pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Morkų Nauda ir Vartojimas

Morka, žinoma moksliniu pavadinimu Daucus carota, yra viena iš labiausiai paplitusių ir vertinamų daržovių visame pasaulyje. Ši daržovė yra žinoma dėl savo sveikatą stiprinančių savybių.

Morkų Istorija ir Paplitimas

Manoma, kad pirmosios istorijoje morkos užaugintos Afganistano apylinkėse. Netrukus ši skani daržovė paplito aplinkinėse vietovėse, o apie 1000-uosius metus ji buvo valgoma ir Viduriniuose Rytuose, ir Šiaurės Afrikoje. Kiek vėliau morkos nukeliavo į Ispaniją, o apie XIV a. jos pastebėtos ir Šiaurės Europos soduose, ir Kinijos virtuvėje.

Morkų Spalvos

Nors daugeliui morkos asocijuojasi su oranžine spalva - morkų būna įvairiausių: ir natūraliai baltos, geltonos ar violetinės spalvos. Pirmosios morkos iš tikrųjų buvo violetinės arba baltos spalvos. O oranžinės morkos, tokios, prie kokių esame įpratę dabar, buvo išvestos po genetinės mutacijos, kai purpurinės morkos, turinčios geltonai oranžinę šerdį, prarado spalvą ir tapo vientisos oranžinės spalvos.

Morkų Maistinė Vertė

Morkos yra maistingos daržovės, kurios yra dažnai naudojamos įvairiuose patiekaluose ir gaminant sultis. Morkos yra viena iš labiausiai paplitusių ir mitybiškai vertingų daržovių, naudojamų visame pasaulyje. Jos yra žinomos dėl savo gausaus beta karoteno kiekio, kuris organizme pavirsta į vitaminą A. Šis vitaminas yra gyvybiškai svarbus sveikai regėjimo funkcijai, odos sveikatai ir stiprinant imuninę sistemą.

Pagrindinės maistinės medžiagos:

  • Vitaminas A (beta karotenas)
  • Vitaminas C
  • Skaidulos
  • Vitaminas K
  • Kalis
  • Antioksidantai

Svarbu nepamiršti, kad morkose gausu vitaminų A, C, K, B8, pantoteno rūgšties, folato, kalio, geležies, vario ir mangano.

100 g Morkų Maistinė Vertė
Maistinė medžiaga Kiekis Dienos vertė (%)
Kalorijos 41,00 -
Vandens kiekis 88,29 g 5,9 %
Bendras angliavandenių kiekis 9,58 g 3,2 %
Maistinių skaidulų 2,80 g 11,2 %
Cukraus 4,74 g -
Riebalų kiekis 0,24 g 0,4 %
Baltymų kiekis 0,93 g 1,9 %
Vitaminas A 16706,00 TV 334,1 %
Vitaminas K 8,30 µg 10,4 %
Vitaminas C 5,90 mg 9,8 %
Vitaminas B6 (piridoksinas) 0,14 mg 6,9 %
Vitaminas B3 (niacinas) 0,98 mg 4,9 %
Vitaminas E 0,86 mg 4,3 %
Kalis 320,00 mg 9,1 %
Manganas 0,14 mg 7,2 %
Fosforas 35,00 mg 3,5 %
Kalcis 33,00 mg 3,3 %

Morkų Nauda Sveikatai

Morkos yra puikus beta karotino šaltinis, kuris organizme virsta vitaminu A. Vitaminas A yra svarbus regėjimui, odos sveikatai ir imuninei sistemai. Beta karotenas, esantis morkose, taip pat yra galingas antioksidantas. Antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme, kurie yra susiję su lėtinėmis ligomis, pvz., širdies ligomis ir vėžiu. Morkose yra ir kitų svarbių vitaminų bei mineralų.

Regėjimo gerinimas

Morkose esantis beta karotenas ir kiti antioksidantai yra ypač naudingi akims. Jie padeda apsaugoti akis nuo degeneracinių ligų, pvz., senatvinės makulos degeneracijos, ir gali pagerinti naktinį matymą. Taigi morkos gali drąsiai būti vadinamos visapusiška pagalba akims.

