Ispanija visame pasaulyje garsėja savo daugelį metų puoselėjama kultūra.
Pietvakarių Europos valstybė nuo Lietuvos labai nutolusi, todėl nenuostabu, kodėl kai kurios didžiosios metų šventės pasitinkamos laikantis mums gana neįprastai atrodančių tradicijų.
Dėl tekstų publikavimo prašome kreiptis į redakciją.
Redakcija adreso ir savininkų neturi.
Tekstus ar jų dalis publikuoti neatsiklausus redakcijos draudžiama, tai padaryti galima tik gavus redakcijos leidimą.
Radikaliai.lt redakcija tekstų negrąžina, nenaikina, neredaguoja.
Honoraras autoriams nemokamas.
Radikaliai.lt leidžiamas nemokamai.
Visos fotografijos publikuojamos gavus jų savininkų leidimus.
Ispaniškos Kalėdų tradicijos
Apie populiariausias kalėdines tradicijas gimtojoje Ispanijoje papasakojo iš Valensijos kilusi ir šiuo metu Lietuvoje gyvenanti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ispanų kalbos dėstytoja dr. María Sebastià-Sáez.
Kalėdinė loterija "Storulis"
Gruodžio 22-ąją nemažai ispanų dalyvauja vadinamojoje kalėdinėje „Storulio“ loterijoje.
Ši loterija išties ypatinga - žmonės jos tikrai laukia.
Manau, kad loterija ypatinga tuo, kad joje dalyvauja visa šalis.
Tačiau jos principas šiek tiek keitėsi.
Turiu omenyje, jog dabar programėlėse galima įvesti numerį ir jos jums pasakys, ar laimėjote prizą, ar ne.
Bet anksčiau, kai žmonės nesinaudojo internetu arba kai programėlės nebuvo taip plačiai naudojamos, tai vis dar buvo daroma tradiciniu būdu - žmonės atsikeldavo ryte su loterijos bilietais, stovėdavo prie televizoriaus ir laukdavo, kol bus paskelbti laimingi skaičiai.
Manau, kad tai yra kažkas, kas suartina žmones.
Tai yra tradicija pirkti loterijos bilietus prieš tam tikrą laiką, juos galima kam nors padovanoti, taip pat bilietus gali nupirkti šeimos nariai ar draugai.
Tai skatina bendruomeniškumą.
Per televiziją visada matome laimėjusius žmones, kurie švenčia ir pan.
Kaip švenčiamos tradicinės Kalėdos Ispanijoje?
Taip, žinoma, tai yra svarbi šventė, tiksliau, svarbus visas ilgas šventinis laikotarpis.
Prieš kelis dešimtmečius Kalėdos būdavo švenčiamos ir antrą, ir trečią dieną po Kalėdų - atitinkamai gruodžio 26-ąją ir 27-ąją, - tada žmonės pasinaudodavo proga susitikti su draugais.
Taip pat prieš Kūčių vakarą neretai rengiami įmonės ar darbo pietūs.
Paskui švenčiamos Naujųjų metų išvakarės ir sutinkami Naujieji metai.
Manau, kad pastaroji šventė yra mažiau orientuota į šeimą ir dažniau gali būti minima su draugais.
Aišku, visa tai priklauso nuo žmogaus - kai kurie juos švenčia ir su šeima, bet, manau, kad iš viso kalėdinio laikotarpio būtent Naujuosius metus labiau linkstama švęsti su draugais.
Ir dar viena didžiausių švenčių minima sausio 6-ąją - tądien taip pat rengiama loterija, tačiau šiek tiek mažiau žinoma.
Nėra kažkokių specifinių patiekalų, kurie būtų valgomi visos šalies mastu.
Tačiau saldumynai populiarūs visuose šalies regionuose, pavyzdžiui, nuga, marcipanas, pyragaičiai „polvorón“.
Paprastai kiekvienos šeimos šventinis stalas dažniausiai neapsieina be keptos, įdarytos mėsos.
Šiuo atveju ryškus skirtumas su Lietuva - ispanai Kalėdų išvakarėse valgo mėsą.
Žmonės dažniausiai kaip pagrindinį patiekalą paprastai pasirenka mėsą, o ne žuvį, bet tai priklauso nuo šeimos tradicijų.
