Sudedamosios dalys
Norėdami paruošti keptuvėje keptą jautieną su svogūnais, jums reikės:
Virimo procedūra
- Nulupkite svogūną ir supjaustykite pusžiedžiais.
- Druska, cukrus ir malti juodieji pipirai.
- Sumaišykite druską, cukrų ir maltus juoduosius pipirus.
- Nuplaukite ir nusausinkite jautieną ir supjaustykite vidutinio dydžio griežinėliais. Pabarstykite druska, cukrumi, pipirais ir išmaišykite.
- Jautieną nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais. Pabarstykite druska, cukrumi, pipirais ir išmaišykite.
- Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite jautieną ir kepkite ant didelės ugnies 10 minučių, retkarčiais pamaišydami, kad jautiena nesudegtų.
- Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite jautieną ir kepkite ant didelės ugnies 10 minučių, retkarčiais pamaišydami, kad mėsa nesudegtų.
- Kai jautiena apkeps, sudėkite svogūną ir išmaišykite.
- Kai jautiena paruduos, į keptuvę suberkite svogūnus ir maišydami pakepinkite.
- Kepkite, kol svogūnai suminkštės ir taps permatomi.
- Kepkite, kol svogūnai suminkštės ir taps permatomi.
- Tada įpilkite šiek tiek karšto vandens (apie 0,5), sumažinkite ugnį, uždenkite keptuvę dangčiu ir troškinkite mėsą, kol ji suminkštės (apie 30-40 min.).
- Tada įpilkite šiek tiek karšto vandens (apie 0,5 puodelio), sumažinkite ugnį, uždenkite keptuvę ir troškinkite mėsą, kol ji išvirs, apie 30-40 minučių.
- Išvirusi mėsa neturi būti sausa, ją turi būti lengva pjaustyti peiliu, o viduje esančios sultys turi būti skaidrios.
- Mėsa turi būti sausa ir lengvai pjaunama peiliu, o sultys viduje turi būti skaidrios.
- Paruošta skani keptuvėje kepta jautiena su svogūnais.
- Paruošta skani keptuvėje kepta jautiena su svogūnais.
- Gero apetito, mėgaukitės su artimaisiais!
Kaip skaniai paruošti kepenėles? Pasakojame ir dalinamės receptais!
Kepenėlės - ypač maistingas, tačiau, deja, primirštas produktas. Dažnas yra girdėjęs apie kepenėlių naudą, tačiau jų privengia, nes nemoka paruošti tikrai skaniai. Dalinamės naudingais patarimais ir siūlome pasigardžiuoti kepenėlėmis, kurias puikiai pagaminti tikrai lengviau, nei manote!
Kepenėlės - paneigiame mitus ir atrandame naudą
Kepenėlės kartais laikomos „nešvariu“ organu, nes jos dalyvauja medžiagų apykaitoje, neutralizuoja ir iš kraujotakos šalina toksinus (pavyzdžiui, vaistus, nuodus, kitas organizmui pavojingas chemines medžiagas). Būgštavimai dėl kepenėlių keliamo pavojaus sveikatai yra nepagrįsti - taip, kepenys iš tiesų yra vienas iš organizmų „filtrų“, tačiau potencialiai žalingos medžiagos jose beveik (išskyrus retus apsinuodijimus sunkiaisiais metalais) nesikaupia. Pagrindinė toksinų „saugykla“ yra riebalai, jie taip pat, tiesa, neilgai cirkuliuoja kraujyje, nedidelė pavojingų medžiagų dalis kaupiasi kauluose ir sąnariuose, limfinėje sistemoje.
Kepenys, savo ruožtu, sukaupia didelius kiekius organizmui ypač naudingų medžiagų: vitaminų A, D, B12, K, PP, folio rūgšties (jos ypač daug paukštienos kepenėlėse), geležies, vario, cinko, natrio. Kepelėse gausu visaverčių baltymų, kaloringumu jos primena jautieną.
Kepenų į savo mitybą turėtų įtraukti anemija sergantieji ar į ją linkę, po ligų ir traumų sveikstantys, ilgai antibiotikus vartoję, toliau nuo pusiaujo (tad ir Lietuvoje) gyvenantys ir vitamino D nuolat stokojantys žmonės, didžiulį folio rūgšties poreikį turinčios nėščiosios (ar pastoti bandančios moterys), žindyvės.
Kepenys gan „koncentruotas“, nemažai cholesterolio turintis produktas, tad jį vartoti reikėtų saikingai (ypač vaikams), ne dažniau, nei kartą per savaitę. Kepenėlių nereikėtų valgyti laikantis dietinės mitybos taisyklių, pavyzdžiui, sergant pankreatitu, podagra.
Nuotraukos šaltinis Shutterstock
Kepenėlių pasirinkimas ir paruošimas - pažadame, bus skanu
Šviežių kepenėlių pasirinkimas. Pagrindinė sąlyga renkantis skanias ir sveikatai naudingas kepenėles yra gyvulio ar paukščio amžius, jo šėrimas ir gyvenimo sąlygos bei kepenėlių šviežumas.
Jautienos kepenėlės su kepintais svogūnais
Nida Degutienė (Nidos receptai): Kiekviena šeima, net neabejoju, turi savo iš kartos į kartą perduodamų receptų! Vienas mano tokių iš kartos į kartą perduodamų receptų yra kepenėlės.
Jautienos kepenėlės: šimtmečio receptas
Kiekviena šeima, net neabejoju, turi savo šimtmečio receptų! Šiomis dienomis, kai tuoj tuoj švęsime patį gražiausią Lietuvos jubiliejų, šimtmečio dvasia skverbiasi nuo virtuvės iki muzikos, nuo kino juostų iki socialinių akcijų. Man atrodo, jog tai puikus būdas pagalvoti ir apie savo šeimos šimto metų istoriją. Nors skamba tas šimtas metų makabriškai, bet juk patys pagalvokite – tiek (ir dar daugiau!) gali išgyventi vienas žmogus! Tad jei esate prikaupę receptų patiekalų, kuriuos gamino jūsų mamos, o mamos išmoko iš savo mamų ar močiučių – tai jau greičiausiai ir turite savo šeimos šimtmečio receptus!!
Vienas mano tokių iš kartos į kartą perduodamų receptų yra kepenėlės. Vištienos kepenėlės – tai jau „šių laikų” prabanga, nes tikrai žinau, kad kaime mano močiutė neturėdavo vienu metu vištienos kepenėlių tiek, kad užtektų visai šeimai vakarienei. O štai jautienos kepenys – jau visai kas kita! Šių ne tik užtekdavo, bet dar ir likdavo.
Mano močiutė, o vėliau ir mama, jautienos kepenėles gamindavo vienu ir tuo pačiu būdu: jas pradžioje apkepindavo, o paskui patiekdavo su daug pakepintų svogūnų. Paprasta kaip dukart du, tačiau skanu – kaip dukart dešimt:) (tiems, kas mėgsta kepenėles, savaime aišku:)) Iš kiaulienos kepenėlių močiutė darydavo paštetą, mat jos ne tokios naudingos organizmui kaip jautienos (sako, ir ne tokios gardžios). O štai jautienos kepenėlės būdavo tikra šventė!
Pagaminau. Šiek tiek receptą „pakoregavau” savo akcentėliais, bet dėl jų, esu tikra, mano močiutė tikrai nebūtų supykusi 🙂 Valgėm, net ausys linko. Nuo šiol kiekvienąkart klausinėsiu visų mėsininkų – gal netyčia (juk pasitaiko stebuklų!!) turi jautienos kepenų… Nes tokių progų praleisti nevalia:) O ir jums rekomenduoju pasilepinti gardžiu senovišku patiekalu ir pasipildyti savo organizmus geležies atsargomis!:)
P.S. Kepenės – tikrai ne fotogeniškas dalykas:) Viršeliui nuotraukos gal ir netinkamos, bet tikiuosi, kad sugundysiu išbandyti.