Didžiojoje Britanijoje natūropatinės mitybos specialiste dirbanti Tautvilė Šliažaitė pastebi, kad tautiečiai ypač domisi sveika gyvensena. „Tačiau yra linkę pulti į kraštutinumus. Ir pati buvau vegetarė, bet šiandien visiems patariu, jog sveikiausia - visavertė mityba“, - sako natūropatinės medicinos koledžą Londone baigusi specialistė.

Mitybos Klaidos ir Kraštutinumai

Tiesa, būna, kad kai kurių produktų žmonės atsisako, nes jų netoleruoja. Pati nevalgau kiaušinių, nes jie man netinka. Tačiau žmonės daro klaidą išbraukdami didžiulę grupę produktų todėl, kad galbūt kažkam kitam jie netinka. Kiekvienam mityba turėtų būti labai individuali.

Be to, kad iš raciono buvau išbraukusi mėsą, žuvį, pieno produktus, jau galvojau pereisianti prie žaliavalgystės. Tai būtų buvusi didelė klaida. Kai mes iš savo raciono išbraukiame vienus produktus, atsiranda ir daugiau, kurių norime atsisakyti.

Maisto Derinimas: Ar Verta Laikytis?

Daug diskusijų sukelianti tema - maisto derinimas. Ką jūs patariate šiuo klausimu? Maisto derinimo dieta sukurta žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, ir visiems ji neturi būti taikoma. Dažnai girdime, kad negalima vienu metu valgyti baltymų su angliavandeniais.

Patariu atvirkščiai, nes kartu juos valgant mūsų cukraus kiekis nepakyla taip aukštai. Be to, lengviau pasisaviname aminorūgštis, ilgiau jaučiamės sotūs. Todėl drąsiai sakau: valgykite mėsą su bulvėmis! Tik jeigu jūsų virškinimo sistema nėra stipri, aišku, tokį maistą bus sunkiau suvirškinti.

Virškinimo Sistemos Priežiūra

Konsultuodama lietuvius matau, kad daugelis turi kirminų. Dėl šios priežasties sutrinka mūsų virškinimas, organizmui stinga būtiniausių medžiagų, net jei valgomas visavertis maistas. Todėl pirmiausia reikia išnaikinti parazitus. O jų dažniausiai atsiranda tiems, kurie gyvena su gyvūnais, turi mažų vaikų, valgo žalią mėsą ar žalią žuvį.

Virškinimo sistema dažnai sutrinka ir vartojant per mažai skaidulinių medžiagų, daržovių. Retas valgo pakankamai visagrūdžių produktų. Jei skrandis nepakankamai gerai virškina, jaučiame sunkumą, pilvo pūtimą.

Kad gerai veiktų virškinimo sistema, valgydami negerkite. Ir nustokite užkandžiauti tarp valgymų. Bent tris valandas leiskite skrandžiui ilsėtis. Jau vien tai labai padės virškinimo sistemai. Naudinga taip pat į savo mitybą įtraukti ekologiško, nepasterizuoto, nefiltruoto obuolių sidro acto. Prieš pat valgį galima išgerti po pusę šaukšto. Tai padės geriau suvirškinti sunkų maistą.

Sveika Mityba ir Psichinė Sveikata

Labai didelę įtaką mūsų psichinei sveikatai daro mityba. Dirbu privačioje psichiatrijos klinikoje, į kurią pasikonsultuoti ateina stambių įmonių vadovai, darbe milžinišką stresą patiriantys žmonės. Apie 98 proc. tokių pacientų turi virškinimo sistemos problemų. Taip yra, nes tarp mūsų smegenų ir virškinimo sistemos yra klajoklinis nervas, todėl dėl streso kenčia ir mūsų virškinimas.

Profesoriaus Rimanto Stuko Įžvalgos

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius pasakojo, kad tai, ką suvalgome, iš esmės tampa mūsų kūno sudėtine dalimi. „Didžioji dalis maistinių, biologiškai aktyvių medžiagų yra įsisavinamos ir tada organizme pasklinda po įvairias kūno ląsteles, organus ir suteikia vienokių ar kitokių naudų (kartais gali suteikti ir žalos). Bet dalis medžiagų neįsavinamos ir praėjusios per virškinamąjį traktą su žarnyno turiniu pasišalina“, - „Žinių radijui“ kalbėjo R. Stukas.

