Artėjant žiemai, dažnai norime pasirūpinti laukiniais paukščiais, tačiau svarbu žinoti, kaip tai daryti tinkamai, kad nepadarytume jiems žalos. Neretai žmonės skuba lesinti vandens paukščius jau rudenį, tačiau kasdien maitinami paukščiai pripranta prie maitinimo vietos ir dažnai neišskrenda netgi užšalus vandeniui.
Laiku neišskridusios gulbės žiemą gali žūti. Organizacijos visų prašo migracijos metu nemaitinti vandens paukščių. Neretai tai perauga į perdėtą globos jausmą ir dar migracijos metu skubama gulbes lesinti parduotuvėje prisipirktais batonais, manant, jog taip padedama vandens paukščiams.
Kodėl juoda duona kenkia paukščiams?
Dar blogiau, jau per daugelį metų susiformavo tradicijos paukščius šerti balta duona ar net įvairiomis bandelėmis, juoda duona. Žinovė sako, kad ypač pavojinga paukščius maitinti juoda duona ir didesnį kiekį druskos turinčiais gaminiais. Labai pavojinga ir juoda ruginė duona - ji paukščio gurklyje surūgsta, blogai virškinama, ypač esant šalčiams.
Paukščiams negalima siūlyti citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, greipfrutų), bananų žievės ir kai kurių džiovintų vaisių. Paukščiams negalima duoti ir citrusinių vaisių, bananų žievės, kai kurių džiovintų vaisių.
„Tai galima ne tik susargdinti paukštį, bet netgi jį pribaigti. Ar mes to norime? Aš esu įsitikinusi, kad nė vienas, kuris ateina pasigrožėti šiais gamtos sutvėrimais, to daryti nenori“, - karčią realybę atskleidžia B.
Nutukimas ir fiziologiniai sutrikimai
Ornitologams pasvėrus kai kurias žiemojančias gulbes, jų svoris net antroje žiemos pusėje, kuomet paukščiai natūraliai gamtoje netenka bent dalies sukauptų riebalų išteklių, gerokai viršijo laukinėje gamtoje sutinkamų individų svorį. Esant tokiam viršsvoriui bei su nepilnaverčiu maistu negaunant būtinų laukiniams paukščiams medžiagų, gali sutrikti jų fiziologiniai procesai, taip pat hormoninė veikla, kas daro įtaką tiek jų gebėjimui veistis, tiek jų produktyvumui, t. y. išperintų jauniklių skaičių.
Pavyzdžiui, Kaune viena sugauta patelė svėrė net 14 kg, kai literatūroje nurodomas 11 kg maksimalus svoris.
Kada ir kaip tinkamai lesinti paukščius?
Pasak B. Morkūnienės, svarbiausia atsiminti, kad negalima pradėti lesinti paukščių per anksti. Pradėjus šerti per anksti rizikuojama paukštį užlaikyti, šis pripranta prie maisto ir po šaltos nakties gali prišalti.
Ornitologai ramina, jog paukščių lesinti kol kas nereikia. Tą daryti reikės, kai spaus šaltis, žemę užklos storas sniego sluoksnis. Negalima lesinti paukščių vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį. Vandens paukščių - gulbių, ančių - lesinti nereikia net ir tuomet, kai vandens telkiniai užšąla.
Pasak L. Bisikirskienės, paukščiai veisimosi laikotarpiu telkiasi natūralaus pobūdžio buveinėse - miškuose, parkuose, o žiemą priešingai - arčiau žmonių, urbanizuotose teritorijose - miestuose, gyvenvietėse. Tai lemia skirtingi perinčių ir žiemojančių paukščių poreikiai.
Tinkamas lesalas
Vietoje batonų, duonos ir bandelių patariama pilti grūdus, kurie gulbėms ir antims yra tinkamiausias lesalas šaltais žiemos laikotarpiais. Būtina parinkti ir kuo įvairesnį lesalą. Kuo įvairesnis asortimentas, tuo sveikiau bus patiems paukščiams. Ir bus didesnė tikimybė lesykloje sulaukti daugiau paukščių rūšių.
Tinkami produktai paukščiams yra saulėgrąžos, linų, dilgėlių ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, kruopos, obuoliai, nesaldinti avižiniai dribsniai. Taip pat sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai.
