Žodis „bulvė“ - tai lietuvių kalbos žodis, kuris reiškia potato - daržovę, plačiai naudojamą maisto gamyboje. Kalbant apie žodžio formavimą, „bulvė“ yra vienaskaitos daiktavardis, priklausantis pirmosios linksniuotės deklinacijai. Jis linksniuojamas pagal tipišką lietuvių kalbos daiktavardžių sistemą: „bulvė“, „bulvės“, „bulvei“, „bulvę“ ir pan.
Žodis „bulvė“ susiformavo iš senosios lietuvių kalbos ir yra kilęs iš slavų kalbų, tiksliau, iš rusų kalbos žodžio „бульба“ (bul\'ba), kuris taip pat reiškia „bulvė“. „Bulvė“ atsirado Lietuvoje tik po XVII amžiaus, kai šis augalas buvo atvežtas iš Pietų Amerikos. Iš pradžių jis buvo nežinomas, ir vietiniai gyventojai turėjo pasitelkti kitus žodžius, kad apibūdintų šią naują daržovę.
Forma „bulvė“ taip pat yra pavyzdys, kaip kalbiniai procesai, tokie kaip fonetinis pritaikymas ir gramatiniai pokyčiai, daro įtaką žodžio skambesiui. Šis žodis yra puikus pavyzdys, kaip lietuvių kalba pasisavina užsienio žodžius, pritaikydama juos savo fonologinei sistemai.
Lietuvių kalbos žodyno įvairovė
Lietuvių kalbos leksika turi labai senų indoeuropiečių šeimos žodžių (pvz., mama, tėvas, sūnus, duktė, saulė), baltų šakos žodžių (pvz., lietuvių žemė, mažas, labas, eiti; latvių zeme, mazs, labs, iet; prūsų semme, masais, labs, eit), senųjų skolinių (pvz., miestas, popierius, stiklas), tarptautinių žodžių (pvz., stadionas, maratonas, telefonas, televizija, kompiuteris), lietuviškų naujadarų (pvz., švieslentė, žiniatinklis, naršyklė), lietuvių tarmių žodžių (pvz., žemaičių kuisis - uodas, kūlis - akmuo) ir daugybę kitų lietuvių bendrinės kalbos (pagrįstos vakarų aukštaičių tarme) žodžių.
Jie visi ką nors reiškia, pvz., įvardija asmenį (draugas), ypatybę (geras), veiksmą (skaito), laiką (ryte, vakare) ar kitus dalykus. Tai, ką kalbos ženklas žodis žymi ar reiškia, vadinama žodžio reikšme.
Žodžių reikšmės ir vartojimas
Žodis gali turėti vieną reikšmę (pvz., akimirka - labai trumpas laikas, momentas) arba būti daugiareikšmis (pvz., akis - 1) regėjimo organas, 2) nertinė tinklo skylė, 3) eketė, 4) korio ar kito akyto daikto skylutė; 5) bulvės duobutė, iš kurios išauga daigas, 6) žiedo blizgus pagražinimas, 7) kortų žaidimas, 8) žaidimo taškas, 9) kokio nors prietaiso šviesa, lempa).
Žodžiai gali būti vartojami tiesiogine reikšme, pvz.: rytas už vakarą šviesesnis - ryte šviesiau negu vakare; negirk dienos be vakaro - dienos orą ar sėkmę įvertink vakare. Tie patys žodžiai gali būti vartojami ir perkeltine reikšme, pvz.: rytas už vakarą šviesesnis - rimtus dalykus spręsk neskubėdamas, pailsėjęs, pagalvojęs; negirk dienos be vakaro - nevertėtų apie ką nors spręsti iškart, į visa reikia įsižiūrėti, įsigilinti, suprasti, o tik tada daryti išvadas.
Įmenant perkeltines žodžių reikšmes reikia šiek tiek pasukti galvą (pagalvoti): galima suprasti iš teksto (kokie sakiniai šalia?) arba konteksto (kada, kam, kaip pavartota?). Pasidomėti perkeltinės reikšmės posakių vartojimo tradicijomis galima ir specialiuose žodynuose ar žinynuose, pvz.:Lietuvių kalbos frazeologijos žodyne, Lietuvių kalbos palyginimų žodyne, J. Lipskienės knygoje Lietuvių kalbos somatiniai posakiai ar kt.
Lietuvių kalbos žodynas
Daugiausia lietuvių kalbos turtų saugo didysis Lietuvių kalbos žodynas: 20 tomų aprašyta apie 0,5 mln lietuvių kalbos žodžių, pavartojant apie 11 mln žodžių. Šio žodyno idėjos ir darbų pradininkas - lietuvių kalbininkas K. Būga (1879-1924), jo darbą tęsė J. Balčikonis (1885-1969) ir daugybė kitų lietuvių kalbininkų bei kalbos bičiulių.
Kokie lietuvių leksikos aruodų žodžiai vadinami sinonimais, frazeologizmais, antonimais, homonimais?
- Sinonimai (gr. synōnymos - bendravardis) - tai skirtingai skambantys tos pačios arba artimos reikšmės žodžiai, pvz.: lyti, dulkti, lašnoti, lynoti, krapnoti, purkšti, pilti, pliaupti, žliaugti...
- Frazeologizmai (gr. phrasis - posakis, logos - žodis, sąvoka, mokslas) - tai pastovūs vientisos reikšmės žodžių junginiai (dažnai - vaizdingi), pvz.: devyni vėjai pučia galvoje - išsiblaškęs, vėju sotus - alkanas, prieš vėją nepapūsi - didesnei jėgai tenka nusileisti.
- Antonimai (gr. anti - priešdėlis, reiškiantis priešingybę, onyma - vardas) - tai priešingų reikšmių žodžiai, pvz.: geram visur gerai, blogam visur blogai; ko jaunas neišmoksi, to senas nemokėsi.
- Homonimai (gr.
Leksikos norma - tai kalbininkų patvirtinti ir žodynuose surašyti žodžiai ir jų vartojimo reikšmės. Šių normų nesilaikymas įvardijamas kaip kalbos normų pažeidimas - klaida.