Panevėžyje buvusio mėsos kombinato teritorijoje bus pradėtos prekybos parko „TOWER“ statybos (nuotraukos)
NT plėtros bendrovė „Homa Group“ buvusio Panevėžio mėsos kombinato teritorijoje Smėlynės g. 85 ketvirtadienį oficialiai pradės beveik 9000 kv. m ploto prekybos parko „TOWER” statybas. Kompanija jau yra susitarusi dėl didesnės dalies ploto nuomos, o 14 mln. Eur vertės projektą planuojama atidaryti kitą vasarą.
Ketvirtadienį Panevėžyje vyks oficialią statybų pradžią žyminti kapsulės ateities kartoms įkasimo ceremonija, kurioje dalyvaus miesto meras, savivaldos, bendruomenių atstovai bei projekto partneriai.
Komplekso plėtra bus vykdoma etapais: didysis 7000 kv. m pastatas šiaurinėje sklypo dalyje bus išplėtotas per artimiausius metus, o pietinis 1900 kv. m prekybinis-administracinis objektas palei S. Kerbedžio gatvę bus pradėtas vėliau.
„Homa Group“ jau yra susitarusi dėl didesnės dalies projekto ploto nuomos. Jau kitąmet „TOWER“ įsikurs gyventojams puikiai pažįstami mažmeninės prekybos, aprangos ir avalynės, kosmetikos ir prekių gyvūnams vardai, taip pat sporto klubas ir sodo reikmenų parduotuvė.
Pasak „Homa Group“ vadovės Jurgitos Kveselaitės, kelis dešimtmečius apleista buvusio mėsos kombinato teritorija jau netrukus bus sugrąžinta Panevėžio centrinių ir šiaurinių dalių gyventojų bendruomenėms bei visam miestui.
„Tūkstančiai panevėžiečių beveik prieš šimtą metų čia pastatytoje gamykloje ne tik dirbo, bet ir mezgė ryšius, pramogavo, rengė šventes, muzikavo. Savo metu mėsos kombinatas buvo viena didžiausių miesto įmonių ir iki šiol yra svarbi panevėžiečių identiteto dalis. Džiaugiamės, kad šią miestui svarbią teritoriją galėsime neatpažįstamai pakeisti ir pritaikyti naujos kartos laisvalaikiui: prekybai, paslaugoms, sportui ir atokvėpiui“, – sako J. Kveselaitė.
„TOWER“ projektą parengė studija „313 architects“. Finansiniu projekto partneriu tapo „Bigbank“ AS filialas, statybų generaliniu rangovu pasirinkta UAB „Baltijos plienas“, o patalpų nuomos partnere – UAB „Crealty Advisors“.
Panevėžyje Mėsos kombinato neliko, valgykla dar gyva – 40 metų čia šeimininkauja Zita
Kadaise geriausia Panevėžio kulinare pripažinta Zita Tolvaišienė buvo kviečiama dirbti prabangiausiuose restoranuose, tačiau pasirinko darbą mėsos kombinato valgykloje. Nors kombinato nebėra, jo patalpose išlikusiai valgyklai vadovaujanti Zita iki šiol priima svečius ir portalui LRT.lt sako, kad niekada nepasigailėjo nusprendusi čia pasilikti.
Nors buvusio kombinato pastatas dabar kiek primena vaiduoklį, o margi, aptrupėję laiptai tarsi kužda, kad čia nieko nėra, vietiniai žino – nuo maždaug 1974-ųjų čia veikiančioje valgykloje vis dar garuoja karbonadai, verda sriubos ir pilstomas kompotas. Įžengęs į vidų patenki į laiko mažai pakeistą valgyklėlę, kurioje šeimininkauja Zita ir dar kelios moterys.
Geriausia Panevėžio virėja Z. Tolvaišienė buvo pripažinta sulaukusi vos aštuoniolikos, kiek vėliau skirta antroji vieta Lietuvos virėjų konkurse, surengtame legendiniame „Dainavos“ restorane. Toks įvertinimas jaunai ir perspektyviai kulinarei atvėrė daugybę durų – į savo virtuves kvietė prestižiniai to meto restoranai.
Už tai, kad pamėgo darbą virtuvėje ir jauna išmoko gaminti, Z. Tolvaišienė sakosi esanti dėkinga savo mamai. „Ji buvo Anykščiuose gerai žinoma šeimininkė, pasirūpinusi ne vieno kraštiečio švente, paruošdavusi vestuvių stalus. Paprastai per atostogas padėdavome mamai, taip ir pramokome sukiotis virtuvėje. Beje, taip jau nutiko, kad mano brolis, pakliuvęs į armiją, pateko ir į virėjų mokyklą. Juokauju, kad esame savotiška kulinarų dinastija. Tiesa, brolis šiandien gamina tik namuose ir gardžiausiais patiekalais palepina šeimą“, – šypsosi moteris.