Nors organizmas įsisavina ir ne viską, ką suvalgome, profesorius pabrėžė, kad tam tikra dalis medžiagų yra būtinos - ypač tos, kurios vadinamos skaidulomis. „Tai yra nevirškinamos, dalinai apskaldomos medžiagos, ląsteliena, kurios daug randame šakniavaisinėse daržovėse, pilno grūdo produktuose, kruopose. Tai yra tos medžiagos, kurios aktyvina žarnyno veiklą ir kurios yra mūsų žarnyno gerųjų bakterijų maistas. Mes valgome, ir mūsų bakterijos, dabar vadinamos mikrobiota arba mikrobiomu, irgi turi pavalgyti. Ir šiandien labai daug mokslinių tyrimų tyrinėjama gerųjų bakterijų naudą mūsų organizmui, sveikatai, psichoemocinei būklei“, - atkreipė dėmesį profesorius.

Maistas Geresnei Nuotaikai

„Kad jaustumėmės gerai ir laimingesni, reikia, kad mūsų organizme gaminama medžiaga serotoninas (vadinamas laimės hormonas) veiktų mūsų smegenis. Šiandien yra įrodyta, kad 5 proc. jo yra sintezuojama smegenyse, o 95 proc. - žarnyne. Tam, kad jie darytų teigiamą poveikį smegenims, reikia gerųjų žarnyno bakterijų gyvybinės veiklos produktų. O jų pagrindinis maistas yra skaidulinės medžiagos“, - kalbėjo profesorius.

Riebalų Vartojimas

Pasak jo, tyrimai rodo, kad turėtume valgyti dvigubai daugiau daržovių, ženkliai padidinti pilno arba viso grūdo produktų (tai - įvairūs duonos kepiniai, kruopos). Tuo metu baltų miltų gaminių reikėtų rinktis mažiau. Lietuviai ryškiai suvartoja per daug riebalų. Kita vertus, riebalai riebalams nelygu - reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalų vartojimą, kadangi tai skatina cholesterolio koncentracijos kraujyje didėjimą.

Baltymų Svarba

Kalbant apie baltymus, R. Stukas atkreipė dėmesį, kad dabar kaip tik pastebima baltyminio nevisavertiškumo problema. „Trūksta visaverčių baltymų, o jie šiaip reikalingi ne tik raumenų ląstelėms atsikurti, vaikų augimui, bet ir imuninių ląstelių statybai. Tam, kad imuninė sistema būtų stipri, vienos gerosios bakterijos mūsų neišgelbės“, - kalbėjo profesorius.

Pasak jo, baltymus galima skirstyti į visaverčius ir nevisaverčius, o etalonu yra laikomas kiaušinio baltymas. „Tai - pats geriausias baltymas, antroje vietoje galėtų būti vištienos krūtinėlės, tai yra baltųjų raumenų, baltymai. Taip pat žuvies baltymai yra labai geri, ypač balta žuvies mėsa, kai kalbame ne apie riebią žuvį. Taigi dalis žmonių, kurie atsisako gyvulinės kilmės produktų, gauna ne visas aminorūgštis. Baltymų yra ir augalinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, įvairiose ankštinėse kultūrose, tai yra geras papildomas baltymų šaltinis, tačiau ten nėra visų aminorūgščių. Taigi dalis žmonių, kurie atsisako gyvulinės kilmės produktų, gauna ne visas aminorūgštis. Tada jau galima sakyti, kad organizmas nėra aprūpinamas visomis aminorūgštimis ir jau gali būti vienoks ar kitoks fiziologinių funkcijų sutrikimas, išsibalansavimas“, - aiškino R. Stukas.

Pieno Produktų Nauda

Paklaustas, mitas ar tiesa, kad pieno produktai labiau tinka vaikams, bet ne suaugusiems, pašnekovas patikino, kad pienas ir jo produktai yra labai geri, tačiau jie išties tinka ne visiems. „Jei pažiūrėtume į Lietuvos gyventojų mitybą, yra tyrimai, kad apie 30 proc. žmonių netoleruoja saldaus pieno. Jo sudėtyje yra angliavandenis laktozė, tai yra pieno cukrus, o 30 proc. Lietuvos gyventojų neturi fermento laktazės, kuris skaldo laktozę. Tai reiškia, 30 proc. gyventojų jau atkrenta, nes jie negali vartoti pieno ir jo produktų. Tiesa, kartais jie gali vartoti raugintus pieno produktus. Ta teorija, kad pienas žmogui netinkamas, esą karvės pienas skirtas tik veršiukui, o žmogui - ne, tarp kai kurių žmonių gana paplitusi ir gyvybinga, tačiau tai nėra pagrįsta kažkokiais moksliniais tyrimais. Jei žmogaus organizmas funkcionuoja gerai, yra fermentas, kuris skaldo pieno angliavandenį, vadinasi, pienas žmogui tinka, nes šie baltymai taip pat yra visaverčiai“, - komentavo mitybos specialistas.

