Bulvės - vienos populiariausių daržovių mūsų kraštuose. Net jei turite derlingą žemę, papildomos pastangos padės sukurti optimalias sąlygas šaknų vystymuisi ir gumbų formavimuisi. Dalinamės patarimais apie bulvių sėklos daiginimą, sodinimą bei tręšimą.
Tinkamos vietos parinkimas ir sėjomaina
Pirmiausia pasirinkite tinkamą vietą bulvėms sodinti. Jos mėgsta saulėtas, atviras vietas. Pavėsyje augdamos bulvės gali būti smulkesnės ir mažiau derlingos. Taip pat svarbu atsižvelgti į sėjomainą. Bulvių nerekomenduojama sodinti toje pačioje vietoje keletą metų iš eilės, taip pat po kitų bulvinių šeimos augalų (pomidorų, baklažanų, paprikų), nes jie turi bendrų ligų ir kenkėjų. Pasirenkant tinkamą dirvožemį didelę reikšmę turi priešsėliai ir sėjomaina, nes bulvės gali būti sodinamos į tą pačią dirvą tik kas tris arba netgi kas keturis metus.
Dirvožemio paruošimas
Geriausia dirvą bulvėms pradėti ruošti dar rudenį. Idealiu atveju, prieš ruošiant dirvą, reikėtų atlikti dirvožemio analizę. Tai padės nustatyti jo rūgštingumą (pH) ir maistinių medžiagų kiekį. Jei dirvožemis per rūgštus, rudenį arba anksti pavasarį reikėtų įterpti kalkių. Jei trūksta tam tikrų maistinių medžiagų, tai reikėtų kompensuoti trąšomis.
Rudeninis dirvožemio paruošimas:
- Pašalinkite piktžoles ir augalų likučius: Kruopščiai išvalykite būsimą bulvių lysvę nuo visų piktžolių šaknų ir kitų augalų liekanų.
- Perkeikite dirvą: Giliai perkaskite žemę (apie 25-30 cm gyliu). Tai pagerins dirvos aeraciją, vandens pralaidumą ir palengvins šaknų augimą.
- Patręškite organinėmis trąšomis: Rudenį į dirvą galite įterpti perpuvusio mėšlo arba komposto (apie 5-10 kg/kv.m).
Pavasarinis dirvožemio paruošimas:
- Išlyginkite dirvą: Kai tik žemė pradžius ir bus tinkama dirbti, išlyginkite būsimą lysvę grėbliu.
- Puretinkite dirvą: Jei žemė po žiemos susigulėjo, lengvai ją papurenkite kultivatoriumi arba šakėmis.
- Tręšimas mineralinėmis trąšomis (jei reikia): Atsižvelgdami į dirvožemio analizės rezultatus arba savo patirtį, galite įterpti kompleksinių mineralinių trąšų, skirtų bulvėms. Trąšas paskleiskite tolygiai ir lengvai įterpkite į dirvą grėbliu.
- Formuokite lysves (rekomenduojama): Bulvėms patogu augti pakeltose lysvėse. Jos geriau įšyla, būna geresnis drenažas, o vėliau patogu apkaupti augalus.
Prieš sodindami bulves, apgalvokite sodinimo schemą. Dažniausiai tarp eilių paliekama 60-70 cm, o tarp gumbų eilėje - 25-35 cm atstumas. Nepamirškite atsižvelgti į savo dirvožemio ypatumus ir pasirinkti tinkamiausius paruošimo būdus. Sėkmingo bulvių auginimo!
Dirvožemio tipai ir rūgštingumas
Tinka iš esmės visos gerai išdirbtos ir sukultūrintos dirvos. Bulvės laikomos lengvesnių dirvų augalais, tad tinka priesmėlis, priemolis, durpinis dirvožemis. Ypač sunkiose dirvose bulvės auga gerai tik tuomet, kai sodinamos į gerai išdirbtus, organinėmis trąšomis pritręštus arimus. Drėgmės balansas itin svarbus augantiems augalams, todėl siūlome vengti smėlėtų vietovių, nes sausros metu dirva tiesiog išdžiūsta. Bulvės taip pat nepakenčia šlapios ir šaltos dirvos. Bulvėms tinkamiausi mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvožemiai (pH 6,5-7,0).