Mes apskritai valgome daug jūros gėrybių.
Prieš pagrindinį patiekalą paprastai paragaujame įvairių šventinių užkandžių, pavyzdžiui, su lašiša, krevetėmis ar kitais panašiais produktais.
Dvylika vynuogių
Ispanai pasitikdami Naujuosius metus turi tradiciją suvalgyti dvylika vynuogės uogų.
Iš esmės 12 vynuogių simbolizuoja 12 laikrodžio dūžių, kai Naujųjų metų išvakarėse sutinkame Naujuosius metus.
Taigi valgome po vieną vynuogę kas kiekvieną dūžį, o tai kartais būna gana sudėtinga.
Manau, kad prieš kelerius metus laikrodžio dūžiai buvo šiek tiek sulėtinti, nes anksčiau būdavo labai sunku valgyti vynuoges tuo pačiu metu jiems mušant.
Kartais taip pat sakoma, kad tai gali būti skirta 12 ateinančių mėnesių.
Ir tai ne tokia jau sena tradicija.
Atrodo, jog ji atsirado XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje, todėl neturi folklorinių šaknų.
Trys Karaliai
Ispanijoje, taip pat ir kitose šalyse, po Naujųjų metų, sausio 6-ąją, minima dar viena svarbi diena - Trys Karaliai.
Taip, ypač vaikams.
Sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, jie gauna dovanų, kurias atneša trys išminčiai iš Rytų.
Taigi vaikai laukia šios dienos, per kurią atkeliauja dovanos ir kuria užsibaigia šventės.
Tik prieš kelis dešimtmečius Ispanijoje išpopuliarėjo ir Kalėdų Senelis.
Manau, kad dabar vis daugiau šeimų, ypač turinčių mažų vaikų, jis dažniau aplanko.
Kitos tradicijos
Taip, šios šventės - religinio pobūdžio, bet, matyt, jos jau tapo universalios - žmonės apskritai mėgsta jas švęsti ir susitikti drauge.
Žinoma, religijos reikšmė yra svarbi, bet manau, kad šiais laikais žmonės šventes labiau suvokia kaip laiką, kurį galima praleisti su šeima, draugais, t. y.
Manau, kad pagrindinius aspektus jau paminėjau, tačiau yra ir kitų tradicijų, kurios galbūt nėra taip gerai žinomos ir varijuoja atsižvelgiant į regioną.
Pavyzdžiui, senovėje vaikai vaikščiodavo į namus giedodami kalėdines giesmes, o už tai jiems žmonės duodavo šiek tiek pinigų ar saldumynų.
Visos šventės, kurios pasitinkamos šeimų ar draugų apsuptyje, man išties brangios.
Valensijos festivalis "Las Fallas"
Na, viena pagrindinių kone tris savaites trunkančios šventės dienų - šv. Juozapo diena, mums Ispanijoje sutampanti su Tėvo diena, kurios metu žmonės stato labai dideles statulas (isp. „fallas“), o paskui jas sudegina.
Lietuviškos Kalėdų tradicijos
Na, apskritai man jos patinka, ir kai retais atvejais švenčių metu - per Kalėdas ar Velykas - būnu Lietuvoje, visada jų laikausi.
Manau, kad taip.
Būna, jog mes tradicijų laikomės šiek tiek kitaip, pavyzdžiui, skirtingai nei Ispanijoje, Lietuvoje ant Kūčių stalo turite dvylika tradicinių patiekalų, nevalgote mėsos.
Mano šalyje nėra konkrečių patiekalų, kuriuos valgome per šventes - viskas priklauso nuo šeimos tradicijų ir regionų.
Taip pat manau, kad Lietuvoje Trys Karaliai simbolizuoja laiką, kai paprastai nupuošiamos eglutės, ir iš esmės nėra didelė šventė, o Ispanijoje - atvirkščiai.
Beje, Lietuvoje Kūčios yra kur kas iškilmingesnės ir rimtesnės, aišku, mes jas taip pat švenčiame neretai giesmėmis.
Tačiau šventąją savaitę, dienas, vedančias į Velykas, minime iškilmingiau ir rimčiau.
Manau, šie skirtumai ryškiausi.