Gamykla Mažeikių rajone yra strategiškai svarbus objektas, aprūpinantis visą Baltijos regioną naftos produktais. Lietuviški degalai naudojami tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir daugelyje kitų.
Naftos Produktų Pavojingumas ir Apsaugos Priemonės
Nafta ir jos produktai yra priskiriami prie degių, sprogių, nuodingų ir kenksmingų medžiagų. Kadangi šių pavojingų medžiagų kiekiai yra milžiniški, gamykloje yra įrengta daug apsauginių priemonių. Pavyzdžiui, fakelinė dujų sistema.
Pokyčiai Degalų Vartojime ir Naujos Technologijos
Išsivysčiusiose šalyse degalų vartojimas po truputį mažėja. Mokslininkai vis tobulina elektros akumuliatorius ir elektomobiliai pinga. Pasaulis elektrifikuojasi. Jau šiais metais Mažeikių rajone esančioje gamykloje turėtų pradėti veikti naujas įrenginys, kuris gamins žaliavą naftos chemijos pramonei. Degalų gamyba po truputį bus keičiama į produktų gamybą chemijos pramonei.
"Orlen Lietuva" ir Teisminiai Ginčai
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“) išradėjams turi sumokėti dar 3,065 mln. eurų už jų išrastą ir gamyboje naudojamą įrenginį, nutarė teismas. Ankstesniu teismo sprendimu jie jau turėjo atgauti beveik 6 mln. eurų.
Privatizavimo Istorija
Lygiai taip pat buvo privatizuojama Mažeikių Nafta. Vainorai pavyko prastumti 10 procentų Mažeikių Naftos akcijų išpirkimo už vaučerius, neribojant kiekio į vienas rankas, gamyklos darbuotojams. Žmonės buvo savo vaučerius jau išleidę savo žinybinių butų išpirkimui, todėl Liūto dalį susižėrė Poleičikas, kuris benzą vogė labai dideliais kiekiais, bet kai jo vamzdį surado, tai viskas buvo užtušuota. Antrą kartą visas MN akcijas bandė išpirkti visokie banditai, prisidengę iš dalies visa MN grietinėle, kuri jau buvo prakutusi ant įmonės plėšimo. Na norėjo pakartoti Lubio variantą, bet jiems vyriausybė neleido, nes buvo jau suplanavusi savo Afera su Bumgardneriu. Maždaug 1997 metais.
Lenkai uz 99,98% Mazeikiu Naftos gamyklos sumokejo 2,855,365,401 doler. Tame tarpe lenkai i Lietuvos biudzeta pervede 1,137 milijardai doleriu. Beje, lenkams 40% gamyklos pardave Kubilius, o bankini pavedima jau gavo Kirkilas, kuri sekmingai issvaiste pries krize. Lygiai taip pat rinkejai pasielge kai Landzbergis pardave pirmus 30% gamyklos. Viljamsui, del Lukoilo chebros spaudimo, savo 30% gamyklos dali teko parduoti Jukos. Jukos isigijo dar 30% gamyklos is tuo metu valdzioje susodintos Lukoilo chebros ir ASMENISKAI is Brazausko. 30% gamyklos kainuoja 851,829 mln. dolerių.
Finansiniai Rezultatai
„Orlen“ antrąjį šių metų ketvirtį patirtas 5 mlrd. zlotų nuostolis daro įspūdį. „Orlen Lietuva“ nuostolis prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pirmąjį pusmetį siekė 4,253 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 3,541 mlrd. litų), o vien antrąjį ketvirtį - 4,189 mlrd. zlotų (apie 3,495 mlrd.
Būtingės Naftos Terminalas
AB „ORLEN Lietuva“ valdomas 25 metus veikiantis Būtingės naftos terminalas lapkričio 18 d. sulaukė jau 2000-ojo tanklaivio. Juo tapo su Bahamų vėliava plaukiojantis „Lancing“, atgabenęs 76 tūkst. tonų „Saharan blend“ tipo naftos iš Alžyro. Iš viso per dešimt šių metų mėnesių Būtingės terminale jau importuota daugiau nei 7,6 mln. tonų žaliavų - 1,8 proc.
Nuo terminalo veiklos pradžios jame perkrauta jau per 198 mln. tonų naftos. Terminale per metus vidutiniškai aptarnaujami 95 tanklaiviai. Būtingės terminalo specifika, kai krova vykdoma atviroje jūroje, leidžia aptarnauti didžiausius tanklaivius galinčius įplaukti į Baltijos jūrą - tanklaivių grimzlė gali siekti iki 16 metrų, o tonažas iki 150 tūkstančių tonų. Pirmasis tanklaivis Būtingėje buvo aptarnautas dar 1999 metų liepą: tuomet į pirmą tanklaivį buvo pakrauta daugiau nei 68 tūkst. tonų produkcijos - tuo metu terminalas buvo naudojamas tik eksporto reikmėms.
Investicijos į Būtingės Terminalą
Per pastaruosius 10 metų „ORLEN Lietuva“ atliko reikšmingas investicijas terminale - buvo padidintas rezervuarų parkas iki 306 tūkst. kub. m. Taip pat, įrengta skirtingų naftos rūšių maišymo stotis.
Energetinė Nepriklausomybė
„Būtingės terminalas per ketvirtį amžiaus ne kartą įrodė savo kaip strateginio objekto, stiprinančio Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę, svarbą. 2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje „ORLEN Lietuva“, nelaukdama bendrų Europos Sąjungos sankcijų paskelbimo, nustojo naudoti rusišką naftą savo veikloje ir pradėjo ją importuoti iš kitų regionų. Šiuo metu daugiau nei 40 proc. importo sudaro Saudo Arabijoje išgaunama nafta, nemaža dalis naftos importuojama ir iš Šiaurės jūros regiono, JAV bei kitų valstybių. Atsisakius rusiškos naftos Būtingės terminalas tapo dar svarbesnis užtikrinant Baltijos šalių energetinį saugumą, o terminalo veikla yra pavyzdys, kaip galima atsisakyti priklausomybių nuo nepatikimų tiekimo šaltinių užtikrinant veiklos tęstinumą.
Štai pagrindiniai faktai apie Mažeikių Naftos (Orlen Lietuva) istoriją ir dabartinę veiklą:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Terminalo perkrautas naftos kiekis | 198 mln. tonų |
| Vidutinis aptarnaujamų tanklaivių skaičius per metus | 95 |
| Rezervuarų parko tūris | 306 tūkst. kub. m |