Sėklinių bulvių paruošimas ir sodinimas
Sodinimo metu taip pat patariame saugoti pradygusius gumbų daigelius, kad jie nenulūžtų. Sėklinių bulvių jokiu būdu negalima pjaustyti. Perpjautas ir tokiu būdu sužalotas gumbas bus silpnas, jautrus visoms dirvos ligoms ir kenkėjams, nes neturės toje vietoje apsaugos nuo išorinių veiksnių (odelės). Tokio gumbo dygimo energija sumažėja perpus, nes mažesnis gumbo akučių skaičius išleidžia mažiau produktyvių daigų, kurie augins ženkliai mažesnį būsimą derlių. Rekomenduojamas bulvių sodinimo laikas - pavasarį, kai dirva sušyla iki +6/+8C laipsnių. Rekomenduojame nesodinti bulvių į labai drėgną žemę, laikytis ~70 cm atstumo tarp vagų ir 30-35 cm atstumo tarp gumbų. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. Jei žemė lygi, darykite negilias vagutes ir sudėkite gumbus.
Seklus sodinimas - kai bulvė yra iki 2 cm nuo žemės paviršiaus, optimalus - 2-4 cm, gilus - giliau nei 5cm nuo žemės paviriaus po vagų išlyginimo. Pasirinkite sodinimo gylį pagal veislės savybes ir auginimo rekomendaijas. Jei nėra nurodyta specifinė informacija dėl sodinimo gylio, rinkitės optimalų - 2-4 cm gylį.
Bulvių daiginimas
Norint sudaiginti bulves, jas reikia išberti į plastmasinę arba medinę daržovėms skirtą dėžę ir tolygiai paskleisti. Bulvėms sudygti reikalinga 18-20 laipsnių šilumos temperatūra ir 80-90 proc. drėgnumas. Geriausia daiginti šiltnamyje arba kitoje gerai vėdinamoje patalpoje. Daiginti reikėtų 3-6 savaites tai yra tol, kol bulvių daigeliai pasiekia 2-3 cm. Norint dar labiau paankstinti bulvių derlių, galima naudoti durpių substratą. Pastarojo reikia išberti į dėžę 5-10 cm, o ant viršaus uždėti bulvių gumbus.
Tręšimas
Gausiam ir sveikam derliui pasiekti rekomenduojame tręšti organinėmis arba neorganinėmis trąšomis (arba 50/50 kombinacija). Bulvėms kompleksiškai būtinos azoto, fosforo ir kalio trąšos (N, P, K) su įvairiais mikroelementais, kuriomis tręšti reikia sodinimo metu, vėliau, esant poreikiui (pažeidus šalnoms, užklupus stichinėms sausros ir pan.), galima naudoti mineralines trąšas. Jokiu būdu pavasarį bulvių tręšimui nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų, nes tai gali sukelti bulvių ligas ar smarkiai pakenkti pasėliui. Kalkes ir šviežią mėšlą rekomenduojama naudoti 2 metai iki sodinat bulves į tą dirvą. Atkreipkite dėmesį į tai, kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui, kokybei ir sandėliavimo savybėms.
Bulvių veislės
Šiuo metu Lietuvoje auginama nemažai įvairių bulvių veislių, besiskiriančių pagal brandos laiką, skonį, cheminę sudėtį ir išvaizdą. Jos tinka įvairiems poreikiams ir gali būti auginamos skirtingose dirvose bei duoti gerus derlius. Auginamų bulvių derlingumui, gumbų kokybei didelę reikšmę turi laiku pakeista bei tinkamai parinkta veislė. Bulvių veislės grupuojamos pagal vegetacijos periodo ilgį (laikotarpis nuo bulvių pasodinimo iki bulvienojų nudžiūvimo).
Pagal veisles bulvės skirstomos į penkias grupes:
- Labai ankstyvos - vegetacija trunka 70-90 dienų
- Ankstyvosios - 90-100 dienų
- Vidutinio ankstyvumo - 100-110 dienų
- Vėlyvosios - 110-120 dienų
- Labai vėlyvos - 120 ir daugiau dienų
Tai ypač ankstyvos veislės, tokios kaip Colomba, Prada, Emanuelle, Adora. Mūsų vertinimu, geriausiai išsilaiko vėlyvesnės brandos veislės, tokios kaip Melody, Karelija, Esmee, Camelia, Queen Anne, Emanuelle. Pastarosios turi ilgo žiemojimo savybių, nes išlaiko ilgą ramybės periodą.
