Anksčiau mūsų daržuose augo tik žaliosios lapinės salotos, o dabar pasirinkimas yra didžiulis: skirtingų tipų, spalvų, formų ir skonių salotų veislės. Be to, jas paskaninus prieskoninėmis daržovėmis, galime sukurti maistingus salotų derinius. Visi šie augalai yra ir dekoratyvūs, todėl tai yra atgaiva akims sode, darže ir balkone.
Sėjamoji salota (Lactuca sativa L.) yra ankstyva, vertinga ir greitai auganti vienmetė lapinė daržovė. Salotų stiebai išauga iki 120 cm aukščio, o žiedai sudaro smulkius, geltonus krepšelius. Salotų lapai dedami į salotas, mišraines, garnyrus ir užkandžius. Salotos savo maistine verte nenusileidžia "rimtoms" daržovėms, o kai kurias netgi pranoksta.
Pirmiausia, jose yra labai daug folinės rūgšties, kuri dalyvauja kraujodaroje, saugo kepenis ir neleidžia vystytis aterosklerozei. Ši rūgštis labai svarbi vaisingo amžiaus moterims, ypač nėštumo metu. Salotos nestokoja ir beta karotino bei vitamino K, kurių trūksta daugeliui žmonių, salotose gausu antioksidantų, vitamino K, vitamino C, folio rūgšties.
Salotų tipai
Yra keletas pagrindinių salotų tipų:
- Lapinės salotos: išaugina lapų skrotelę, bet nesuka gūžių. Be įprastai nuo seno auginamų žaliais lygiais ar garbanotais lapais Grand Rapids tipo salotų, yra ir ryškesnių spalvų lapais - rausvais, raudonais, bordiniais ir tamsiai violetiniais. O taip pat labai originalių - ąžuolo formos bei plunksniniais lapais (Lollo tipo).
- Gūžinės salotos: sudaro rutuliškas arba priploto rutulio formos gūžes. Jų veislės skiriamos į grupes: sviestinės salotos žaliais lapais (kurie padengti vaškiniu sluoksniu) ir Aisbergo (ledo) - traškiosios salotos.
- Romėnų salotos: pastaruoju metu populiarėja ir gūžinės romėnų salotos (lygiais lapais), kurios savo forma panašios į Pekino kopūstėlius.
Sviestinės salotos
Gūžinės salotos sudaro rutuliškas arba priploto rutulio formos gūžes. Jų veislės skiriamos į grupes: sviestinės salotos žaliais lapais (kurie padengti vaškiniu sluoksniu) ir Aisbergo (ledo) - traškiosios salotos.
Lapinių salotų veislės
- Daugumoje jų skrotelės žalialapės, vidutinio dydžio, 20-25 cm skersmens, kompaktiškos, bet yra ir smulkiai karpytais lapais: Lollo Rossa tipo - ryškiais raudonais, bordiniais lapais, pikantiškesnio skonio bei Lollo Bionda tipo - šviesiai žalios, švelnesnio skonio.
- Labai originalios lapinės garbanotos Frisée tipo salotos. Skrotelės didelės, 0,45 iki 0,8 kg svorio. Labai vienodos, kompaktiškos. Lapai tamsiai ir šviesiai žalios spalvos, garbanoti, smulkiai juvelyriškai karpyti, blizgūs, tačiau storesni ir tvirtesni už įprastinių Grand Rapids tipo salotų lapus. Jos švelnaus skonio, puošnios.
Gūžinių salotų veislės
- Šių salotų gūžė tanki, apvali, 0,6-0,7 kg svorio, gali išaugti ir net iki 1 kg. Lapai stambūs, banguoti, traškūs, žaliai - balzgani, labai sultingi ir saldūs.
Romėnų salotų veislės
- Jų gūžėse lapai - kiaušiniški, banguoti, šiurkštūs ar kiek švelnesni, žalios arba raudonos spalvos. Gūžės, 30-32 cm cm aukščio, vidutinio dydžio ir stambios, purios, su traškiu vidumi, dažniausiai ovalinės formos.
- Bet yra naujų žalialapių veislių su ne būdingos apvalios formos, stambiomis gūželėmis, 0,4-0,5 kg svorio ir dar kitų veislių, kurių gūželės šiek tiek garbanotais kraštais, tamsiai žalios spalvos, mini - 18-20 cm aukščio.
Salotų auginimo sąlygos
Salotos yra šviesiamėgiai augalai. Gerai auga humusingoje, vidutinio sunkumo, prieš metus mėšlu tręštoje, nepiktžolėtoje dirvoje. Salotas galima sėti tiesiai į dirvą, kai pradžiūsta, arba sodinti daigais. Salotoms nereikia daug šilumos: pradeda dygti esant 4 laipsniams, tačiau palankiausia augti temperatūra - 10-17 laipsniams.
Lauke salotos pradedamos sėti gegužės pradžioje ir baigiamos rugpjūčio mėnesį. Iš sėklų auginamas lapines salotas būtina laiku išretinti: pirmą kartą išaugus 2-3 tikriesiems lapeliams kas 5 cm (gūžines dar kartą po 2-3 savaičių, paliekant 15-20 cm tarpus).