Kiaušiniai Ir Atvežtinės Daržovės

Profesorius kartu priminė, kad anksčiau ne kartą linčiuotas dėl cholesterolio rizikos kiaušinis yra visiškai reabilituotas: „Šiandien yra įrodyta ir ištirta, kad kiaušinio sudėtyje yra įvairių medžiagų, kurios tarpusavyje yra tokiame balanse, kad kiaušinis tiek nekelia cholesterolio, kiek buvo manoma anksčiau. Šiandien mokslinėje literatūroje nurodoma, kad 10 kiaušinių per savaitę nekelia įrodytos rizikos sveikatai, jei visa bendra mityba yra sveika.“

R. Stukas kartu paneigė mitą, esą atvežtinės daržovės, kurių dabar gausūs prekybos centrai, yra bevertės. „Tos daržovės, kurios išauga atvirame grunte, gauna saulės spindulių, jos yra biologiškai žymiai vertingesnės, bet negalima sakyti, kad tos, kurios išaugintos nenatūraliai, yra visiškai bevertės. Jose yra ir vitaminų, ir mineralinių medžiagų, jų kiekis yra mažesnis, tai gal tada galime jų daugiau valgyti“, - pastebėjo jis.

Raugintos Daržovės

Kartu specialistas pasakojo, kad raugintos daržovės yra palankesnės organizmui nei marinuotos: „Ypač rauginti kopūstai yra puikus vitamino C šaltinis, kuris labai svarbus ir imuninei sistemai. Marinuotos daržovės - jau kiek kita kategorija, jei žmogus sveikas, virškinamojo trakto gleivinė nepažeista, tos marinuotos daržovės gali būti vartojamos racionui paįvairinti. Tačiau lygybės ženklo tarp jų dėti negalime.“

Svarbūs Pusryčiai

Pašnekovas pabrėžė, kad apskritai maitinantis svarbiausia laikytis saiko: „Porcijos neturėtų būti didelės, kai pasižiūrime į delną, tai būtų kaip mūsų skrandžio plotas, tai viskas turėtų tilpti ant to delno.“ Kai prisivalgoma per daug, prasideda slopinimas, energija, krenta darbingumas. „Ne veltui yra tas posakis, kad nuo stalo reikia atsikelti dar jaučiant alkį, nes sotumo jausmas ateina ne tą pačią minutę, kai pavalgome“, - sakė R. Stukas.

Reikėtų atsiminti, kad nėra nei sveikų, nei nesveikų maistų produktų, yra tik nesveika mityba ir viskas priklauso nuo suvalgyto maisto kiekio ir asortimento. Mityba turi būti ir įvairi, ir nuosaiki.

Jis priminė, kad angliavandeniais turtingas maistas yra greitas energijos šaltinis, riebus maistas - lėtas. „Todėl pusryčiams ir rekomenduojama, kad vienas patiekalų galėtų būti rupių kruopų košė, nes jie jau pradedami virškinti burnoje. Patekę į virškinamąjį traktą jie greitai įsisavinami ir energiją galima greitai naudoti raumenų, smegenų darbui. Taigi būtinai reikėtų papusryčiauti ir valgyti normalų maistą, o ne, kaip daug kas daro, geria puodelį kavos. Jei ji vartojama tuščiu skrandžiu, dirginama virškinamojo trakto gleivinę, pradeda skirtis virškinimo sultys, jos neturi ką virškinti, (...) taip gali atsirasti gleivinės pažeidimai, erozijos“, - dėstė profesorius.