Širdies ligų prevencija

Kadangi reguliariai valgant morkų cholesterolio rodikliai mažėja, puiki mintis įtraukti į kasdienį racioną sveikatai naudingą morkų kiekį ir tokiu būdu išvengti širdies ligų. Be to, morkų sudėtyje yra kumarino, kuris taip pat siejamas su padidėjusio kraujospūdžio mažinimu ir širdies apsauga.

Imuniteto stiprinimas

Morkos pasižymi antiseptinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, taigi jos idealios imunitetui stiprinti. Maža to, morkose gausu vitamino C, aktyvinančio baltuosius kraujo kūnelius ir pelnytai vadinamo vienus svarbiausių žmogaus imunines sistemos elementų.

Virškinimo gerinimas

Kaip ir daugumoje daržovių morkų sudėtyje gausu dietinių skaidulų, o juk skaidulos būtinos tinkamai virškinamojo trakto būklei užtikrinti. Skaidulos suteikia išmatoms masės, o tai padeda joms sklandžiai judėti virškinamuoju traktu. Dar skaidulos stimuliuoja peristaltiką ir skandžio sulčių išsiskyrimą.

Vėžio prevencija

Beta karotino vartojimas siejamas su kelių rūšių vėžio rizikos mažinimu, tarp kurių ir itin daug gyvybių pareikalaujantis plaučių vėžys. Kitą tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad vartojant daug skaidulų turinčių morkų storosios žarnos vėžio rizika sumažėja 24 proc.

Apsauga nuo insulto

Jei per dieną suvalgysite po morką, insulto rizika sumažės net 68 proc. Atliktas tyrimas, į kurį buvo įtraukti insultą patyrę pacientai, atskleidė, kad daugiausiai beta karotino organizme turėjusių pacientų išgyvenamumas buvo didžiausias.

Apsauga nuo diabeto

Morkos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, nes jų sudėtyje yra karotenoidų, kurie veikia atsparumą insulinui ir tokiu būdu mažina cukraus kiekį kraujyje. Be to, karotenoidai reguliuoja insulino ir gliukozės kiekį kraujyje, todėl šių dviejų rodiklių svyravimai sergant diabetu sušvelninami.

Burnos higiena

Morkos taip pat turi savybę, kuri padeda valyti dantis ir dantenas. Valgant žalias morkas, jos padeda šalinti dantų apnašas ir maisto likučius, taip pat skatina seilių gamybą, kuri yra svarbi burnos higienai.

Odos Priežiūra

Morkos jau nuo labai senų laikų yra žinomos kaip kovotojos su infekcijomis. Morkos naudojamos gaminant pigią ir labai naudingą veido kaukę. Be to, morkų aliejus puikiai tinka sausai odai puoselėti, nes ją minkština, švelnina ir daro stangresnę.

Morkų Vartojimas

Morkos yra lankstus maisto produktas, galintis būti naudojamas įvairiose virtuvėse ir patiekaluose. Jas galima valgyti žalias, pjaustytas salotose arba kaip užkandį, virtas, troškintas, keptas, ar net sumaltas į tyrę. Jos tinka ir sultims, ir kaip ingredientas įvairiuose patiekaluose, tokiuose kaip sriubos, troškiniai, košės ir netgi desertai.

Virtos Morkos

Įdomu tai, kad apdorotos morkos organizmui yra naudingesnės nei žalios. Pašildytos morkos išskiria net 40 procentų daugiau karotino nei žalios. Taigi, jos puikiai tinka naudoti sriuboms, jas galima troškinti svieste, kepti orkaitėje ar dėti į įvairiausius troškinius ir kitus patiekalus.

Morkų Sultys

Pastaruoju metu vartotojai itin pamėgo ir šviežių morkų sultis: jeigu norisi įvairesnio skonio, sultys dažnai maišomos ir su obuolių, ir su apelsinų. Vis dėlto vaikai mielai jas geria ir grynas.

Receptas: Morkų Pyragas

J.Sabaitienė pataria į savo kasdienį racioną įtraukti kuo daugiau morkų, o įvairesniam skoniui ir pasilepinimui siūlo išbandyti ir morkų pyrago su anakrdžių kremu receptą. Beje, kremas nėra privalomas. Vien morkų pyragas yra taip pat labai skanus.

