Per Lietuvą prašurmuliavus smagioms ir sočioms Užgavėnėms, prasideda gavėnia - septynių savaičių susitelkimo, rimties ir apsivalymo laikotarpio prieš šv. Velykas. Gavėnia prasideda Pelenų dieną, kurią katalikams privalomas griežtas pasninkas - visiškai atsisakyti mėsiškų patiekalų.
Šiandien Šv. Pelenų diena, pradedame Gavėnią. Šventosios Mišios 8.00 val. ir 18.00 val. Gavėnios laikotarpis - tai laikas suvokti ir prisiminti, koks trapus ir laikinas yra žmogus, atsigręžti į Dievą.
Įžengsime į Gavėnios - Kristaus kančios ir mirties apmąstymo laiką. Tai ypatinga dvasinė kelionė, kurios metu prisimename Dievo gailestingumą ir Jo begalinę meilę žmonėms, tai 40 dienų pasirengimo Šv. Velykoms.
Gavėnios Istorija ir Prasmė
Gavėnios laikotarpio įprasminimas - pasiruošimas Velykoms, sąmoningumo ir prasmingos Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventės pagrindas. Gavėnią iliustruoja Jėzaus gyvenimo epizodas, kuriame jis susitinka gundytoją.
Įžengimas į Dievo karalystę priklauso ir nuo žmogaus - tai pagrindinė gavėnios tematika, apimanti atgailą ir pasiruošimą. Jėzus yra išbandymų ir pergalės pavyzdys, todėl gavėnios laikotarpiu kiekvienas gali atkartoti jo išmėginimus, tai puikus būdas prisiartinti prie Dievo, suprasti savo santykį su juo, tobulėti.
Pelenų Diena: Tradicijos ir Papročiai
Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo - namiškiams ant galvų pabarstyti.
Nuo maždaug X a. pelenų barstymas tampa privalomas visai krikščionių bendruomenei. Šiandieninė pelenų dienos liturgija yra išlaikiusi senus tradicinius elementus: pelenų barstymą ir griežtą pasninką, kai susilaikoma ne tik nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus ar prabangaus maisto (leidžiama sočiau pavalgyti tik kartą per dieną, kitus du kartus lengvai užkąsti).
Pelenų diena, kaip gavėnios pradžia, pirmą kartą paminėta VI a., o nuo VIII a. Romoje vyksta popiežiaus vadovaujama Pelenų dienos procesija. Pelenų barstymo arba galvos pasibarstymo pelenais pradžios reikia ieškoti dar Senajame Testamente ir ankstyvosios krikščionybės atgailos apeigose.
Ką Valgyti Per Gavėnią: Pasninko Nuostatos
Pelenų dieną yra privalomas pasninkas (susilaikymas) nuo mėsos. Taip pat tą dieną katalikai kviečiami sočiai valgyti tiktai vieną kartą per dieną. Pagal Bažnyčios nuorodas, "abstinencijos įstatymas (t.y. susilaikymas nuo mėsiškų valgių) saisto tuos, kuriems jau yra suėję 14 metų."
Pasninkas reiškia valgyti mažiau maisto negu tas žmogus paprastai valgo. Pasninko dienomis leidžiama tik vieną kartą per dieną pavalgyti sočiai, o dar du kartus užkąsti tiek, kad šie du užkandžiai, kartu sudėti, sudarytų mažesnį maisto kiekį, negu tas vienas pagrindinis valgymas. Abstinencijos dienomis draudžiama valgyti mėsą.
Draudžiama valgyti žinduolių ir paukščių mėsos bei jos produktų. Leidžiama maitintis žuvimi, kiaušiniais, pieno produktais, jūros gėrybėmis.
Pasninko metu rekomenduojama:
- Atsisakyti mėsos patiekalų
- Įtraukti daugiau žuvies į racioną
- Valgyti patiekalus iš kruopų, silkės, grybų
- Riboti saldumynų ir žalingų įpročių vartojimą
Tradicinis Lietuviškas Gavėnios Valgiaraštis
Nuo seno lietuviams būdingas tradicinis pasninko valgiaraštis nėra nei skurdus, nei monotoniškas. Mūsų senoliai pasninko metu nevartojo paukščių ir žinduolių mėsos, jų produktų bei gyvulinių riebalų. Taip pat negėrė pieno ir nevalgė pieno produktų, susilaikydavo nuo saldumynų ir žalingų įpročių.
Štai keli tradiciniai patiekalai, minimi istoriniuose šaltiniuose:
- Bulvienė su aguonų pienu
- Kruopos be jokio užtrinalo
- Barščiai su kanapių pienu arba su grybais
- Kopūstai su grybais
- Neskustos bulvės su degtiene
- Šutintos bulvės su degtiene
Besiformuojant tradicinei lietuvių kulinarijai, valgių įvairovę lėmė ir etnografiniai ypatumai. Aukštaičiai buvo blynų iš įvairių grūdinių kultūrų mėgėjai, žemaičiai - didžiausi košių ir šiupinių, o pajūrio gyventojai mieliausiai renkasi žuvį, dzūkai - grikius, grybus, bulves. Trakų krašte vyravo ežero žuvis, grūdiniai, miltiniai, bulvių ir ropių patiekalai, raugintos daržovės (kopūstai, agurkai), mirkyti ir džiovinti obuoliai, uogienės.