Patariama rinktis kuo ankstyvesnes veisles, kad būtų pakankamai laiko subrendimui ir neužpultų kenkėjai ar maras. Svarbu paminėti, kad yra labai mažai veislių, kurios atsparios marui.
Sėklinių bulvių kategorijos
Sėklinių bulvių kategorija yra kokybės klasė, nustatoma pagal sėklinių bulvių dauginimo kartas, tai yra reprodukcijas. Populiariausia yra vadinama „pirmo atsėlio” - sertifikuota kategorija A. Antro atsėlio sertifikuotos sėklinės bulvės dauginamos iš pirmo atsėlio ir yra paskutinė žemiausia sėklinių bulvių kategorija B, kuriai taikomi žemiausi kokybiniai reikalavimai.
A ir B klasių augalo pasas - etiketė - yra mėlyna. Ją išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba sertifikuojant siuntą kartu su sertifikatu, pagrindžiančiu sėklos kilmę pagal privalomuosius kokybės reikalavimus. Augalo pasas tai - dokumentas, kuris užtikrina reguliariai atliekamą fitosanitariną augalo kontrolę, jog gumbų neužkrėstumą kenksmingais organizmais ir atitinka sėklai keliamus minimalius kokybės reikalavimus. Šios bulvės nėra laikomos sėkline dauginamąja medžiaga.
Visos sėklinių bulvių veislės yra fasuojamos į vieną pagrindinę frakciją - 35/55 mm. Didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį, o mažiausi - neiškristi per 35 milimetrų kvadratinę akį. Stambi frakcija 55/60 mm arba mažesnė frakcija 28/35mm yra nestandartinės ir tiekiamos esant pagrindinės frakcijos trūkumui. Sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai, todėl, remiantis teisės aktais, iki 3% visų gumbų sėklinių bulvių pakuotėse gali neatitikti šių dydžių.
Kada atnaujinti sėklą?
Kiekvienais metais rekomenduojame įsigyti sertifikuotas sėklines bulves. Užtenka vienerių metų nekokybiškos dirvos ir šalia ligotų pasėlių, kai po metų užaugintas derlius naudojamas sėklai bus nekokybiškas, o dar po metų ar kitų duos ženkliai prastesnį derlių. Kai bulvės „išsigimsta“, gumbai tampa labai jautrūs ligoms, pasireiškia įvairūs defektai, suskilinėjimai ir puviniai, sumažėja derlingumas, keičiasi bulvių skonis, gerokai prasčiau žiemoja ir pūva sandėlyje. Jei norite kokybiško ir gausaus derliaus, patariame atsinaujinti sėklą kiekvienais metais.
Priežiūra auginimo metu
Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus, žemes apkaupkite 3-4 kartus, tačiau nepažeiskite ūglių. Jei kaupsite kauptuku, tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais. Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Priklausomai nuo kritulių dažnumo, bulves nuo maro purkškite maždaug kas 10-14 dienų, pradedant nuo Joninių (birželio 24 d.). Jei augalus itin puola kenkėjai, vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščias ir jas sunaikinkite.
Ligos ir kenkėjai
Pavojingiausia liga bulvėms yra bulvių maras, nes ji pažeidžia visas augalo dalis, nuo daigų iki gumbų. Pirmieji maro požymiai pasirodo ant lapų - mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės. Vėliau pastarosios plečiasi. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose, atsiranda baltas pūkuotas pelėsis iš grybo sporangių ir sporangiosporų - tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas. Palankiomis sąlygomis liga plinta ir vystosi labai greitai, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. Priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasirodo po 4-10 dienų, palankiu oru - net po 3 dienų.
Bulvių pasėlius galima apsaugoti nuo maro taikant profilaktines priemones, auginant atsparias veisles, nupurškus tinkamu laiku ir tinkamais fungicidais. Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės saugomos nuo maro visą vegetacijos laikotarpį. Labai svarbu nesuvėlinti pirmo fungicidų purškimo. Paskutiniams puškimams rekomenduojame naudoti efektyvius gumbų fungicidus nuo maro. Bulvienojų naikinimas cheminiu būdu prieš derliaus nuėmimą taip pat yra viena iš gumbų apsaugos nuo maro priemonių. Rekomenduojame naudoti Infinito.
Kolorado vabalai naikinami purškiant bulves sisteminiais ar kontaktiniais insekticidais. Juos geriausia naudoti tuomet, kai pasirodo jaunos vabalų lervos. Nupurškus laiku, dažniausiai užtenka 1 purškimo.