Pilvo pūtimas, skausmas, rėmuo, suprastėjęs apetitas, pykinimas - tik dalis simptomų, galinčių perspėti apie virškinimo sistemos ligas. Jų tikimybę gali padidinti tokie veiksniai kaip prasta mityba, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, taip pat paveldimumas. Virškinimo sistemos ligos - vieni dažniausių sveikatos sutrikimų, kuriuos dažniausiai galima nustatyti dar ankstyvoje stadijoje. Deja, tačiau daugelis neskuba tikrintis sveikatos, net ir atsiradus nemaloniems pojūčiams. Nustatyti tikrąsias jų priežastis gali padėti endoskopiniai tyrimai.

Endoskopiniai tyrimai reikalingi tam, kad būtų galima diagnozuoti viršutinio ir apatinio virškinamojo trakto ligas. Tai itin dažnai taikoma diagnostikos forma, padedanti nustatyti virškinamojo trakto ligas. Bet kaip tinkamai pasiruošti šiam tyrimui? Kokios dietos prieš tyrimus reikia laikytis? Ar ruošiantis šiems tyrimams galima vartoti kasdienius vaistus?

Kas yra endoskopija?

Endoskopija - tai tyrimas, kurio metu organai apžiūrimi ir tiriami iš vidaus, naudojant lankstų moderniausią rinkoje videoendoskopą. Tiriamų organų vaizdą gydytojas stebi monitoriuje ir vertina, ar nėra gleivinės pakitimų, tokių kaip uždegimas, opų, ikivėžinių bei vėžinių susirgimų kraujavimo.

Endoskopijos tyrimo metu galima:

• Apžiūrėti tiriamą organą iš vidaus.
• Įvertinti tiriamo organo būklę.
• Paimti gleivinės audinio ištyrimui.
• Atlikti gydomąsias procedūras.

Vienas iš dažniausiai atliekamų endoskopinių tyrimų yra gastroskopija, dar kitaip vadinama fibrogastroskopija arba fibrogastroduodenoskopija - virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija. Tai - stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos tyrimas. Jos metu tiriame stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną.

Gastroskopijos tyrimo metu stebima, ar skrandyje ir viršutinėje virškinamojo trakto dalyje nėra audinių, gleivinės pakitimų, opų, polipų ar infekcijos, kurią sukelia H. pylori bakterija. Skrandžio tyrimas - gastroskopija padeda diagnozuoti gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastroezofaginio refliukso ligą, skrandžio piktybinius ir nepiktybinius navikus, vėžį ir kitas ligas.

Kada gydytojas gali paskirti endoskopinius tyrimus?

Gydytojas gali rekomenduoti endoskopiją, jei pacientas skundžiasi šiais simptomais:

• Atsinaujinantys pilvo skausmai
• Pykinimas ir vėmimas be aiškios priežasties
• Lėtinis vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
• Atsinaujinantis refliuksas
• Sutrikęs ir skausmingas rijimas
• Virškinimo trakto kraujavimas
• Be priežasties krintantis svoris
• Geležies trūkumas
• Išaugos arba polipai storojoje žarnoje
• Kiti nusiskundimai

Pasiruošimas skrandžio endoskopijai

Kad tyrimas būtų informatyvus ir įmanomas, privaloma sąlyga - tuščias jūsų skrandis. Tada gastroenterologas/endoskopotuojas gali aiškiai matyti visas tiriamas sritis. Įprastai Jūsų bus paprašyta nieko nevalgyti 6-8 valandas ir nevartoti skysčių 2-3 valandas prieš procedūrą. 8 valandų badavimo intervalas skirtas todėl, kad per tiek laiko fiziologiškai maistas nustumiamas tolyn į žarnyną ir skrandis tampa tuščias.

Ką galima valgyti prieš endoskopiją?

Likus 6-8 valandoms iki tyrimo pacientas turėtų nieko nevalgyti. Vakarienei reikėtų valgyti skystesnį maistą ar visai jo atsisakyti. Jeigu pacientas serga cukriniu diabetu, rekomenduojama ilgiau nevalgyti kieto maisto.

Ką galima gerti prieš endoskopiją?

