Naujas tyrimas atskleidė, kad Azorų salose rasta 2744 kilogramus sverianti milžiniška mėnulžuvė yra sunkiausia kada nors užregistruota kaulinė žuvis, praneša Livescience.com. Žuvis buvo aptikta 2021 m. gruodžio 9 d., kai ji negyva plūduriavo prie Fajalo salos pakrantės Azorų salose. Atlanto gamtininkų asociacijos, įsikūrusios Fajalo saloje, pranešime rašoma, kad žuvį vietos valdžios institucijos nugabeno į uostą, kad būtų galima atlikti tyrimus.
Tyrimo detalės
Mokslininkai atliko milžiniškos mėnulžuvės skrodimą ir išsamiai apibūdino rezultatus naujame tyrime. Tyrime, kuris pasirodė spalio 11 dieną žurnale „Journal of Fish Biology“, aprašyta, kad milžiniška mėnulžuvė buvo 3,6 metrų aukščio ir 3,5 metrų ilgio, o svėrė 2744 kg arba maždaug 3 tonas. Tyrėjai taip pat išanalizavo mėnulžuvės skrandžio turinį ir paėmė jos DNR pavyzdžių, teigiama pranešime.
Mokslininkų komentarai
„Žuvis yra išties didingas egzempliorius“, - „Live Science“ sakė pagrindinis tyrimo autorius, Atlanto gamtininkų asociacijos jūrų biologas Jose Nuno Gomes-Pereira. Jis pridūrė, kad jos nuotraukos neatspindi, kaip neįtikėtinai ji atrodė vandenyje iš tiesų. „Ši žuvis yra tikrai didingas egzempliorius. Nors žuvies nuotraukos įspūdingos, sunku įsivaizduoti, kaip neįtikėtinai ji turėjo atrodyti vandenyje“, - sakė tyrimo vadovas Jose Nuno Gomes-Pereira.
Ankstesnis rekordas
Ankstesnis sunkiausios kaulinės žuvies pasaulio rekordas priklausė kitai 1996 m. Netoli Portugalijos salos rasta negyva beveik 3 tonas sverianti mėnulžuvė pasiekė naują pasaulio rekordą kaip sunkiausia kada nors užregistruota kaulinė žuvis.
Kaulinės žuvys
Kaulinės žuvys, remiantis Visuotine lietuvių enciklopedija, yra paplitusios visuose vandenyje. Jų priskaičiuojama apie 21 tūkst. rūšių. Šių žuvų kūnas dažniausiai apaugęs kauliniais žvynais, griaučiai visai arba iš dalies sukaulėję. Žiaunos turi žiaunadangčius. Primityviausių kaulinių žuvų kaukolę dengia žvynams homologiški odos kaulai.
Mėnulžuvės
Enciklopedijoje rašoma, kad mėnulžuvės yra pūsliažuvių būrio, mėnulžuvinių šeimos žuvys. Jos gyvena vandenynų tropinio ir subtropinio klimato zonoje toli nuo pakrančių. Šių žuvų kūnas paprastai siekia iki 2,5 m ilgio, sveria jos apie 500 kg. Kūnas primena mėnulį, nes yra apvalus, plokščias. Mėnulžuvė dažnai plaukioja paviršiuje, iškišusi iš vandens nugaros peleką. Minta zooplanktonu ir smulkiomis žuvimis.
Mėnulžuvės išvaizda ir elgsena
Dėl keistos išvaizdos mėnulžuvių su niekuo nesupainiosi. Jų pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio - girnapusė. Kai kuriose kalbose tai žuvis saulė. Plokščią mėnulžuvės kūną sudaro tvirtos kremzlės. Ji turi kaulinę kaukolę, trumpą stuburą, apatinį, viršutinį bei uodegos pelekus. Mėnulžuvės neturi plaukiojamosios pūslės. Jos plaukia vangiai į šonus siūbuodamos raumeningus pelekus. Juda į priekį, negrabiai kyla į viršų ir leidžiasi į apačią. Kartais jos guli ant šono.
Mėnulžuvės rekordai
Mėnulžuvės yra daugelio žuvų pasaulio rekordų savininkė. Užfiksuota ir išimčių. Didžiausia aprašyta ir nufotografuota mėnulžuvė sugauta 1908 m. Sidnėjuje. Ji buvo 3,4 m ilgio ir svėrė 2240 kilogramų. Kita milžinė sugauta JAV Kalifornijos Santa Katalinos saloje 1910 metais. Ji buvo 3,8 m ilgio ir svėrė 1 600 kilogramų.
Paplitimas ir gyvenimo būdas
Pagrindinės jų gyvenamosios vietos - Atlanto, Ramiojo bei Indijos vandenynų tropinės ir vidutinių platumų juostos vandenys. Suaugusios žuvys laikosi nuo 30 iki 450 metrų gyliuose. Pavienės mėnulžuvės atplaukia į Atlanto vandenyno Europos vakarinio pakraščio jūras. Yra buvę atvejų, kai mėnulžuvės užklydo į Šiaurės ir net Baltijos jūrą. Šių žuvų liekanų rasta Olandijos, Vokietijos, Danijos pakrantėse.