G. Petkaus teigimu, paukščių maistu gali būti tik nekepinti, nesūdyti produktai be jokių priedų ir prieskonių, nesupelijęs, nesupuvęs ar surūgęs, pažeistas parazitų, taip pat negalima siūlyti ir chemikalais apdorotų grūdų ar sėklų.
Grūdlesiams paukščiams - žaliukėms, startoms, karklažvirbliams - berti sorų kruopų, kukurūzų grūdų, grūdų atliekų, linų, kanapių ir spygliuočių medžių sėklų. Siūlo pasirinkti arbūzų, melionų, moliūgų sėklų - paukščiai jomis mėgsta pasilepinti.
G. Ornitologas G. Petkus paukščių mylėtojams siūlo pagaminti paukščių pyragą. Tokių pyragų privalumas yra tas, kad juos gaminant naudojami įvairūs produktai, jį gali lesti skirtingų rūšių paukščiai, maistas kaloringas.
Lesyklos
Vienas iš pigiausių būdų pasigaminti lesyklą, pasak ornitologo, yra plastikiniai buteliai. G. Petkus pažymėjo, jog tokias lesyklas mėgsta naminiai žvirbliai ir karklažvirbliai. „Tačiau jos turi ir vieną minusą: plastikiniai buteliai blizga saulėje ir taip baido paukščius.
Kada nustoti lesinti?
Kada baigti lesinimą, parodys patys paukščiai - jie tiesiog nustos lankytis lesyklose ar specialiose maitinimo aikštelėse. Tai reikš, kad paukščiai jau savarankiškai gali susirasti maisto. Tik nereikia skubėti ir spręsti pagal kelių dienų lesyklų lankymo intensyvumą. Net pavasarį pasitaiko kelias dienas išsilaikančių šalnų, tuomet vėl greitai prisimenamos lesyklos.
Alternatyvūs būdai padėti paukščiams
Paukščiams išgyventi žiemą galima pagelbėti ne tik įrengiant lesyklas, bet ir sodinant kai kuriuos krūmus ar medžius. Iš medžių bene geriausiai tinka šermukšniai. Kai kurie miško paukščiai mėgsta paskanauti ąžuolo gilių. Galima nenuskinti visų vaisių nuo obelų, kriaušių, vyšnių ar kitų vaismedžių, tą mielai padarys paukščiai.
Taip pat patartina neskubėti pjauti užaugusios žolės ar grėbti medžių lapų. Aukštoje žolėje paukščiai gali susirasti sėklų, o natūrali medžių lapų trąša yra svarbi ne tik dirvožemio gerinimui, bet ir paukščiams.
Nuomonės apie lesinimą
Ventės rago vyr. ornitologas, kraštietis Vytautas Eigirdas sakė, kad šiemet kaip niekada daug diskusijų kilo dėl paukščių lesinimo. Kada, kokius paukščius ir kuo lesinti - rodos, kad šiuo klausimu kiekvienas turi savo nuomonę, o tos nuomonės dažnai labai išsiskiria.
„Net tarp ornitologų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Faktas vienas - tikrai negalima lesinti vandens paukščių, ypač gyvenančių ežeruose, pavasarį, vasarą, rudenį - kai paukščiai gali patys susirasti lesalo. Blogiausia, kai žmonės lesina paukščius tose vietose, kur vandens telkiniai žiemą užšąla. Gulbės, antys lieka, laukia maisto, ir tas laukimas sparnuočius pražudo“, - sako V.Eigirdas pridurdamas, kad visgi, jo manymu, kai kada vandens paukščius palesinti galima.
Tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė griežtesnė - jos teigimu, vandens paukščius lesinti griežtai draudžiama. „Griežtai draudžiama lesinti laukinius vandens paukščius, kurie jau dabar yra pripratę prie nuolatinio lesinimo ir dėl to nebeišskrenda žiemoti. To pasekoje paukščiai tampa lengvu grobiu plėšrūnams.
Aplinkos ministerija rengia įstatymų keitimo pataisas, kuriose bus numatyta, kad ateityje, lesinantieji laukinius vandens paukščius galės būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn“, - sako specialistė.
Geriau batonas nei juoda duona?
Vis dėlto V.Eigirdas sako, kad geriau jau paukštį palepinti riekute batono, nei riekele duonos. „Blogiau, nei batonas, yra juoda duona - paukščiams ji netinkama, nes turi rūgšties, kurios paukščiai netoleruoja. Iš tiesų batonas paukščiui, kaip ir žmogui - žinome, kad jame kažko gero nėra, bet patys tai valgome.
