Šiame straipsnyje nagrinėjami duonos ir pyrago kepinių tyrimai, apimantys įvairius aspektus - nuo pagrindinių sąvokų ir klasifikavimo iki fizikinių-cheminių rodiklių ir prekinio pateikimo.
Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimas ir klasifikavimas
Ekonomika tai mokslas, padedantis ia viss ribots iateklis panaudojimo alternatyvs pasirinkti geriausi. Kitaip sakant, tai mokslas apie tai, kaip ~monms geriau apsirkpinti maistu, bkstu, rkbais ir kitais bktinais dalykais, kaip sprsti su tuo susijusias problemas.
Ekonomikos subjektai - dalyviai ar js grupes, kurie savarankiakai priima ekonominius sprendimus, sudaro savo veiksms programas ir jas /gyvendina. Taigi ekonomikos subjektai /mons, jos junginiai (susivienijimai, asociacijos ar pan.), /staigos ar organizacijos bei kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo veikl rinkoje.
Nagrinjant rinkos struktkr, norint pavaizduoti konkurencin sveik tarp ekonomikos subjekts, yra naudojami terminai daug ir ma~ai. is panaaias prekes.
Tobula konkurencija ir monopolija tai dvi kraatutins rinkos spektro pozicijos. Tarp js yra oligopolin ir monopolin konkurencijos rinkos.
Tobulos konkurencija yra login konstrukcija, o ne reali rinkos padtis. decentralizuotos kainodaros sistema, kurioje nra iaorins prievartos, o k gaminti, k vartoti, kam parduoti ir pan. sprend~ia individualks vartotojai, /monis vadovai, iateklis savininkai, nes rinkoje veikia daug pirkjs ir pardavjs ir kiekvienas ia js u~ima nedidel rinkos dal/.
iau realiame gyvenime tokios tobulos konkurencijos beveik nra. Teorijoje autoriai skiria /vairias netobulos konkurencijos rinkas: monopolin konkurencija, oligopolija, monopolija. tokia rinkos padtis, kai daugelis /monis gamina labai panaai produkcij.
Taigi monopolins konkurencijos rinkoje veikia daug pardavjs, kuris rinkos dalis dyd~iai vidutiniakai sudaro nuo vieno iki deaimties procents bendros pardavimo apimties rinkoje. Monopolinje konkurencijoje kiekvienos /mons tikslas sukurti pirkjui /vaizd/, kad jos preks iasiskiria ia kits savybmis, yra ka~kuo savitos, unikalios.
ios /mons gali siklyti pirkjams ir labai skirtings, ir labai panaais prekis. Naujai /monei patekti / oligopolin rink yra labai sunku.
Oligopolininkai vengia kains konkurencijos, nes kains skirtumas yra lengvai ialyginamas. iau mintose rinkose, oligopolinje rinkoje paprastai yra naudojami kiti metodai: technologijos tobulinimas, gaminis kokybs gerinimas, teikiams paslaugs pltimas, garantijs didinimas ir kt.
Kai rinkoje yra tik viena firma, ji turi /takos rinkos kainai, gali pasirinkti kain ir gaminamos produkcijos kiek/, kurie maksimizuos jos peln.
Paklausa nulemia monopolininko pasirenkam kain ir produkcijos kiek/. iau kadangi monopolijos gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artims pakaits, vartotojui nra alternatyvs: jis turi pirkti ia monopolininko arba apsieiti be produkto.
Konkurencinės aplinkos analizė
Norint ianagrinti ekonomikos subjekts konkurencin aplink pirmiausiai reikts nagrinti iaorin aplink. is vienokiu ar kitokiu bkdu daryti /tak jos veiklai, siekiant savs tiksls.
ius /mons sprendimus (/statymai, valstybins /staigos, /takingos visuomens grups. geografin, gamtin aplinka apima klimato slygs, gamtos iateklis, js naudojimo ir aplinkosaugos priemonis /tak /mons sprendimams ir veiksmams (stiprjant visuomenei stiprja gamtosauga.
iausiai naudojam analizs technik priimta vadinti PEST analize. `i analiz apima keturis makroaplinkos aspektus: politin/ ir teisin/, ekonomin/, socialin/ ir kultkrin/, technologin/. Marketingo klasikas P. Kotler iaskiria makroaplink, mikroaplink ir /mon.
i aplink W.W. iau mikroaplink jis pervadina - konkurencine aplinka, ia kurios iabraukia dvi sudedamsias dalis - tai prekybos tarpininkus ir prekybos pagalbininkus.
is tai, kad ji veikia tam tikroje teritorijoje, tam tikroje klimato juostoje, tam tikroje politinje, teisinje ir kitoje aplinkoje. iau /mon ts slygs negali pakeisti. .mon priima signalus ia aplinkos kaip galimybes ir pavojus, bet negali aktyviai / juos reaguoti.
Makroaplinka tai visuma jgs, kurios tam tikroje teritorijoje veikia /mons sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti /takos.
Pagrindinmis konkurencins aplinkos sudtinmis dalimis yra tiekjai, pirkjai, esami ir potencialks konkurentai, pardavimo tarpininkai, pardavimo pagalbininkai. P. Kotler taip pat prie konkurencins aplinkos priskiria interess grupes. Konkurencins aplinkos bruo~as yra tas, kad tarp jos elements ir /mons atsiranda atvirkatin sveika: konkurencins aplinkos subjektai /takoja /mon, bet taip pat /mon turi galimyb aktyviai reaguoti / tuos veiksmus. .mons /taka konkurencinei aplinkai yra skirtinga ir priklauso nuo jos konkurencins pozicijos rinkoje, bet konkurencin aplinka visada yra labai svarbus /mons strategijos elementas.
emiau yra pateikiami S. L. Goldman D. D. Van Fleet ir C. W. S. L. Goldman iaorin aplink padalija / keturis tipus: tolima, bendra, konkurencin ir veiklos aplinka. iau laikui bgant aie elementai gali pereiti / kit, svarbesn/ aplinkos tip. Todl /mons turts atlikti pastovs stebjim kad apsisaugots nuo aplinkos smkgis, kurie gali bkti grsmingi /monei. Bendrajai aplinkai autorius priskiria politinius, bendraekonominius, socialinius ir /statyminius veiksnius.