Dalis ir šiandien Z. Tolvaišienės valgykloje naudojamų receptų atkeliavo būtent iš jos mamos. „Nemažai receptų perdavė ji, ypač smetoniškų, išmokė sukurti papuošimus. Pavyzdžiui, farširuotos lydekos receptas – autentiškas mano mamos, ji buvo kilusi nuo Rubikių ežero apylinkių. Įmantrūs papuošimai rankomis išpjaustomi. Tokio recepto jokioje knygoje nėra“, – atskleidžia ji.
Karjerą aklųjų kombinate pradėjusi Z. Tolvaišienė kurį laiką dirbo viename geriausių restoranų – užsienio svečių pamėgtame „Nevėžyje“, tačiau galiausiai nusprendė jį palikti. „Restorane dirbau slenkančiu grafiku, jis man, kaip jaunai mamai, nebuvo patogus. Gimus antrai dukrytei, nusprendžiau išeiti. Sužinojau, kad darbo vieta yra mėsos kombinato valgykloje. Čia dirbdama turėjau laisvus vakarus ir savaitgalius, juos galėjau skirti šeimai“, – savo sprendimo priežastis paaiškina Z. Tolvaišienė, valgyklos virtuvėje besidarbuojanti nuo 1980-ųjų. Tiesa, anksčiau ši valgykla buvo kiek didesnė, o į ją užsukdavo didžioji dalis kombinato darbuotojų. Jų čia dirbo apie 1200.
(Ne)atrastas Vilnius: Vilniaus mėsos kombinatas
Nuo 1954 m. vaizdinga Neries pakrantė pradėta naudoti kaip didžiulė pramoninė zona. Viena po kito kilo silikatinių dirbinių, plastmasės, radijo komponentų ir daug kitų didelių gamyklų. Dar 1940 m. Naujoje Vilnioje sukurta įmonė „Maistas“, iš kurios atsirado ir 1944-1959 m. šiame rajone veikė Vilniaus mėsos kombinatas. Pasiekus plėtros ribas, 1959 m. Žemuosiuose Paneriuose atidarytas naujas, daug didesnis ir pajėgesnis kompleksas. Jame susiformavo 5 cechai: dešrų (1958), mėsos ir riebalų (1959), paukščių perdirbimo (1961), šaldytuvų (1961) su ilgą laiką didžiausiu Lietuvoje 1700 t talpos šaldytuvu ir gerokai naujesnis – kulinarijos (1983).
Darbas visu pajėgumu prasidėjo 1961 m., kai jau veikė keturi pirmieji cechai. 1987 m. kombinate dirbo apie 1600 žmonių, produkcija eksportuota net į tolimąją socialistinę Kubą, tačiau pasiekdavo ir kai kurias demokratines Vakarų Europos šalis. Sovietmečiu mėsos kombinatas buvo viena geriausių darboviečių, mat po skvernais partempta mėsa ar skerdiena buvo deficitinė prekė, kurią vertino visi. 1994 m. įmonė buvo privatizuota, tačiau veikė toliau, 2004 m. pasivadinusi UAB „Vilniaus mėsa“ ir priklausydama Suomijos koncernui „Atria group“ netgi investavo į naujas patalpas, tačiau jau 2007 m. įmonės veikla buvo įvertinta kaip nuostolinga ir nuspręsta ją uždaryti. Dabar didžiulė teritorija naudojama įvairiai – dalyje pastatų patalpas nuomojasi smulkios įmonės, dalis apleista, yra keli gyvenamieji namai.
Ant pastato stogo buvusio užrašo „Vilniaus mėsos kombinatas“ dalis, žodis „Kombinatas“, 2015 m. buvo panaudota menininkės Eglės Grėbliauskaitės instaliacijoje Maironio g. prie Vilniaus dailės akademijos Senųjų rūmų. Aprašydama kūrinį „Kombinatas“, Eglė Grėbliauskaitė primena: „Kombinatas – tokia įmonių grupė, kurių vienos produkcija tampa kitos žaliava. Produkcija turi atitikti kokybės standartus, kad pereitų į kitą įmonę ir tiktų jai kaip žaliava“. Kombinatas funkcionuoja kurdamas žaliavą ir perduodamas ją toliau, kol iš sudedamųjų dalių sukuriamas galutinis produktas. Jame sukurtos detalės, kurios savarankiškai gali būti ir nefunkcionalios, jungiamos su kitais gaminiais ir tampa daiktu.
Informaciją parengė: VilniusGO.lt
Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“ gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.
MĖSOS KOMBINATO VALGYKLA
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Slapukų naudojimo parinktysJūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės.
Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja.
Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą.