Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas ir Švietimo akademija suvienija jėgas, siekdami įtraukti vaikus - skatina būti smalsiems ir žingeidiems, turėdami tiek žmogiškuosius išteklius, tiek patrauklias ir atviras erdves.
Edukacinės veiklos ir stovyklos VDU Botanikos sode
Kviečiančios talentingai praleisti atostogas vasaros ir rudens stovyklos VDU Botanikos sode - ne vieninteliai neformaliojo ugdymo pavyzdžiai, papildantys formaliojo ugdymo programas. Anot stovyklų kuratorių, smagiausia, kad vaikai nori sugrįžti, ir tai - geriausias įvertinimas.
„Stovykloje dalyvaujantiems mokiniams organizuojamos veiklos orientuojantis į pasirinktą kryptį: tiksliuosius mokslus (matematika, chemija, fizika, biologija) ir į socialinius-humanitarinius (istorija, geografija, lietuvių kalba, anglų kalba, menai).
Moksleiviai sužino apie cheminę augalų kalbą, povandeninio Lietuvos ežerų pasaulio gyventojus, semiasi įvairių disciplinų žinių, dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose nuo sveikos mitybos iki floristikos, nuo orientavimosi sporto iki teatro improvizacijų“, - veiklas vardijo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto docentė, viena iš stovyklų VDU Botanikos sode kuratorių doc. dr. Ilona Tandzegolskienė.
„Į stovyklų veiklas įsitraukia visuomenėje žinomi žmonės. Moksleivius itin sudomino dr. Egidijaus Stanciko pasakojimai ir teatro improvizacijos. Apie įdomųjį uoginių augalų pasaulį pasakojo ir į degustacijas kvietė prof. Remigijus Daubaras, doc. dr. Aušra Rutkienė su mokiniais aptarė įvairias skaičiavimo sistemas, su augalų komunikacija supažindino prof. Vida Mildažienė.
Edukacinėje klasėje ir už jos ribų Švietimo akademijos doktorantė Vesta Aleknavičiūtė ir Gamtos mokslų fakulteto doktorantė Erika Juškaitytė bei kitos specialistės vedė interaktyvius užsiėmimus. Vytauto Didžiojo universitetas orientuojasi į pedagogų rengimą ir įtraukųjį ugdymą - VDU Švietimo akademijos ir Botanikos sodo vykdomos bendros veiklos būtent tai ir atliepia“, - stovyklos programos įdomiosiomis detalėmis dalijosi doc. dr. I.
Neformalusis ugdymas ir kultūros paso galimybės
„Atliepdami poreikį, ištisus metus suteikiame liečiamą mokymo bazę. Turime vaizdines priemones, muliažus, oranžeriją. Nuo šių mokslo metų 1-10 klasių moksleivius kviečiame pasinaudoti kultūros paso teikiamomis galimybėmis.
Edukacijos „Augmenija - šalių kultūros atspindys“ metu mokiniai aplankys VDU Botanikos sodo kolekcijas ir gaus įdomių žinių apie įvairioms šalims būdingus augalus. Džiaugiamės sulaukdami itin didelio susidomėjimo ir moksleivių grupių ne tik iš Kauno, bet ir gana toli nuo šio miesto įsikūrusių ugdymo įstaigų. Taip pat nusprendėme rengti 5-8 klasių vaikams būrelį „Gamtos tyrėjų akademija“.
Jau šį rudenį įvyks 12 užsiėmimų: eksperimentuodami mokysimės, lankysimės atogrąžų drugius, gaminsime rankų darbo muilą, vyks popieriaus perdirbimo, floristikos, advento vainikų dirbtuvės ir t. t. Pamatėme, kad užsėmimų tik atostogų metu neužtenka.
Vaikų mitybos įpročiai ir tėvų vaidmuo
Apklausus mažamečių vaikų turinčius tėvus Lietuvoje paaiškėjo, kad 62 proc. jų nuo mažens nemėgsta bent vienos ar keleto daržovių arba vaisių, todėl jų nevalgo. Prekybos tinklo IKI užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad tėvų labiausiai nemėgstamų daržovių sąraše pirmauja svogūnai, už jų rikiuojasi paprikos, salierai, persimonai ir burokėliai.
„Vaiką daug sunkiau įtikinti valgyti žalumynus, jei jis mato, kad patys tėvai to nedaro, o vaisiai ir daržovės namuose yra retas svečias. Dar blogiau, jei tokią padėtį tėvai vaikui pristato, kaip natūralią ir tarsi savaime suprantamą, o savo pasirinkimui nevalgyti vienokių ar kitokių daržovių dar ir randa įvairių pasiteisinimų“, - sako L.
Tyrimo duomenimis, kas trečias mažamečių vaikų turintis tėtis ar mama mano, kad šiandien mažieji yra nepakankamai supažindinami su vaisiais ir daržovėmis, nors 86 proc. tėvų mano tokias žinias esant labai reikalingas.
„Tėvų apklausos duomenys patvirtina tai, ką daugelis turbūt nujautėme - šiandien vaikai menkai pažįsta įvairius vaisius ir daržoves, o tai, be abejonės, turi įtakos ir jų mitybos įpročiams. Vaikai yra gerokai mažiau linkę valgyti ir mėgti tai, ko gerai nepažįsta, kas jiems yra tolima ir neatrasta.
