Smegenis laužo, matyt, todėl, kad prasidėjo svečiavimosi sezonas.
Bėda ta, kad šašlykus visi kepa vakarop, kai aš turiu valgyti mišrainę ar sūrelį su trimis sausainiais.
Tiesa, galėčiau vakarienę sukeisti su pietumis, bet pakvietimai dažniausiai pavėluoti, kai nieko jau nebesukeisi - dozė suvalgyta.
Anądien svečiavausi pas savo gerą draugę.
Su nakvyne.
Ji fantastiška šeimininkė, vaišinga ir dėmesinga, tad pasiruošė kaip karališkam priėmimui.
Kas iš to?
Suvalgiau gabalėlį mėsiško patiekalo, kelias braškes (na, gerai - keliolika, jos man buvo vietoj vakarinio gėrimo be cukraus), o paskui išgėriau gal tris litrus mėtų arbatos.
Dar paragavau jos naujo delikateso - pačių vytintos jautienos.
Draugė gurkšnoja vyną, aš - keliu prie lūpų puodelį.
Keisčiausia tai, kad sutemus abi jautėmės truputį kitaip nei dieną.
Už visus nukrypimus baudžia svarstyklių diena.
Vietoj įprasto kilogramo - puskilogramis.
„Na ir kas, - sakau sau.
Svarbiausia - nepulti į paniką.
Ir dar svarbiau - neįsijausti, kad jei jau likai nenubaustas, kitą kartą vėl pasiseks.
Kaip jau sakiau, supratau, kad viską reguliuoja mūsų smegenėlės.
Neretai tas vidinis balsas byloja kartu su aplinkiniais, kurie vietoj to, kad džiaugtųsi pigia viešnia, ima nervintis - kaip bus, jei svečiai iš jų namų išeis neprimaitinti ir nepagirdyti?
Sako, kad patys negali ramiai valgyti tokių „sektantų“ akivaizdoje (tai kitos mano draugės vyro įvertinimas), kąsnis stringa galugerklyje.
Kas lieka - atsiprašinėti ir teisintis arba išvis nevaikščioti į svečius.
Et, ką čia teisintis.
Jei visiškai atvirai, noriu ir darau.
Taigi, laikui bėgant dieta tampa kažkokiu įprastu, nebe tokiu reikšmingu dalyku.
Kai tai pajaučiu, imu prisiminti pagrindinius motyvacinius veiksnius: drabužiai ir komplimentai.
Dietos papildymai
O dabar šiek tiek informacijos apie dietos papildymus (jei kam tai bus naudinga).
Prisimenate, pietų metu buvo galima išgerti stiklinę sulčių.
Dabar yra galimybė stiklinės turinį perpus sumažinti, tačiau desertui paskanauti uogų ir vaisių.
Taigi: pusė stiklinės plius: 1 obuolys ar kriaušė, 2 mandarinai, 1 apelsinas, pusė greipfruto, 80 g vynuogių, 100-130 g kitų vaisių ar uogų.
Vakarienę taip pat galima paįvairinti.
Sluoksniuojame taip: pirmas sluoksnis - kopūstai, antras - porai, trečias - vištiena, ketvirtas - grybai, penktas - kopūstai.
Kepti 180 laipsnių orkaitėje.
Šokoladiniai putėsiai
Šie šokoladiniai putėsiai verti pagyrų.
Tokius nebūtų gėda patiekti net pačiam karaliui.
Tai dar vienas prancūziškas receptas, vietinių vadinamas mousse - liet.
Pagaminti nėra sunku, svarbiausia turėti kokybiško šokolado ir šviežios grietinėlės.
Jums reikės trijų rūšių kokybiško šokolado: juodojo, pieniško ir baltojo.
Iš šio produktų kiekio man išėjo 3 x 250 ml taurės pilnos nuostabių putėsių.
Pasverkite 2 g želatinos, suberkite į indelį.
Želatiną užpilkite verdančiu pienu(60ml), išmaišykite ir palikite.
Į nedidelį puodą įpilkite truputį vandens, į jį įstatykite stiklinį indą taip, kad dugnas liestųsi su vandeniu.
Kai šokoladas ištirps, supilkite pieną su ištirpusia želatina ir viską išmaišykite iki vientisos masės.
Į plakimo indą supilkite 150 g riebios grietinėlės, išplakite kol sustandės.
Į išplaktos grietinėlės indą plakdami supilkite kiek atvėsusį šokolado ir pieno mišinį.