Geležies Įsisavinimas

Paklaustas, ką manantis tokį dalyką kaip maisto sluoksniavimas, pavyzdžiui, kad turėtume pradėti valgyti nuo salotų, tada pereiti prie bulvių, o tik tada - kepsnio, R. Stukas pastebėjo, jog tai vėlgi yra viena teorijų, tačiau neturinti mokslinio pagrindo: „Fermentai savo darbą padaro, žmogaus organizmas pritaikytas valgyti mišrų maistą. Tik reikėtų atkreipti dėmesį į kitus niuansus - mėsos patiekalą valgome su daržovėmis, bulvėmis, gerai įsisavinsime mėsoje esančią geležį. Bet garnyrui valgome kruopų košę, pusryčiams ji labai gerai, bet jei valgome kaip garnyrą, ji sumažins iki 60 proc. geležies įsisavinimą. Geležies gauname ir su augaliniu maistu, nors ji įsisavinama 3 kartus blogiau, bet kad geležis būtų pagaminta kraujo gamybai, būtinas vitaminas B12, o jo pakankamai galima gauti tik su jautienos mėsa. Jei žmogus jos visai nevalgo, tada to trūks. Tie, kurie yra žaliavalgiai, visai nevalgo mėsos, paprastai domisi sveikata ir tada vartoja šio vitamino papildus.“

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad bet kuriu atveju maistas suteikia ne tik energiją, bet ir malonumą, „Mes bendraujame, vaišinamės. Reikėtų atsiminti, kad nėra nei sveikų, nei nesveikų maistų produktų, yra tik nesveika mityba ir viskas priklauso nuo suvalgyto maisto kiekio ir asortimento. Mityba turi būti ir įvairi, ir nuosaiki“, - apibendrino jis.

Populiarūs Mitybos Mitai Ir Deriniai

Mitybos specialistai šį mitą paneigė, paaiškindami, kad visos daržovės puikiausiai dera tarpusavyje. Deja, kai kurie produktų deriniai tikrai gali bloginti savijautą arba provokuoti svorio augimą.

Nepatartini Deriniai

• Kiaušiniai ir mėsa: Daugelio pamėgtas pusryčių patiekalas kiaušinienė su kumpiu arba dešrelėmis, pasirodo, yra tikras išbandymas organizmui. Reikalas tas, kad šiuose produktuose daug baltymų, kurie ilgai virškinami, taigi, skrandžiui tenka gerokai padirbėti, o jūs, užuot pražvalėję, galite pasijusti apsunkę ir mieguisti.
• Varškė ir kava: Bet jeigu varškę esate pratę užgerti kava, apie kalcio naudą galite pamiršti, nes kofeinas suardo šį naudingą mikroelementą, be to, ir virškinimas akivaizdžiai pasunkėja.
• Bananai ir pienas: Vis dėlto mokslininkai teigia, kad jų derinys - ganėtinai toksiškas, patekęs į skrandį išskiriantis virškinimą trikdančias medžiagas, todėl išgėrus pieno ir bananų koktelio gali apimti sunkumo, silpnumo jausmas, užeiti pilvo skausmai.
• Mėsa ir angliavandeniai: Į vengtinų produktų derinių sąrašą patenka ir mėsos bei angliavandenių duetas, taigi, turėtumėte atprasti nuo makaronų su faršu, kepsnių su bulvėmis ir panašių dalykų. Toks maistas kenkia organizmui ir atsiliepia figūrai.
• Grikiai ir pienas: Jei pieną su grikiais esate pratę gardinti medumi arba cukrumi, galite nusiteikti svorio augimui. Grikiuose daug geležies, o piene - kalcio. Deja, šie mikroelementai neutralizuoja vienas kitą.

Natūralūs Organizmo Ciklai Ir Vandeningo Maisto Principas

Šie ciklai remiasi labai aiškiomis organizmo funkcijomis. Paprasčiau sakant, mes kasdien gauname maisto (sotinamasis), jį įsisaviname bei dalį panaudojame (asimiliacija), o ko nepanaudojame, atsikratome (šalinimas). Nors šios trys funkcijos tam tikru mastu visą laiką vyksta, kiekviena iš jų yra intensyvesnė skirtingu paros metu.

Mūsų organizmo fiziologija reikalauja, kad valgytume anksti ir iki miego praeitų bent trys valandos - per tiek laiko maistas suvirškinamas skrandyje, ir įsisavinamo ciklas gali prasidėti laiku.