Gavėnios Receptai
Nors gavėnios tradicijos gilios, vargu, ar dažnas dabar gamins: buzą, svogūnienę (cibulynę), degtienę, grucę, grūdzielį, šaltibarščius (kaladnyką, cypalą), kankolienę, kleckinę, mizeriją, paplakonę, pliazą, poliauką (paliauką), prėską, rasalynę, raugienę, saldę, saldzienį, spirginę, stokfišą, šaltanosius, šiuškes, voliūgą ir t. t.
Tačiau iš kitos pusės šiandien pastebimas ypač didelis susidomėjimas autentiškais kasdieniais, šventiniais, apeiginiais ir tradiciniais valgiais bei jų gamybos technologijomis, receptais, vaišių papročiais, etnografiniais skirtumais.
Barščiai su petražolėmis (istorinis receptas)
Šių barščių pagrindą sudaro vištienos arba petražolių sultinys. Pasninkui virkite petražoles. Jei petražolių sultinį virsite pagal barokinį receptą, litre vandens reikės išvirti didelę saują smulkintų petražolių ir sudėti visą sviestą. Jei norite valgyti šiuolaikiškiau, petražolių ir sviesto nepadauginkite. Su sviestu ištrintus trynius ir citrinos sultis pilkite į ataušintą sultinį.
Kepta lydeka grietinės padaže
Išvalytą lydeką nepjaustykite, tik nusausinkite, įtrinkite pipirais, sutrintais čiobreliais ir druska. Paruoštą žuvį dėkite į keptuvę su įkaitintu sviestu, užpilkite grietinės ir citrinos sulčių mišinyje išplaktais miltais, 25-30 min. Iškepusią lydeką nepjaustykite, įdėkite į pailgą lėkštę arba atsargiai supjaustykite gabalais ir užpilkite tuo pačiu padažu, kuriame kepė.
Silkės apkepas
Imkite silkę ir ją išdarinėję pasiruoškite filė. Supjaustykite nedideliais gabalėliais. Su lupenomis išvirkite 3 bulves; kai atvės, jas nulupkite ir supjaustykite plonais griežinėliais. Silkės gabaliukus sutrinkite trintuvu; jei baiminatės, kad liks kaulų, pertrinkite per stambesnį sietelį. Smulkiais kubeliais supjaustykite svogūną ir pakepinkite svieste ar aliejuje, nuvarvinkite riebalus. Į silkės masę įmuškite kiaušinį, suberkite po šaukštą miltų ir džiūvėsėlių, pakepintus svogūnus, pabarstykite pipirais ir, gerai išmaišę, supilkite pieno ir grietinės. Išmaišyta masė turi būti grietinės konsistencijos. Kepkite 40 min. iki 180 oC temperatūros įkaitintoje orkaitėje.
Šiuškės su kiaušiniene
Bulvės šiuškėms visuomet virkite su lupenomis, ir tik su lupenomis - tuomet jų skonis bus intensyvesnis. Išvirkite jas iš anksto, gerai atvėsinkite, o tuomet nulupkite. Atšalusias ir nuluptas bulves ne grūskite, o tarkuokite per burokinę tarką, kad jos mažiau praskystų ir į tešlą netektų dėti labai daug miltų. Kaip užminkysite šiuškių tešlą, ją padalykite į kelias dalis, dėkite ant miltuotos lentos ar stalo ir suformuokite storokus volelius. Juos supjaustykite ir štai jau turėsite šiuškes, kurios atrodys kaip gerokai išpampę varškėčiai.
Prieš pašaunant šiuškes, dar paruoškite kiaušinienę, su kuria jos bus valgomos. Ši kiaušinienė nė trupučio nepanaši į kiaušinienę, kepamą keptuvėje - greičiau jau į labai purų omletą. Gaminama ji nesudėtingai: kiaušinius išplakite su pienu, lengvai pasūdykite, o kad kepama kiaušinienė per daug ne vandenytų, į ją įberkite žiupsnio miltų. Neplakite iki putų, svarbiausia, kad gerai susimaišytų tryniai ir baltymai. Kiaušininos plakinį supilkite į didelę, gilią keptuvę ir pašaukite į krosnį (orkaitę), greta skardos su šiuškėmis. Orkaitę įkaitinkite iki maždaug iki 190 ºC temperatūros.
Gavėnios Laikotarpis Šeimai ir Vaikams
Gavėnios laikotarpiu atgailos ir maldos keliu vaikus turėtų nukreipti jų tėvai, skirdami jiems daugiau dėmesio. Vaikai taip pat turėtų suvokti Jėzaus Kristaus kančių, mirties ir prisikėlimo prasmę, kodėl švenčiame Velykas.
Gavėnios laikotarpiu šeima turėtų atliepti į vienas kito poreikius, tėvai daugiau dėmesio skirti vaikams. Bendra malda, sąmoningo susilaikymo skatinimas, išmaldos prasmės atskleidimas - visa tai puikiai tinka gavėniai.