Morkų pyragas

Reikės:

  • 2 kiaušinių
  • 4 v. š. skysto kokosų aliejaus
  • 6 v. š. klevų sirupo
  • 200 ml obuolių tyrės
  • 200 ml migdolų pieno
  • 2 vidutinio dydžio morkų
  • 1/2 a. š. druskos
  • 2 a. š. kepimo miltelių
  • 1 a. š. cinamono
  • 1 stiklinės migdolų miltų
  • 1 stiklinės miltų
  • saujos graikinių riešutų

Anakardžių kremui reikės:

  • 1 stiklinės anakardžių
  • 100 ml riebaus kokosų pieno
  • 3 v. š. klevų sirupo
  • 3 v. š. skysto kokosų aliejaus
  • 2 v. š. citrinos sulčių

Paruošimas:

  1. Anakardžių kremas. Anakardžių riešutus užpilame šaltu vandeniu ir paliekame išmirkti per naktį. Išmirkusius riešutus suberiame į maisto smulkintuvą kartu su visais kitais ingredientais. Viską sutriname iki vientisos masės. Kremą perkeliame į indą, uždengiame maistine plėvele ir palaikome šaldytuve kelias valandas - šaldytuve kremas sustings ir taps tvirtesnės tekstūros.
  2. Pyragui. Pirmiausia reikia išplakti kiaušinius. Tada supilame kokosų aliejų, klevų sirupą ir obuolių tyrę. Viską gerai išmaišome. Supilame pieną ir darkart pamaišome. Morkas sutarkuojame ir suberiame prie skystų produktų, gerai išmaišome. Prie skystų produktų masės beriame druską, kepimo miltelius, cinamoną, abejus miltus ir viską gerai išmaišome. Į tešlą beriame smulkintų graikiškų riešutų, išmaišome. Tešla turi būti gana tiršta.
  3. Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, pilame tešlą ir kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 50 minučių. Palaukiame, kol pyragas visiškai atvės ir tepame kremą. Ant viršaus taip pat galima užberti riešutų, uogų.

Galimas Šalutinis Poveikis

Nors morkos yra labai naudingos daugumai žmonių, svarbu paminėti, kad per didelis beta karoteno suvartojimas gali sukelti odos geltonumą, ypač delnų ir pėdų. Tai yra nekenksminga būklė, vadinama karotinodermija, ir išnyksta sumažinus beta karoteno suvartojimą.

Galimi šalutiniai poveikiai:

  • Karotinodermija
  • Alerginės reakcijos (reta)
  • Virškinimo problemos (per didelis suvartojimas)
  • Sąveika su vaistais (pvz., varfarinu)

Nors šie šalutiniai poveikiai gali atrodyti svarbūs, svarbu pažymėti, kad daugumai žmonių morkos yra saugus ir sveikas maisto pasirinkimas. Problemos dažniausiai kyla tik esant labai dideliam jų suvartojimui ar esant specifinėms sveikatos būklėms.

Patarimai Kaip Išsirinkti ir Laikyti Morkas

Rudenį labai svarbu paruošti organizmą šaltymečiui, sustiprinti imunitetą. Morkose esantis karotinas padidina atsparumą infekcijoms, kvėpavimo organų ligoms, suteikia energijos.

Morkas geriausia laikyti sausoje, tamsesnėje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje, kad jos ilgiau nevystų. Jei rūsio neturite - galite jas laikyti ir tamsesnėje spintelėje ar šaldytuve. Tokiu atveju morkų reikėtų neplauti ir laikyti jas sandariame užsegamame arba vakuuminiame maišelyje. Saugojimas maišelyje leidžia kontroliuoti drėgmę ir morkoms neišsausėti. Taip laikomos morkos šviežios ir tinkamos gali išsilaikyti net iki 3 ar 4 savaičių.

Svarbu nepervirti morkų, jei norite, kad morkos išlaikytų maksimalų skonį ir aukštą bendrą maistinę vertę. Morkas reikia laikyti atokiau nuo obuolių, kriaušių, bulvių ir kitų vaisių ir daržovių, iš kurių susidaro etileno dujos, nes dėl to jos gali tapti kartesnio skonio.