Kalbėdami apie vandeningą maistą, čia turima galvoje dviejų rūšių peną, augantį mūsų planetoje ir savaime labai vandeningą. Tik dviejų rūšių maistas atitinka šį reikalavimą: vaisiai ir daržovės. Visa kita, ką mes valgome yra koncentruotas maistas. Koncentruotas reiškia, kad vanduo buvo pašalintas, maistą apdorojant ar verdant.

Yra dvi svarbios priežastys, dėl kurių mums reikia tokio vandens ir dėl tų pačių priežaščių vandens gėrimas to neatstoja: organizmo maitinimasis ir valymas. Daržovėse ir vaisiuose yra visos medžiagos, kurių reikia organizmui - vitaminai, mineralai, baltymai, enzimai, angliavandeniai, aminorūgštys, visos riebalinės rūgštys.

Labai nesveika gerti vandenį valgant. Daugelis valgydami užsigeria. Tai negeras įprotis, juk skrandyje sultys susiskaido maistą. O jeigu geriate vandenį valgydami, atskiedžiate tas sultis ir jos negali gerai suvirškinti maisto.

Maisto Derinimo Principas

Maisto derinimas pagrįstas atradimu, jog vieni maisto deriniai lengviau ir veiksmingiau suvirškinami, o kiti prasčiau. Žmogaus kūnas yra taip sutvertas, kad skrandyje tuo pačiu metu būtų virškinamas tik vienos rūšies koncentruotas maistas.

Kas gi vyksta mūsų organizme valgant netinkamus maisto derinius? Kaip pavyzdį paimsime mėsą su bulvėmis, bet juo galėtu būti ir duona su sūriu, ir žuvis su ryžiais ir t.t. Tarkime jūs išsikepėte žlėgtainį ir valgote jį su virtomis ar keptomis bulvėmis. Skrandyje suskaidyti žlėgtainį reikalingos ypatingos virškinimo sultys - rūgščiosios sultys. Kartu dar suvalgote ir keptų bulvių. Tokiam maistui suvirškinti reikia šarminių skrandžio sulčių. Jeigu mokėtės chemijos, žinote, kaip reguoja šarmai ir rūgštys. Jie neutralizuoja vienas kitą.

Maisto derinimo principas siūlo valgyti tokį maistą, kuris nepūtų skrandyje, neužterštų žarnyno ir būtų lengvai įsisavinamas. Tai galima laiduoti vienu metu valgant tik vieną koncentruotą produktą.Baltymus su krakmolu maišyti negerai, bet ar nieko tokio, jei maišome vienus baltymus su kitais, vieną krakmolą su kitu? Iš tiesų yra idealiausia su vienu patiekalu gauti vieną koncentruotą produktą.Derinys krakmolas su krakmolu dar yra pakenčiamas, bet dviejų rūšių baltymų yra geriau nemaišyti, nes jie yra tokios skirtingos sudėties, jog skrandžiui prisitaikyti prie daugiau kaip vienų baltymų virškinimo reikalavimų tiesiog neįmanoma.

Teisingas Vaisių Vartojimas

Vaisiai yra vienintelis maistas, prie kurio žmogus yra biologiškai prisitaikęs. Anksčiau jau minėjome, kad mūsų organizmą yra būtina nuolat išvalyti nuo toksinių atliekų. Veiksmingiausiai toks valymas atliekamas vartojant vandeningą maistą. Vandeningiausias maistas yra vaisiai.

Žvaliam gyvenimui esmingiausia yra energija. Vaisiams suvirškinti reikia mažiau energijos nei bet kuriam kitam maistui! Ir štai kodėl. Vaisiai yra gyva gliukozė. Jiem suvirškinti, įsisavinti, asimiliuoti reikia tik mažos dalies tos energijos, kuri yra reikalinga suskaidyti kitam maistui. Vaisiai virškinami ne skrandyje. Jie jau apvirškinti.

Produktų Derinimo Lentelė (pagal H. Šeltoną)

Grupė	Produktai	Derinimas
Baltymai	Gyvuliniai ir augaliniai produktai	Derinasi su gyvais produktais (II grupė), nesiderina su angliavandeniais (III grupė)
Gyvieji Produktai	Švieži vaisiai ir daržovės	Derinasi su baltymų ir angliavandenių grupėmis
Angliavandeniai	Duona, bulvės, grūdai	Derinasi su gyvais produktais (II grupė), nesiderina su baltymų grupėmis (I grupė)

---