Kai pakeliame puodelį žaliosios arbatos prie lūpų, neretai net nesusimastome, kokia ilga ir sudėtinga kelionė slypi tame subtiliame gėrime. Vienas gurkšnis gali nunešti mus į Japonijos kalvotas plantacijas, kitas - į senovinę kinišką arbatos ceremoniją, o trečias gali atskleisti Korėjos vulkaninės salos dvelksmą. Žalioji arbata - tai pasaulio kultūroje giliai įsišaknijęs reiškinys, ir jos skonis neatsiejamai susijęs su tuo, kur ji auginta, kaip rinkta, kaip apdorota ir net kaip paruošta.
Žaliosios arbatos įvairovė
Pradėkime nuo to, kad žalioji arbata nėra viena. Tai didelė šeima, susidedanti iš įvairiausių porūšių, atkeliaujančių iš skirtingų Azijos kampelių. Vienas pagrindinių veiksnių, formuojančių galutinį skonio profilį, yra geografija. Pavyzdžiui, Japonijoje vyraujantis klimatas, dirvožemio tipas ir tradicijos skatina garinimo techniką, o tai suteikia arbatoms šviežumo, "umami" savybę. Tuo tarpu Kinijoje, kur žalioji arbata kepama, skonis krypsta link riešutinių, kartais net sviestinių natų.
Japoniška žalioji arbata
Japonų arbatos pasaulyje vyrauja tokie pavadinimai kaip Sencha, Gyokuro, Matcha ir Bancha. Kiekviena iš jų atspindi tam tikrą filosofiją. Sencha, laikoma kasdienine arbata, dažniausiai turi šviesiai žalią atspalvį ir pasižymi gaiviu, šiek tiek žoliniu skoniu, kuris gali varijuoti nuo salstelėjusio iki labiau sutraukiančio, priklausomai nuo derliaus laiko ir augimo vietovės. Gyokuro, auginama pavėsyje, sukaupia daugiau L- teanino - amino rūgšties, suteikiančios saldumo ir umami pojūtį. Tokia arbata reikalauja ypatingo ruošimo: vos 50-60 laipsnių karštumo vanduo ir ilgesnis plikymo laikas.
Dar labiau išsiskiria Matcha - smulkinti arbatos milteliai, kuriuos geriame ne kaip nuovirą, o kaip iš tikro visą lapelį. Ši arbata turi tirštą, kreminį konsistenciją, kartais net sviestinį poskonį. Svarbiausia, kad Matcha ne tik pasižymi stipriu skoniu, bet ir stimuliuojančiu poveikiu, nes visas kofeinas ir antioksidantai patenka tiesiai į organizmą. Tačiau ne kiekvienas Matcha puodelis yra vienodas: aukščiau klasifikuota Matcha būna švelnesnė, saldesnė, ryškesnės spalvos.
Kiniška žalioji arbata
Kinijos žalioji arbata - tai visai kita pasaka. Čia dominuoja rankų darbo technika, ilgametės tradicijos ir milžiniška įvairovė. Longjing (arba "Drakono šulinys") - vienas garsiausių kinų vardų, garsėjantis savo plokštais lapeliais, riešutiniu skoniu ir švelnia aromatine baze. Tokią arbatą dažnai giriama dėl savo balanso tarp kartumo ir saldumo, tarp sausumo ir aliejiškumo. Kitas pavyzdys - Biluochun, arbata iš Jiangsu regiono, kurios lapeliai primena pavasario spirales.
Arbata Huangshan Maofeng, kilusi iš tų pačių kalnų, kur migla ir lietus beveik nesiskiria, turi nepaprastą švarų ir rafinuotą skonį, kuris tarsi praplauna gomurį ir leidžia kvėpuoti kitaip. Čia vėl viskas priklauso nuo dirvožemio, klimato ir net to, kaip meistriškai arbatos meistrai iškepė lapelius.
Korėjietiška žalioji arbata
Korėja - ne tokia garsi arbatos galybė kaip Japonija ar Kinija, tačiau turinti savo ypatingą vietą žaliosios arbatos Žemėlapyje. Jos arbatos išsiskiria švara, subtilumu ir mineraliniu fonu. Ypač vertinamos arbatos iš Jeju salos, kurios vulkaninis dirvožemis prisotintas mineralų. Tokių arbatų skonis paprastai būna glotnus, gaivus, ne per intensyvus, bet labai elegantiškas.
Arbatos paruošimo įtaka skoniui
Negalima pamiršti ir to, kad pats ruošimo būdas turi milžinišką įtaką skoniui. Jei paimsite tą pačią Sencha arbatą ir vienąkart plikysite 70 laipsnių temperatūroje, o kitąkart - 90, gersite visiškai skirtingą gėrimą. Per karštas vanduo išskiria daugiau taninų, ir arbata tampa karti. Švelnesnė temperatūra leidžia atsiskleisti saldžioms, umami natoms. Tas pats galioja ir plikymo laikui: ilgesnis laikas - stipresnis, galbūt net per intensyvus gėrimas.
Net indai gali pakeisti skonio suvokimą. Keraminis puodelis suglosto karštį, o stiklinis leidžia stebėti spalvą. Gaiwan dubenėlis, naudojamas Kinijoje, ne tik gražus, bet ir padeda greitai išgauti subtilų skonį. O kur dar japoniškas kyusu ar korėjietiškas arbatos servizas?
Eksperimentavimas su skirtingomis arbatomis
Taigi, žalioji arbata - tai ne tik arbata. Tai kelionė po žemėlapius, kalnus, kultūras, net ir laikotarpius. Tai pojūtis, kad kiekvienas gurkšnis gali nunešti tave kitur. Gal į pavasarį Japonijoje, kur žydi sakura ir rušiama Gyokuro? Gal į saulėtą Hangzhou, kur žmonės iš savo delno pila Longjing? Pabandyk eksperimentuoti. Įsigyk kelių skirtingų regionų arbatų, pabandyk jas paruošti skirtingai. Pajusk, kaip skiriasi skonis. Stebėk, kaip tave veikia.