Desertines taures sudėkite į šaldytuvą nakčiai, patiekite kitą dieną.
Restoranas "Svarstyklės"
Gavau ne vieną rekomendaciją aplankyti restoraną „Svarstyklės“.
Neslėpsiu - buvo ir peikiančių tą restoraną, bet kol pats neparagavau maisto, vertinti negalėjau.
Tad atėjo metas viską patikrinti pačiam.
Statydamas automobilį pilnutėlėje restorano aikštelėje iššūkį rasti vietą priimu kaip gerą ženklą.
Jei pietų metu aikštelė pilna - vadinasi, ir restoranas pilnas.
O tai lyg pranašiškas skanių pietų ženklas.
Tad nenorėdamas, liaudiškai tariant, prisikarksėti, išlipdamas iš automobilio keletą kartų pastuksenu per medžio imitacijos apdailas automobilyje, ir, aišku, tris kartus nusispjaunu per petį.
Tiesa, kalbant apie prietarus, per kelią perbėgę juodi katinai man neša sėkmę.
Katinas katinui nekenkia…
Užsukus į vidų spėjimas apie pilnutėlį restoraną pasitvirtina.
Tad laisvo stalelio tenka šiek tiek paieškoti.
Jį randame lauke.
Meniu atspindi tai, kad restoranui jau daugiau nei 20 metų.
Lyg metraštyje jame buvo gausiai prirašyta įvairių patiekalų.
Lyg ant svarstyklių vieni kitus bando nurungti europietiški ir kiniški patiekalai.
Aš visada linkęs rinktis man artimesnę europietišką virtuvę, tačiau labai noriu paragauti jaučio liežuvio saldžiarūgščiame padaže, kurį mano draugas liaupsino visą kelią iki restorano...
Tad neparagauti tokio stebuklo būtų didžiausia nepagarba draugui.
Vartant meniu lieka pasirinkti sriubą bei stebėti, ką pasirinks draugas, kuris šiame restorane jau ne pirmą kartą.
Padavėjai priėmus užsakymą aš žvilgteliu į laikrodį - taip sakant, pasižymiu starto pradžią.
Keli komentatoriai piktinosi, kad šiame restorane tenka ilgai laukti maisto.
Tad noras patikrinti ar paneigti šį mitą reikalauja ir tikslaus pasiruošimo.
Sekundometras įsijungia, o aš tuo metu žvalgausi aplink nužiūrinėdamas tarp stalų lakstančius padavėjus.
Pasirodo, dauguma jų čia dirba ne ką trumpiau nei gyvuoja restoranas.
Tai ir gerai, ir kartais blogai.
Bet tai tik mano nuomonė.
Pliusas tas, kad senam darbuotojui iki skausmo pažįstamas meniu.
Gavęs sunkesnį klausimą apie kažkurio patiekalo gaminimą ar priedus prie jo jis nepasijaus kvailai.
Nesakau, kad tai sunku išmokti naujam darbuotojui, bet retas naujokėlis dabar dega tokiu noru...
Na, o minusas tas, kad seni darbuotojai savotiškai atsipalaiduoja ir pasijunta pasaulio bambomis arba nedeklaruotais baro savininkais.
Tuomet aptarnavimas ir bendravimas tampa nebe toks oficialus.
Tada ir į kritiką žvelgiama per pirštus, ir dažnai bandoma kaltę suversti pačiam klientui, kuris išsakęs pretenziją pasijunta kaltu pabendravęs su tokiu neetatiniu restorano savininku.
Nepagalvokite, kad aš tai taikau šiam restoranui - tiesiog tai išniro iš prisiminimų, kuriuos sukėlė draugo pasakojimas apie seniai čia dirbančią didžiąją dalį darbuotojų.
Plėstis labiau į prisiminimus mums sutrukdo atneštos sriubos.
Prisipažinsiu - nebepažvelgiau į tiksintį sekundometrą, nes sriubos atkeliauja greitai.
Nesuklysiu teigdamas, kad laukti reikėjo ne daugiau kaip 10 minučių.
Tad darome mažą sriubų fotosesiją ir pradedame valgyti.
Iš draugo nebylaus galvos linkčiojimo į mano klausimą, ar skani sriuba, suprantu, kad su šaltibarščiais viskas gerai ir nereikia kankinti žmogaus su klausimais apie jų rūgštumą, tirštumą...
Jei žmogus intensyviai darbuojasi įrankiais ir net atsakymui neranda laiko, reiškiasi, reikia netrukdyti jam mėgautis maistu.
Tad prisitraukiu arčiau man patiektą kreminę grybų sriubą ir persižegnoju - taip darau kaskart valgydamas grybus ne namie, nes kas žino, kokie ten grybai, ir kas juos rinko...
Visi puikiai žinome, kad visi grybai valgomi, bent kai kurie tik vieną kartą.
Tad pakabinu pilną šaukštą sriubos, pauostau, ar nėra nuodingų grybų.
Užkietėję grybautojai neleis man sumeluoti - nuodingi grybai turi savotišką kvapą tiek žali, tiek termiškai apdoroti.
Pasikliaunu savo uosle ir neaptikęs pavojaus pradedu valgyti.
pasineriu į grybų skonių jūrą.
Džiugina, kad sriuboje dominuoja karališkos kilmės grybai - baravykai.
Manau, ir mėgėjas baravyką lengvai atskiria nuo kitų jo pavaldinių.
Tad šios skanios sriubos paslaptį nulemia grybai bei 90 proc. virėjo meistriškumas.
Sutikite - net patys pačiausi produktai neišgelbės virėjo, kurio rankos dygsta iš ten, kur tamsu...
Apie tokią įžvalgą spėju tik keliais sakiniais persimesti su draugu, kai mūsų diskusiją vėl nutraukia patiekti karšti patiekalai.
Jaučio liežuvis saldžiarūgščiame padaže
Dabar aš prisimenu, ką man apie liežuvio patiekalą kalbėjo padavėja priimdama užsakymą.
Ji minėjo, kad šio patiekalo pakanka dviems žmonėms.
Bet aš jos nepaklausiau - kur matyta, kad vienos jaučio liežuvio porcijos, kuri kainuoja 9,50 euro, užteks pasisotinti dviems žmonėms.
Žvelgdamas į lėkštę aš ir dabar nenoriu su ja sutikti - manau, šios lėkštės užtektų trims.
Jau girdžiu atskriejančias skaitytojų replikas: mažai - blogai, daug - blogai, neįtiksi tiems lietuviams.
Taip, gal jūs ir teisūs, bet aš tik taip išsakau mano viduje tūnantį džiaugsmą dėl didelės porcijos.
Ne, aš jos neįveikiau, kad ir kaip stengiausi.
Buvo išties skanu, puikiai derėjo saldžiarūgštis padažas, kurio nebuvo per daug, kad liežuvis jame plauktų.
Su minkšta mėsa puikiai derėjo ir daržovės.
Valgydamas lašišos kepsnį draugas buvo kur kas iškalbingesnis.
Ne dėl to, kad lašiša būtų neskani, atvirkščiai - jis ją gyrė.
Buvo sukalbamesnis, nes aš pasiūliau pasidalinti savo didele liežuvio porcija.
Ne veltui sakoma: į vyro širdį - per skrandį...
Tad mielos moterys, gaminkite skaniai ir gausiai, vyrai už tai jus tik labiau mylės.
Gaila, kad nebeliko skrandyje vietos desertams, bet ne bėda - aš čia dar sugrįšiu.
Restorano įvertinimas
Vertinimas: Interjeras - 9, Švara - 8, Aptarnavimas - 8, Maistas - 8.
Iš viso: 33 balas (vidurkis - 8,25).
Tad penki nagučiai restoranui „Svarstyklės“.
Šį kartą iš mano dviejų įžvalgų pasitvirtino tik viena - kur daug žmonių pietų metu, ten skanus maistas.
Antra įžvalga apie seniai dirbančius darbuotojus subliūško kaip muilo burbulas.
Aptarnavimas buvo geras, priekaištų neturiu.
Kaip pasiruošti šventėms ir mėgautis maistu
Kaskart pasižadame sau valgyti mažiau, bet ir vėl darome tas pačias klaidas.
Tad kaip pasiruošti šventėms ir mėgautis maistu, kad po jų išliktume energingi bei žvalūs, pataria gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.
Gaminkime atsižvelgdami į šių laikų tendencijas
Didžiųjų metų švenčių patiekalus dažniausiai ruošia mūsų tėvai ir seneliai.
Tad neišvengiame iš kartos į kartą perduodamų tradicijų, kai maisto gausa ant stalo buvo siejama su šeimos statusu bei gerove.
Gaminama buvo daug ir dėl to, kad tik tuo metų laiku turėjome galimybę paragauti tam tikrų patiekalų.