Tad šiek tiek batono paukščiui didelės žalos nepadarys, jei tik to paukščio pagrindinis racionas išlieka natūralus gamtoje randamas maistas. Be abejo, jei paukštis nebegali rasti natūralaus lesalo ir kurį laiką bus maitinamas vien tik batonu, bus labai blogai“, - sako ornitologas.
Žmogaus įtaka gamtai
V.Eigirdas sako - kai kurių paukščių elgesys keičiasi iš esmės, ir taip yra dėl to, kad žmonės per daug kišasi į laukinę gamtą. Jei anksčiau silpni paukščiai žūdavo, o išlikdavo stipriausieji, dabar išgyventi glaimybes turi ir silpnesnieji rūšies atstovai. Tačiau reikia nepamiršti, kad žuvęs gyvūnas yra gamtos dalis ir atitienka gamtai - plėšrūnams, kurie žiem taip pat turi kažkuo misti. Kištis į gamtos ratą nederėtų.
L. Bisikirskienės teigimu, ornitofaunistiniai tyrimai miestuose teikia duomenų apie miesto, kaip ekosistemos tvarumą, paliečia svarbias urbanizuotų teritorijų problemas - sparčią urbanizacijos plėtrą į gamtines buveines, urbanizacijos įtaką biologinei įvairovei.
Mažieji paukšteliai
Kur kas mažiau reikalų yra su žiemoti neišskrendančiais mažaisiais paukšteliais. Juos lesinti patariama ir žiemą, o taisyklė čia viena tokia - jei jau pradėjai lesinti, lesink iki pavasario. „Su mažaisiais paukščiais ir problemos mažesnės. Jie taip stipriai neprisiriša prie maitinimo vietų.
Ir paukščiams gerai, ir žmonėms smagu matyti judesį. Norint į lesyklėlę pritraukti įvariių paukščių, reikia pilti įvairaus lesalo. Ir grūdų, ir obuolių riekelių ar lašinukų.
Drąsiai galima lesinti žvirblius, zyles, sniegenas, kėkštus ir t. t., jiems įrengiant lesyklėles prie namų, balkone ar tiesiog kieme. „Daugiabučių namų gyventojai gali patys gaminti lesyklėles paukščiams ir jas kabinti savo daugiabučių namų kiemuose, o norint lesyklėles ar inkilus kabinti žaliosiose miesto teritorijose, reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją ir tokių vietų parinkimą suderinti su specialistais.
Gyventojai paukščius lesinti gali kai prasideda šalčiai ir sniegas padengia žemę, nes tada paukščiams yra sudėtinga susirasti pakankamai maisto. Nutirpus sniegui ir atšiltus orams paukščių lesinti nerekomenduojama“, - sako skyriaus vedėja.
Baltymingas maistas
A. Gaidamavičius kritikuoja tokią žmonių elgseną, sakydamas, kad medžiotojai, veždami į miškus iš prekybos centrų įvairias atliekas - sugedusius tortus, pesticidais užaugintus vaisus ir daržoves - išbalansuoja įprastą žvėrių mitybos racioną.
Gamtoje šernai negauna daug baltymingo maisto, kuo paprastai pasižymi dauguma pašarų. O tai savo ruožtu iškreipia gyvūnų vystymosi spartą - jie žymiai greičiau bręsta.
„Vyksta tie patys procesai kaip kiaulių kompleksuose, jei palygintume su kaime auginamais paršiukais. Kadangi kiaulių kompleksuose masiškai naudojama soja, paršiukai užauga per keturis mėnesius. Tas pats vyksta ir gamtoje - jeigu duodame žvėrims baltymingo pašaro, šerno jauniklė, gimusi kovo mėnesį, jau rudenį rujoti pradeda, kai natūraliai gamtoje ji tai turėtų pradėti daryti tik antrais arba trečiais metais.
Ji jau kitą pavasarį pati atsiveda jauniklių. Čia beveik kaip ir su žmonėmis, kai vaikus gimdo dvylikametės“, - piktinosi gamtininkas. Jo teigimu, žmogus, kišdamas į natūralius gamtos procesus, suardo vientisą jos ritmą.
Ligų plitimas
Tarp pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kurias gali platinti ir šernai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mini afrikinį kiaulių marą, trichineliozę, snukio ir nagų ligą, pasiutligę, spongiformines encefalopatijas, bruceliozę ir kitas ligas, tačiau visus šiuos atvejus akylai stebi tarnybos ir tikina, kad į rinką nesaugi gyvūnų mėsa nepatenka.
