Nepaisant žindymo naudos, sparčiai augančiam kūdikiui prireikia daugiau maistinių medžiagų, negu jam suteikia mamos pienas.
Kada laikas primaitinti?
Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį.
4-5 mėnesių kūdikio svoris jau būna padvigubėjęs, penktą mėnesį daugeliui išdygsta pirmieji dantys. Anksčiau nei nuo 4 mėnesių papildomo maisto duoti nedera, nes kūdikis dar nesugebės jo nuryti ir suvirškinti.
Nuo kada galima duoti mėsos?
Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui.
Nuo 6 mėnesių kūdikiui jau reikia duoti mėsos - tinka, pavyzdžiui, jautiena, triušiena, vištiena, kalakutiena. Mėsa verdama ir pradedama duoti nuo nedidelių kiekių.
Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų).
Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).
Kokia mėsa yra pati vertingiausia kūdikiams ir mažiems vaikams?
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs.
Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t.
Iš visų mėsos rūšių bene liesiausia ir vaikui tinkamiausia yra paukštiena - vištiena, kalakutiena ar strutiena. Biologiškai vertingiausia paukštienos dalis - krūtinėlė ar minkšta šlaunelių mėsa. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vištiena bus liesesnė tuomet, kai prieš ją gaminant bus pašalinta odelė bei matomi riebalai, kurie organizmo pasisavinami 100 proc.
Jaunų gyvūnų mėsa yra lengviau virškinama ir pasisavinama, nes joje mažiau jungiamojo audinio.
Teigiama, kad triušiena, kalakutiena ir veršiena lengviausiai virškinama mėsa. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
Jei kūdikiui trūksta geležies (per mažas feritinų kiekis) tuomet vis dėl to rinkčiausi jautieną su didžiausiu kiekiu geležies ir pertrinčiau ja mėsmale du kartus, kad mažyliui būtų švelnesnis skonis.
Kaip dažnai vaikams rekomenduojama valgyti mėsą?
Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g.
Rekomenduojamas mėsos kiekis kūdikiams pagal amžių:
| Amžius | Rekomenduojamas mėsos kiekis per dieną |
|---|---|
| 5-6 mėn. | 20-30 g |
| 6-7 mėn. | 30-50 g |
| 7+ mėn. | iki 100 g |
Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereikėtų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Kaip paruošti mėsą vaikui?
Kūdikiui patiekiamą mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpyje), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia.
Kalbant apie terminį apdorojimą, naudingiausia yra garuose virta mėsa, tačiau vaikui galima duoti ir troškintos mėsos. Keptos ar rūkytos mėsos galima duoti vaikams tik nuo trejų metų ir nedažnai.
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną.
Aliejus, sviestas. Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą!
Pirmam kartui visai pateikite mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos. Padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Ko reikėtų vengti ruošiant mėsą kūdikiui?
Taigi pirmiausia pasakysiu ko reikėtų vengti: perkeptos sausos mėsos. Ypatingai venkite grilyje skrudintos mėsos. Ji ne tik sunkiai virškinama, bet ir skrudėsiai kupini toksinių kancerogeninių (vėžinių) medžiagų. Taigi rinkitės natūralią mėsą. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką.
Ką daryti jei vaikas nevalgo mėsos?
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.
Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“).
Dažnai naujo maisto produkto ar patiekalo įsiūlymas vaikui tėvams tampa iššūkiu. D. Jurevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mažylis gali atsisakyti valgyti tam tikrą patiekalą, tai yra normalu ir jokiu būdu nelaikytina maisto netoleravimu. Tiesiog gali prireikti 8-10 bandymų, kol vaikas pripras prie skonio ir jį pripažins.
Mitybos rekomendacijos žindančiai mamai
Į savo mitybą dėmesį atkreipti reikėtų ir kūdikį žindančiai mamai. Jai rekomenduojama valgyti vištienos krūtinėlę, triušieną, jautieną ir liesą žuvį, o štai kiaulienos, avienos ar antienos derėtų vengti.