Šiandien, kai įvairiausių produktų galime įsigyti bet kuriuo metu, reikėtų keisti požiūrį ir į maisto gaminimą, ir į vartojimą.
„Ruošdami 12 patiekalų Kūčių stalui, įvertinkite porcijų dydį.
Maisto turėtų būti tiek, kad užtektų tam vakarui, bet ne kelioms dienoms į priekį“, - pataria D. Vaitkevičiūtė.
Juk kuo daugiau maisto bus ant stalo, tuo didesnė tikimybė, kad valgysime be saiko, dalį sudėsime artimiesiems išsinešimui į namus, o kažkiek greičiausiai ir išmesime.
Gaminkite mažomis porcijomis, o sumuštinius ir pyragėlius darykite vieno kąsnio.
Taip pat pagalvokite ir apie ingredientus.
Naudokite sveikesnius ir liesesnius padažus, gamybos metu stenkitės vengti riebalų, įtraukite daugiau šviesios, gerai virškinamos mėsos.
Puikus pasirinkimas Kalėdų stalui - antiena.
„Tai labai universalus patiekalas, mat itin dera su obuoliais, kriaušėmis, džiovintais vaisiais ir citrusais, tokiais kaip apelsinai ar klementinai.
Antį galima įdaryti ne tik vaisiais ar daržovėmis, bet ir duonos gabalėliais, ryžiais, netgi kaštainiais.
O ir marinuojama ši ganėtinai ryškaus skonio mėsa itin paprastai - iš vakaro įtrinama su česnako, mėgstamų žolelių, sviesto, druskos, pipirų mišiniu ir tuomet kepama orkaitėje.
Tad patiekalas bus ne tik sveikas ir skanus, bet ir nesunkiai paruošiamas“, - pataria Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė.
Ragaukime, vadovaudamiesi keliomis taisyklėmis
Net jei ant jūsų Kalėdinio stalo karaliaus patys sveikiausi patiekalai, saiko pamiršti - nevalia.
Jei prie stalo sėsite alkani ir ragausite viską iš eilės, vietoj smagaus pasibuvimo su šeima ir šventinio klegesio laukia kylantis žiovulys, nuovargis ir sunkumo jausmas.
„Per šventes svarbu išlaikyti mums įprastą dienos režimą - valgyti tiek pat ir tokiu pačiu metu, kaip tai darome kasdien.
Jei prie švenčių stalo susirinksite alkani, didelė tikimybė, kad persivalgysite“, - atkreipia dėmesį D. Vaitkevičiūtė ir pataria prieš maistą visuomet išgerti stiklinę vandens, kuri suteiks didesnį sotumo jausmą.
Šventės šventėmis, bet valgyti visko, kas patiekta ant stalo, tikrai neprivalu.
Mandagiai atsisakykite to, ko jūsų organizmas netoleruoja.
Jei visgi norėsite paragauti visų patiekalų, darykite tai vadovaudamiesi keliomis taisyklėmis.
Vienu metu valgykite vieną ar kelis sudėtimi panašius patiekalus, tuomet padarykite bent 30 minučių pertrauką ir po jos tokiu pačiu principu paragaukite kitų.
Į lėkštę įsidėkite kuo mažesnes porcijas.
Nepamirškite bent kartais atsistoti nuo stalo ir pajudėti.
Taip geriau virškinsis maistas ir greičiau pajusite sotumo jausmą.
Būdai, kurie padės sugrįžti į įprastą ritmą
Kuo daugiau sau leisime šventiniu periodu, tuo sudėtingesnės adaptacijos galime tikėtis.
Persivalgę jausime energijos stoką, sutriks virškinimo veikla.
Jei visgi per šventes nepavyks išlaikyti balanso, pasistenkite kuo greičiau sugrįžti į įprastą ritmą.
Valgykite mažesnėmis porcijomis.
Bent kelias dienas venkite sunkiai virškinamų, riebių patiekalų, konditerijos gaminių.
Į maisto racioną įtraukite daugiau daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų, kurie pagerins virškinimą.
Vartokite kuo daugiau skysčių ir atsisakykite alkoholio bei kavos.
„Jei persivalgėte tiek, kad norite tik gulėti, darykite priešingai - lengvai pajudėkite.
Tai gali būti nesudėtinga mankšta, namų tvarkymas ar pasivaikščiojimas.
Fizinė veikla suaktyvins žarnyno motoriką, skrandžio sekreciją ir peristaltiką, dėl to pajausite lengvumą ir sugrįžtančią energiją“, - pataria D. Vaitkevičiūtė.