„Tokiu būdu iškreipiama natūrali populiacijos savireguliacija. Jeigu gyvūnai nebūtų šeriami, kritiniu žiemos momentu dalis žvėrių, ypatingai jaunų, žūtų. Populiacija liktų optimaliame balanse. Bet kai yra perteklinis šėrimas, natūrali atranka nebeveikia, nes ir silpnesni gyvūnai sugeba išlikti.
Tokiu būdu įvyksta laukinių medžiojamų žvėrių populiacinis sprogimas - jų prisiveisia per daug. Kai taip nutinka, kyla klausimas, ar medžiotojai juos išmedžios iki optimalios ribos, ar ne. Jeigu žvėrys pasitrauks į kitus plotus, atsiras perteklinis spaudimas: bus ištrypiami pasėliai, miško paklotė, atsiras kiti neigiami dalykai“, - aiškino E.Greimas.
Šėrimas kaip mokymo priemonė
LGF vadovas svarsto, kad pramoninį žvėrių šėrimą reikėtų riboti - atsižvelgti į neperteklinius kiekius bei maisto sudėtį. Tačiau, jeigu kalbėtume apie pagalbą žvėreliams kaip mokymo priemonę, tai reikėtų skatinti, nes ji ugdo žmogiškuosius jausmus - atjautą, meilę gamtai ir pan.
„Vienas klausimas yra, ar verta šerti medžiojamuosius gyvūnus su tikslu, kad jų populiacijos per žiemą išliks gausios ir vėliau bus galima daugiau laimikių turėti medžioklės metu. Manyčiau, šiuo aspektu tikrai būtų galima nustoti šerti ir tiesiog palikti juos natūraliai eigai.
Kitą aspektą - kai žmonės šeria dėl to, kad jie jaučia tam tikrus sentimentus laisvėje gyvenantiems gyvūnams, moko vaikus jautrumo. Tai pakankamai suprantamas dalykas, kai, sakysime, biologijos mokytojas ar mama paaiškina, kad gyvūnėliams šalta ir jie po sniegu turi kapstyti sausų žolelių, mes galėtume sodybos gale pastatyti ėdžias ir į jas atnešti šviežio šieno.
Taip vyksta auklėjimas - tas vaikas, kuris neužmiršta į ėdžias padėti šieno, burokų, morkų, vystosi kaip gera ir jautri asmenybė, kuri ateityje neskriaus gamtos ir atsakingai elgsis", - samprotavo E. Greimas.
Maisto kiekis ir vystymosi sparta
Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Julius Morkūnas GRYNAS.lt teigė manantis, kad ne tiek maisto sudėtis gali keisti gyvūnų vystymosi spartą, kiek per dideli jo kiekiai. Tiesa, ornitologas sako, kad skirtingai nei su šernais, su paukščiais tokių atvejų nėra pastebėta.
„Pagreitintas vystymasis, jauniklių atsivedimas gal labiau susijęs su maisto kiekiu. Jeigu yra pakankamai to maisto, greičiau subręsta organizmas. Esu matęs, kad šėryklose kalnai ir kukurūzų, ir javų, avokadų, bananų - visko ten gali rasti iš parduotuvių.
Jeigu šernai mato, kad sąlygos yra geros, tai ir dauginasi daugiau. Tačiau su paukščiais to pastebėta nėra. Anglijoje ar Olandijoje paukščiai yra lesinami ištisus metus, kabo lesyklos, duodamos įvairios saulėgrąžos, kitos sėklos.
Tas lesalas paukščiams nėra pagrindinis, tiktai jo pritrūkę ar prasteniu oru jie apsilanko lesykloje, o šiaip ta pati zylė, kuri žiemą lesa saulėgrąžas, pavasariui atėjus iš karto nustoja lesti riešutus ar lašinius ir persimeta ant vabzdžių maisto, kuris jai yra žymiai priimtinesnis ir sveikesnis jaunikliams auginti“, - pasakojo J. Morkūnas.
Ko nedera duoti paukščiams?
Paukščius žiemą lesinantiems J. Morkūnas pateikė tris pagrindines taisykles, ko paukščiams duoti nereikėtų. Pirma, tai juoda, rūgšti duona. „Tamsi duona yra padaryta iš raugo. Antys ar gulbės, šios duonos prisilesusios, kartais gali nespėti jos suvirškinti, o ji jau ima rūgti organizme.
Kai yra duodami kiti gaminiai - batonas ar kvietiniai produktai - tiek daug žalos jie nepadaro. Bet aišku ir nedidelis kiekis juodos duonos nėra labai pavojingas, bent jau man iš praktikos nėra pasitaikę atvejų, kad tai sukeltų komplikacijų“, - pasakojo ornitologas.
Kepintas, sūrus lesalas su prieskoniais taip pat nėra pageidautinas paukščių mityboje, nors maži jo kiekiai vėlgi didelės žalos neturėtų padaryti: „Pavasariop, paukščiai ir gamtoje būna, kad lesa druskas prie kelio, nes jiems trūksta mineralų. Tai nesukelia šalutinio poveikio, bet, tarkime, jeigu lesintume sūriomis saulėgrąžomis ar riešutais, jau paukštis norėdamas palesti, per prievartą sules ir per didelį druskos kiekį.
O tai lems dehidrataciją ir kitus procesus, kas gali paukščiui pakenkti. Šioms druskoms ypač jautrūs yra paukščių inkstai“, - dėstė LOD narys. Paukščiams šiukštu nereikėtų siūlyti ir senos, papelijusios duonos. Pelėsis yra toksiškas, taigi nėra tinkamas kaip pašaras: „Jeigu ir patys tokios nevalgote, ir paukščiams nesiūlykite. Košę ar makaronus be padažo, jeigu atlieka nuo stalo, galima išpilti, bet sugižusios duonos nevertėtų duoti, į gerą paukščiams tikrai neišeis“.
Paukščių lesinimas Kaune
Viena tokių vietų, kiekvienais metais sulaukiančių šimtų paukščių globotojų - Nemuno upė ties Kaunu. Ypatingas sąlygas šaltomis žiemomis vandens paukščiams sukurianti Kauno hidroelektrinė (KHE), į Kauno miestą žiemomis pritraukia iki 17 000 vandens paukščių.
Tačiau neretai šis grožėjimasis perauga į perdėtą globos jausmą ir dar migracijos metu skubama gulbes lesinti parduotuvėje prisipirktais batonais, manant, jog taip padedama vandens paukščiams. Tačiau šis kelias anaiptol nėra teisingas, o tik sukelia daugiau problemų tiek patiems paukščiams, tiek jais besirūpinantiems ornitologams.
Vyraujant šiltiems orams, gulbės nebylės, kaip ir kiti vandens paukščiai, neskuba skristi į įprastines žiemojimo vietas, nes natūralaus maisto jiems pakanka ir Lietuvos vandenyse, tarp jų ir Nemuno upėje ties Kaunu.
Pradėjus juos papildomai maitinti neatėjus tikriems šalčiams, paukščiams suformuojamas įspūdis, jog ties Kaunu yra neišsenkami maisto ištekliai, todėl jie nesiekia skristi į piečiau esančius regionus, kur vandens telkiniai neužšąlą net šaltomis žiemomis ir kuriuose pakankamai pilnaverčio maisto.
Taigi, Kaune bei kitose šalies vietose jaukinamos ir lesinamos gulbės kiekvienais metais vis gausiau čia pasilieka žiemoti, o užklupus didesniems šalčiams, kada mažėja atviro vandens plotai, o aplinkiniai telkiniai jau visiškai užšalę, paukščiai nebeturi galimybės perskristi kitur, kur dar yra natūralaus maisto.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau daugiau nei penkerius metus ėmėsi inciatyvos koordinuoti šių paukščių lesinimą Kaune, taip stengiantis visuomenei suformuoti teisingus vandens paukščių lesinimo įpročius.
Daug metų formuojant teisingą požiūrį į vandens paukščių globą, buvo pasiekta gerų rezultatų, kurių dėka norintys prisidėti prie maitinimo pradėjo gulbėms nešti ne batonus ar saldžias bandeles, bet pilti grūdus, kurie gulbėms ir antims yra tinkamiausias lesalas šaltais žiemos laikotarpiais.
Vis gausėjant savanorių globotojų būriui, LOD ir toliau pasiryžusi šviesti visuomenę, kada ir kuo reikia lesinti gulbes bei kitus vandens paukščius, kaip ir anksčiau, akcentuojant, kad per anksti pradėtas intensyvus jų šėrimas atneša daugiau žalos nei naudos mūsų sparnuočiams.