Gegužės mėnesį ankstyvąsias salotų veisles geriau sodinti daigais 110-120 cm pločio ir 10 cm aukščio lysvėse kas 20x20 arba 25x30 cm atstumais. Salotų daigai užauga per 15-20 (30) dienų. Per tankiai pasodintos ir per sausrą nelaistomos salotos neužaugina gūželių, jų lapai būna kartūs ir greitai augina žiedynus.
Salotų auginimas šiltnamyje
Jei anksti pavasarį norite užsiauginti gūžinių salotų, jas sėkite vasario viduryje. Salotų daigus geriausia auginti, sėjant tiesiai į plastikines kasetes. Daigams auginti kasetėse naudojami paruošti durpių substratai.
Kasetės pripildomos substrato, gausiai palaistomos ir į kiekvieną indelį pasėjama po vieną ar kelias sėklas (jei pasitaikytų nedaigių sėklų, bus atsarga pikavimui). Sėjama 0,5 cm gylyje. Kasetės uždengiamos plėvele, tada mažiau garuos drėgmė. Salotoms dygti optimali temperatūra 8-15 laipsniai.
Daigams sudygus, temperatūra mažinama iki 6-10o C, o vėliau ji reguliuojama, atsižvelgiant į apšvietimo sąlygas. Saulėtą dieną temperatūra palaikoma apie 20 laipsnių, apsiniaukusią - 14-16 laipsniai, naktį - 10-12 laipsnių.
Populiarios salotų veislės
- ‘Frillice‘ - traškios, kitaip vadinamos ledo salotos. Jos atsparios ligoms, labai skanios ir dekoratyvios, ilgai neperauga, tinkamos auginti visą sezoną.
- ‘Vicinity‘ - lapinės Salanova tipo salotos, tinkamos auginti visą sezoną. Jų lapeliai nedideli. Išpjovus kotą jie atsiskiria, salotų nereikia papildomai smulkinti. Šių salotų sėklos granuliuotos, todėl labai patogu sėti tiek į indelius, tiek tiesiai į gruntą iš karto išlaikant reikiamus atstumus.
- ‘Lollo Bionda‘ (žalios) ir ‘Lollo Rossa‘ (raudonos) - Lollo tipo salotos. Sėjamos tiesiai į gruntą arba indelius. Augintinos pavasarį ir rudenį šiltnamyje ar lauke po priedangomis.
- ‘Aficion‘ - Batavijos tipo salotos, visus metus augintinos šiltnamyje, lauke - visą sezoną. Pasižymi dideliu atsparumu ligoms, ilgai neperauga. Lapai šviesiai žalios spalvos.
Salotų ligos ir kenkėjai
Dažniausios salotų ligos ir kenkėjai bei jų sprendimo būdai:
| Liga | Aprašymas | Sprendimas |
|---|---|---|
| Salotų baltoji kojelė (rizoktoniozė) | Dažniausiai pažeidžia salotų daigus šiltnamiuose, bet gali sirgti ir suaugę augalai. Daigų šaknies kaklelis paruduoja, patamsėja, persismaugia. | NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis, priežiūros priemonė, 100 ml. Lip top gold, 30 ml, augalų apsaugos produktų lipnumui padidinti. Mimox Zn, 30 ml KYTOS - fungicidinis, baktericidinis poveikis, 4 g. |
| Tuopinis-salotinis (salotinis šakninis) amaras | Kenkia salotoms, rečiau morkoms. Pažeistos salotos lėtai auga, skursta, kartais gelsta ir vysta. | Drekkar, 30 ml. Selectyc X, 30 ml. NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis, priežiūros priemonė, 100 ml. |
| Grambuoliai | Balandžio mėnesį grambuolių lervos pradeda savo aktyvaus maitinimosi ciklą, kuris trunka iki rugsėjo. Lervos pažeidžia įvairių augalų požemines dalis, ypač šaknis bei šakniavaisius. | Feromonas sodiniui grambuoliukui - grikinukui (Phyllopertha horticola), Pherozzip, 1 vnt. KURKLIAI - dirvos priedai nuo kurklių, 500 g. Nematodai PRO GRAMBUOLIŲ LERVOMS (H. bacteriophora, S. feltiae) 750mln./10 a. |
| Kurkliai | Kurkliai dažniau gyvena lengvose ir drėgnose dirvose. Dieną rausia urvus ir graužia savo kelyje randamas šaknis, šakniastiebius, o naktį išlenda į paviršių ir minta antžeminėmis augalų dalimis. | KURKLIAI - dirvos priedai nuo kurklių, 500 g. Nematodai KURKLIAMS, dirvinukams (S. carpocapsae) 500mln./10 a. |
Salotos skani, ankstyva lapinė daržovė, vertinama dėl švelnaus skonio, gerų dietinių savybių. Maistui vartojamos žalios, turi daug mineralinių medžiagų: kalio, magnio, natrio, fosforo, geležies, vitamino C ir kt.