Autorius pabr~ia, kad labai svarbu tinkamai nustatyti ir /vertinti tolim, bendr ir konkurencin aplinkas, nes bktent jos ir sudarys /mons u~duoties aplink, ia kuris svarbiausia ir did~iausia /tak daranti yra konkurencin aplinka.
D. D. Van Fleet /mons iaorin aplink skirsto / tolim, pramons ir veiklos aplinkas.
C. W. Hill skiria tris /mons aplinkos tipus: sektoriai, elementai, /takos grups. Autorius pabr~ia, kad svarbu ne tik konkurentai, kurie priklauso /takos grupei, bet taip pat ir ta pramon, kurioje veikia /mon, jos dydis ir charakteristikos.
Visi nagrinti autoriai, nagrindami ekonomikos subjekts iaorin aplink, kaip dal/ aios aplinkos iaskiria konkurencin aplink. Konkurencins aplinkos vertinimui dauguma autoris siklo naudoti klasiko M. Porter penkis konkurencinis jgs model/.
M. M. Porter teigia, kad /mons dmesio centre yra ne tik vartotojs poreikis tenkinimas, bet ir konkurencins jgos. Konkurencin aplink kuria ne tik konkurentai, bet ir tie, rinkos subjektai, kurie ia pirmo ~vilgsnio su konkurencija neturi nieko bendra. Rinkos patrauklumas ir pltros galimybs yra tuo ma~esns, kuo didesn /tak rinkoje turi tiekjai ir pirkjai, kuo didesn naujs ekonomikos subjekts /jimo / rink galimyb arba pakaitals atsiradimo galimyb rinkoje, o taip pat, kuo stipresn yra konkurencin kova tarp ekonomikos subjekts rinkoje.
Ekonomikos subjekts sprendimai, susij su konkurencine aplinka rinkoje ir lemiantys js konkurencin padt/, gali bkti klaidingi, ne/vertinus makroaplinkos veiksnis poveikio.
Nepateikiama konkurencins aplinkos vertinimo schema, etapai, kurie leists susisteminti ir /vertinti ekonomikos subjekts konkurencin aplink. Pastebima, kad Lietuvoje nra mokslinis darbs nagrinjama tema, todl analizuojant ekonomikos subjekts konkurencins aplinkos vertinimo teorinius principus yra remiamasi monografijomis, klasiks darbais bei kita metodine teorine literatkra.
Strateginių konkurencijos grupių nustatymas
Vertindami konkurencin aplink, reikia nustatyti konkurencines strategines grupes rinkoje. Strategines konkurencines grups rinkoje konkurents sugrupavimas pagal tam tikrus, svarbiausius po~ymius. Toks sugrupavimas palengvina konkurencins veiklos rinkoje vertinim. M. Porter strategin konkurencin grup apibkdina kaip panaais savo strategija ir padtimi rinkoje tiesioginis konkurents grup. Autorius pasikl konkurents strateginis grupis matric, kuri formuojant aayse yra pasirenkami du svarbiausi kintamieji ir pagal tai pozicionuojant visus nagrinjamus konkurentus. `ios matricos naudojimo galimybes vliau nagrinjo ir kiti mokslininkai.
Strategins konkurencins grups tai konkurentai, naudojantys panaaias konkurencines priemones rinkoje ir u~imantys panaai padt/ joje. siklomos paslaugos.
Parinkti kriterijai neturts tampriai sietis (pvz. iam segmentui, nes viena ar dvi matricos gali neatspindti tikrs ryais tarp konkurents.
Pasirinkus grupavimo veiksnius, yra labai svarbu nustatyti eiliakum, kuriuo bus grupuojami konkurentai. G. T. /monis suskirstymas pagal strategines grupes.
Strateginis konkurencinis grupis nustatymas yra vienas ia galims ekonomikos subjekto konkurencins aplinkos vertinimo etaps. Atlikdami ais grupis nustatym rinkoje galime tiksliau nustatyti konkurentus bei juos tinkamai /vertinti.
Duonos pasirinkimo rekomendacijos
Renkantis duoną, labai svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų, kad pasirinktas produktas būtų kuo naudingesnis sveikatai:
- Miltų rūšis: Rupaus malimo miltų duona yra maistingiausia. Ruginė duona turi daugiau skaidulų, vitaminų ir mikroelementų.
- Grūdų rūšis: Visagrūdė duona yra tinkamiausias pasirinkimas.
- Skaidulų kiekis: Jų turėtų būti ne mažiau nei 6 g/100 g produkto.
- Raugas: Natūralus raugas teigiamai veikia žarnyno mikroorganizmus.
- Priedai: Vengti puriklių, dirbtinių emulsiklių ir konservantų.
„Šiuo metu pastebime sveikesnes duonos vartojimo tendencijas, - teigia „Vilniaus duona“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas. - Nors kvietinė duona Lietuvoje yra pati populiariausia, tačiau ją populiarumu vejasi sveikatai palankios duonos, praturtintos grūdais ir sėklomis. Taip pat pastebima vis auganti lietuvių tendencija rinktis duoną, turinčią mažiau pridėtinio cukraus bei dirbtinių maisto priedų.”