Įvadas

Uždegimas (lot. inflammatio) - tai apsauginė vietinė ir sisteminė kraujagyslių, jungiamojo, nervinio audinio, humoralinių ir ląstelinių veiksnių reakcijų visuma į pažeidimą (patogeninį mikroorganizmą).

Uždegimas yra apsigynimo - adaptacinė organizmo reakcija, priskiriama tipiškiems patologiniams procesams, kuriuos sukelia egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai.

Uždegimo pradžioje vyrauja nespecifinės organizmo reakcijos, o vėliau inicijuojami specifiniai imuniniai mechanizmai.

Lokalus uždegimas

• Sutrinka pažeistos vietos mikrocirkuliacija ir maitinimas
• Paraudimas
• Patinimas
• Infiltratai
• Sukietėjimai
• Žaizdos, opos
• Audinių nekrozė
• Kita

Sisteminis uždegimas

• Citokinų aktyvacija (ypač interliukinas 1)
• Uždegiminių baltymų sintezė

Infekcija, audinių griuvimas, piktybinių navikų augimas, imunologinė patologija gali sukelti „ūmios uždegimo fazės“ reakciją.

Atsakas į šią reakciją būna baltymų, ūmios fazės reaktantų sintezė kepenyse. Ūmios fazės reaktantai skirstomi į teigiamus (jų koncentracija uždegimo metu padidėja) ir neigiamus (pastarųjų koncentracija uždegimo metu mažėja).

Dažniausiai nustatomi uždegiminiai faktoriai

• CRB
• Tumoro uždegiminis faktorius
• Prokalcitoninas

Uždegimo metu kinta

• Α1 rūgštusis globulinas
• α1 antitripsinas
• Ceruloplazminas
• α2 makroglobulinas
• CRB
• Haptoglobinas
• α fetoproteinas
• Tumoro uždegiminis faktorius
• Prokalcitoninas

Uždegiminių baltymų tyrimo reikšmė

Nustatomas:

• Diagnostikai
• Ligos diferenciavimui
• Gydymo kontrolei
• Ligos prognozei įvertinti

Galima:

• Diferencijuoti bakterinį ir virusinį uždegimą
• Nustatyti reumato aktyvumo fazę
• Prognozuoti miokarto inferkto eigą

C reaktyvinis baltymas (CRB)

C reaktyvinis baltymas (CRB) - vienas jautriausių uždegimo aktyvumo rodiklių.

CRB yra kraujo plazmos γ frakcijos baltymas, sintetinamas kepenyse.

Jis priklauso „ūmios uždegimo fazės“ baltymų grupei ir yra funkciškai panašus į imunoglobuliną G, tačiau CRB nėra antigenui specifiškas.

CRB koncentracija

Sveikų žmonių kraujo plazmoje CRB koncentracija yra labai maža - ≤5 mg/l.

Suaugusiems uždegimo metu CRB koncentracija gali padidėti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius kartų.

CRB pokyčiai atsiranda per 5-10 valandų nuo ūmaus uždegimo pradžios, o jo koncentracija gali padidėti šimtus kartų.

Rimstant uždegimui, CRB reikšmė greitai mažėja.

CRB svarba

CRB svarbiausi egzogeniniai substratai yra bakterijos, grybai ir parazitai, kuriuos šis baltymas inaktyvina.

Tačiau CRB kiekis ne visuomet reikšmingai padidėja dėl virusinių ar spirochetinių infekcijų, todėl labai didelė CRB koncentracija (nesant traumos) dažniausiai rodo bakterinę infekciją.

CRB yra laikomas tikslesniu ir jautresniu uždegimo rodikliu nei ENG ar leukocitozė.

CRB koncentracija yra svarbus rodiklis vertinant ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, vaskulitai ir miokardo infarktas, klinikinę eigą.

CRB ir miokardo infarktas

Esant miokardo infarktui, CRB lygis pradeda kilti prieš kelias valandas iki krūtinės skausmų pradžios, maksimumą pasiekia 3-4 dieną ir normalizuojasi po 7-10 dienų.

Jei po miokardo infarkto CRB lygis išlieka padidėjęs, tai rodo blogą prognozę ir galimas komplikacijas.

CRB taip pat padidėja sergant metastazuojančiais nekroziniais navikais bei yra svarbus reumatinių, infekcinių ir jungiamojo audinio ligų žymuo.

Tai skiriasi nuo ENG, kuris, pasibaigus uždegimui, gali išlikti pakilęs dar kelias savaites.

Didelio jautrumo CRB (hs-CRB)

Didelio jautrumo CRB (hs-CRB) yra ypatingai jautrus CRB tyrimo metodas, galintis nustatyti labai mažas CRB koncentracijas kraujyje (mažesnes nei 5 mg/l).

Šis tyrimas leidžia aptikti net nedidelius uždegimo požymius ir yra naudingas specifinėse situacijose, kai tradicinio CRB tyrimo jautrumo nepakanka.

Hs-CRB padidėjimas (net jei jis yra nedidelis) susijęs su padidėjusia miokardo infarkto, insulto ir periferinių kraujagyslių ligų rizika.

Tyrimas naudojamas pacientams, kuriems nėra akivaizdžių uždegimo požymių, tačiau įtariama širdies ligų rizika.

Hs-CRB leidžia diagnozuoti žemo intensyvumo uždegimą, kuris gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis, pvz., ateroskleroze, cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.

Kiti navikų žymenys

Jei įtariamas kepenų navikas (pvz., hepatoceliuliarinė karcinoma), galimas alfa1-fetoproteino (AFP) ištyrimas.

AP kepenų navikų diagnozei naudojama rečiau.

Granuliozinių ląstelių navikai yra viena dažniausių kumelių auglių formų.

Vienareikšmiškai diagnozuoti galima atliekant AMH tyrimą.

Timidino kinazė jau naudojama žmonių medicinoje ir smulkių gyvūnų veterinarijoje diagnostikai, taip pat gydymo kontrolei ir prognozei įvertinti.

Ypač stiprūs uždegimai gali lemti minimalų timidino kinazės pakilimą, tai turėtų būti atmesta per diferencinę diagnozę, papildomai tiriant ūmios fazės proteinus.

Limfoproliferatyvios neoplazijos atveju (limfoma, V stadija, limfominė leukemija) periferiniame kraujyje gali būti nustatyti atipiniai limfocitai.

Kitas labai pigus diagnostinis variantas, įtariant navikus, yra serumo baltymų elektroforezė.

---