Socialinis projektas „Sodinčius“
Anot B. Čaikauskaitės, siekdamas prisidėti prie problemos sprendimo prekybos tinklas IKI ėmėsi įgyvendinti socialinį projektą „Sodinčius“. Kuriems vaikų darželiams bus padovanoti šiltnamiai, paaiškės pasibaigus visą kovą vykstančiam konkursui. Šiuo metu tėvai ir visi gyventojai jau gali balsuoti už labiausiai patikusius darželinukų pieštus svajonių šiltnamius ir taip nulemti laimėtojus.
„Sodinčiaus“ socialinį projektą prekybos tinklas IKI vykdo nuo praėjusių metų vasaros. Nuo jo pradžios jau buvo organizuotos vaikų edukacines ekskursijos į daržovių ir vaisių ūkius. Dar daugiau tokių ekskursijų bus surengta šiemet. Be to, drauge su ikimokyklinio ugdymo pedagogais ir vaikų psichiatru L.
Atliekant tyrimą iš viso buvo apklausta daugiau nei 500, 4-6 metų amžiaus vaikus turinčių Lietuvos gyventojų.
Sveikatai palanki ugdymo įstaiga
Išleisdami vaikus į ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas tikimės, kad vaikas valgys reguliariai ir šviežiai gamintą maistą. Tačiau daugelis tėvelių net nesusimąsto, kad vaikai gali valgyti ne tik saldainius, sausainius su iš dalies hidrintais riebalais, bet kramtyti kramtomąją gumą.
„Tie patys tėveliai, kurie, dažnu atveju, nepatenkinti vaikų maitinimu darželiuose, įdeda sveikatą griaunančius gardumynus savo vaikams, bet, visų blogiausia, kad tuos gardumynus ugdymo įstaigos toleruoja ir bijo pasakyti tėveliams, kad tokie maisto produktai nėra palankūs vaikų sveikatai ir juos draudžia vaikų maitinimą reglamentuojantys teisės aktai.
Juk šiuos saldainius, sausainius, kramtomąją gumą valgo ne tik jūsų vaikas, bet visa darželio vaikų grupė, su kuria vaikas dalinasi. Paskui stebimasi vaikų peršalimo ligomis, sloga, bronchitais, angina, o juk patys tėveliai griauna vaikų imunitetą su rafinuoto cukraus, rafinuotų miltų ir hidrintų riebalų gardumynais, kuriuose nei vertingų medžiagų, tik tuščios kalorijos, kurios ne duoda vitaminų, bet tik juos atima iš organizmo.
„Ugdymo įstaigose nerasite saldainių, tortų, limonado, kavos, bulvių traškučių, spurgų, sūdytų lazdelių ir kito menkaverčio šlamšto. Tačiau „gerieji“ tėvai, gailėdami „vargšo“ vaikelio, kartais viso to įdeda į mokyklą iš namų. Iniciatyvos „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“ kūrėja ir įgyvendintoja Raminta Bogušienė pasakoja, kad darželiuose mamos atneša net guminukų maišą ir sako jei vaikas nevalgytų vakarienės, gal valgys guminukus.
Vaikams vartojant šiuos menkaverčius produktus viršyti cukraus dienos normą, kuri yra 12 g per dieną, ir kurią rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, yra labai paprasta, nes jau vien guminukų maiše yra 50 g cukraus. Kodėl mūsų vaikai nėra apsaugomi nuo menkaverčio maisto, kurį bruka nesąmoningi tėveliai?!
Jau nekalbu tokiuose saldainiuose, gumoje ir sausainiuose apie draudžiamus maisto priedus, nekokybiškus riebalus ir vertingų medžiagų badą. „Suprantu, kad mažamečiai turi pažinti ir prastą maistą, kad atėjus laikui drąsiai galėtų pasirinkti sveikatai palankų ir kokybišką. Bet suaugusieji, atsakingi už jų mitybą, turėtų sustabdyti prastų ir sveikatą griaunančių skanumynų laviną, o ne skatinti ją.
Užkirsti kelią nekokybiškų, sveikatai nepalankių, draudžiamų maisto produktų pateikimui į vaikų maitinimą - ypatingai šviečiant tėvelius ir auklėtojas, kad jos drąsiai galėtų pasakyti, kad tokie menkaverčiai produktai negali būti nešami tėvelių vaikų maitinimui. Suaugusiųjų pavyzdys bei mitybos vienodumas turi būti nuo namų iki viešosios erdvės.
Ugdyti vaikų sąmoningumą ir auginti mitybos raštingumą, ne draudimais, o suteikiant žinių apie sveikatos ir nesveikatos šaltinius ir jų įtaką sveikatai, mokslo ir sporto rezultatams. Kiekvieno valgymo metu vaikas turi gauti šviežių daržovių, vaisių, uogų.
Nuo š.m. startavo nacionalinė iniciatyva „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“, kurios įgyvendintojai VšĮ „Sveikatai palankus“ su jos įkūrėja Raminta Bogušiene sieks kompleksinių vaikų maitinimo pokyčių ugdymo įstaigose. Jos metu bus viešinama informacija, ką realiai vaikai valgo ir geria kiekvieną dieną mokyklose ir darželiuose, su kokiomis maitinimo ir lavinimo problemomis susiduria ugdymo įstaigos.