelį spaudimą tarpslanksteliniams diskams ir sąnariams, taip lėtinant degeneracijos procesus.
Subalansuota ir maistinga mityba visada teigiamai veikia viso organizmo sveikatą, įskaitant ir stuburo būklę. Maisto produktai, turtingi omega-3 riebalų rūgštimis, antioksidantais ir mikroelementais (kalcis, magnis) skatina kaulų, bei kremzlinių audinių atsinaujinimą.
Tinkama sėdėjimo poza ir ergonomiškai pritaikyta darbo vieta gali sumažinti pernelyg didelį stuburo apkrovimą, ypač dirbant sėdimą darbą.