Dažnas noras šlapintis, šlapimo nelaikymas - ne taip retai pasitaikantys sveikatos sutrikimai. Nors jie dažniau kamuoja moteris, pažįstami ir vyrams.
Dirglios šlapimo pūslės apibrėžimas ir simptomai
„Dirglios šlapimo pūslės pagrindiniai simptomai - dažnas, imperatyvus noras šlapintis. Pasišlapinama nedideliu skysčio kiekiu, dažniausiai be skausmo, tačiau procesas gali būti ir skausmingas. Šlapimo pūslės raumens dirglumas yra siejamas su pačios šlapimo pūslės pažeidimu ar jos veiklą reguliuojančios centrinės bei periferinės nervų sistemos sutrikimais.
- naktinis šlapinimasis (daugiau kaip 1 kartą per naktį), 70 proc.
- šlapimo nelaikymas lytinių santykių metu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai šiam susirgimui, kaip ir daugeliui kitų, yra gyvenimo būdas, t. y. netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, dažnai pasikartojantys šlapimo pūslės uždegimai. Jei tai susiję su šlapimo pūsle, tai paprastai iš pradžių atsiranda cistitas - šlapimo pūslės uždegimas, kuris pažeidžia pūslę.
„Jei cistitas yra tinkamai neišgydomas - nesikreipiama į gydytojus, o gydomasi savais metodais - uždegimas perauga į lėtinį, kuris linkęs kartotis. Esant nuolat pasikartojančiam uždegimui pažeidžiama šlapimo pūslės gleivinės sienelė, kurioje yra nervų. Tuomet šie nuolat dirginami, pati pūslė negali pakankamai atsiplaiduoti, išsiplėsti tiek, kiek anksčiau, nes esant dirgliai pūslei, ji ir yra įsitempus.
Dažniausios priežastys:
- Susilpnėję dubens dugno raumenys (po gimdymų, menopauzės periodu),
- Padidėjus kūno svoriui (>20 proc. antsvoris),
- Šlaplės nepakankamumas (nepavykusių šlapimo nelaikymo koreguojamųjų operacijų, spindulinio gydymo, stuburo smegenų pažeidimų, neurologinės ligos )
- Anatomiškai pakitusi šlapimo takų padėtis,
- Jungiamojo audinio silpnumas,
- Infekcija (cistitai, uretritai, tuberkuliozė),
- Navikiniai procesai šlapimo takuose,
- Raumenis atpalaiduojantys vaistai (miorelaksantai), pvz., prazosinas.
Diagnostika
Dirgliąją pūslę diagnozuoti galima pasitelkus ligonio simptomų išsiaiškinimą, šlapimo tyrimus, echoskopiją, tačiau objektyviausi šiuo atveju yra urodinaminiai tyrimai. „Urodinaminiai tyrimai yra vienintelis objektyvizuojantis veiksnys dirgliosios pūslės diagnostikai. Tyrimo metu, atliekant cistometriją, leidžiame vandenį į šlapimo pūslę ir stebime, ar ši nėra nepaslanki.
Jei tai pasitvirtina - diagnozė aiški. Tiesa, tyrimas yra invazinis, mat kateteris yra kišamas į šlapimo pūslę. Ši procedūra yra gerai toleruojama, nereikalingas specialus pasiruošimas, žmogus gali iškarto grįžti į darbą, arba savo įprastinę veiklą. Tačiau tokiu būdu objektyviausiai galime patikrinti, kokia pūslės talpa ir jos funkcinė būklė“, - sako gydytojas urologas M. Manikas.
Specialistas priduria, kad diagnozuojant dirgliąją pūslę svarbus ir šlapinimosi dienoraštis - paprastas, pastaruoju metu gal net kiek gydytojų pamirštas metodas, atsakantis į daugelį klausimų. Dvi tris paras reikia nurodyti ir būtinai matuoti išgertų skysčių ir šlapimo kiekį, dažnį.
Diagnostikos metodai
- Išsami anamnezė
- Urologinė anamnezė
- Šlapinimosi dienoraštis
- Kūno masės indekso įvertinimas
- Neurologinis ištyrimas
- Išorinis ir vidinis ginekologinis ištyrimas
- Laboratoriniai tyrimai
- Endoskopiniai tyrimai
- Specialūs testai
- Urodinaminiai tyrimai
Gydymas ir gyvenimo būdo korekcija
Dirglioji pūslė gydoma pradedant gyvenimo būdo keitimu, didesniu fiziniu krūviu, pratimais, stiprinančiais dubens raumenis. Kalbant apie dietą, reikėtų vengti kofeino ir taninų. Šios priemonės veikia ir norint išvengti tokio susirgimo. „Paprastai tariant, reikia gerti mažiau kavos ir valgyti mažiau sūraus bei aštraus maisto.
Taip pat reikėtų mankštinti pūslę, pavyzdžiui, žiūrint televizorių. Nori į tualetą šlapintis, bet dar šiek tiek palauki, palaikai. Toks pratimas leidžia padidinti pūslės talpą. Taip pat stiprinti dubens dugno raumenis padeda atliekami Kegelio pratimai.
Gydymo būdai
- Konservatyvus gydymas (svorio mažinimas, rūkymo metimas, kavos ribojimas)
- Fizinė terapija (šlapimo pūslės elektrostimuliacija, Kėgelio pratimai)
- Medikamentinis gydymas
- Chirurginis gydymas
Profilaktika
Dėl dirgliosios pūslės profilaktikos galima ne tik koreguoti savo gyvenseną, stengtis išvengti arba susirgus išgydyti cistitus, bet kai kuriais atvejais vartoti ir tam tikrus preparatus. „Tai gali būti ne tik spanguolių, bet ir antirecidyviniai homeopatiniai vaistai“, - patikslina specialistas.
Profilaktinės priemonės
- Svorio mažinimas.
- Dubens raumenų stiprinimas (Kėgelio pratimai).
- Šlapimo pūslės treniravimas.
- Vengti šlapimo pūslės dirginimo (kavos, gazuotų gėrimų, rūkymo ribojimas).
- Vidurių užkietėjimo profilaktika.
- Aktyvi fizinė veikla.