Negerti vandens reikia likus 3-4 valandoms iki tyrimo pradžios. Tačiau galima gerti skaidrius negazuotus gėrimus. Jeigu labai troškina - galima praskalauti burną vandeniu ir jį išspjauti. Jei vartojami kraujospūdį mažinantys vaistai, juos būtina išgerti ryte su gurkšneliu vandens. Daugelis kasdien vartojamų vaistų (pvz., antihipertenziniai) tyrimo dieną išgeriami kaip įprasta, užgeriant minimaliu kiekiu (gurkšniu) vandens.

Ko negalima valgyti prieš endoskopiją?

Kad tyrimas būtų saugus ir maisto dalelės skrandyje neužstotų vaizdo, reikia laikytis šių nurodymų:

• Tyrimo atlikimo dieną nevalgyti.
• Visą dieną prieš tyrimą pacientas turi nieko nevalgyti, gerti tik skaidrius skysčius (vanduo, mineralinis vanduo, sultinys).
• Net ir labai norint, iki numatyto tyrimo pradžios valgyti negalima.

Ko negalima gerti prieš endoskopiją?

• 6 valandas iki tyrimo negerti jokių skysčių, įskaitant ir vandenį.
• Tyrimo dieną negalima gerti skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų.

Vaistų vartojimas prieš endoskopiją

Jus konsultuojantis gydytojas gastroenterologas ar šeimos gydytojas įspės, ar turite iš anksto nutraukti kokių nors vaistų vartojimą ruošiantis gastroskopijai. Prieš gastroskopiją Jums gali būti rekomenduota nutraukti vaistų, vadinamų protonų siurblių inhibitoriais (pvz.: omeprazolis), vartojimą.

Kasdien geriamų vaistų rytinę dozę gerti galima kaip įprasta, tačiau būtina užgerti tik mažu gurkšneliu vandens. Prieš tyrimą nerekomenduojama nutraukti beta blokatorių (pvz., metoprololio), tiroksino vartojimo. Daugelio antihipertenzinių vaistų taip pat nereikėtų nutraukti, išskyrus AKF inhibitoriams, priskiriamus vaistus, jų reiktų negerti jau dieną prieš procedūrą (pvz.: perindoprilis, ramiprilis). Dieną prieš nejautrą rekomenduojama negerti šlapinimąsi skatinančių vaistų. Pacientams sergantiems cukriniu diabetu dieną prieš procedūrą reikėtų negerti tablečių nuo diabeto (pvz.: metformino). Sumažinti ar praleisti leidžiamo insulino dozę procedūros dieną, dažniau pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, stebėti savo savijautą.

Jeigu pacientas vartoja raminančius vaistus miegui, gali juos gerti vakare prieš bendrąją nejautrą. Jeigu pacientas geria kraują skystinančius vaistus - apie jų nutraukimą arba pakeitimą kitais, trumpiau veikiančiais, jis būtinai tai turi aptarti su šeimos gydytoju ir elgtis pagal jo rekomendacijas. Priešingu atveju savavališkas šių vaistų nutraukimas gali sukelti mirtinų komplikacijų.

Svarbu

• Apie gyvybiškai būtinų ar šeimos gydytojo skirtų vaistų vartojimą privaloma pranešti medikui.
• Būtina nutraukti vitaminų ar papildų vartojimą 2 savaitės iki tyrimo.

Endoskopija su nejautra

Jau registracijos gastroskopijai ar konsultacijos su gydytoju gastroenterologu/endoskopuotoju metu būsite informuoti apie sedacijos/anestezijos taikymo galimybę. Raminamieji vaistai taikant sedaciją padaro Jus mieguistais, labiau atsipalaiduojate procedūros metu, mažiau kreipiate dėmesį į nemalonius pojūčius, o neretai juos tiesiog pamirštate (vaistų poveikio šalutinis efektas). Taikant anesteziją - Jūs pilnai miegate. Šios procedūros metu dalyvauja gydytojas anesteziologas, kad būtų užtikrinamas Jūsų saugumas.

Jei tyrimo metu bus taikoma intraveninė nejautra, o tyrimas atliekamas ne nuo pat ryto, visą dieną negalima valgyti ir gerti.

Anot gydytojos anesteziologės reanimatologės, nejautra pacientui leidžia išvengti nemalonių pojūčių tyrimo metu. Tiesa, po nejautros pacientas negali atlikti kai kurių kasdienių darbų, pvz., vairuoti. Bendroji nejautra nors ir trumpa, tačiau jos metu leidžiami vaistai kurie nuskausmina ir užmigdo pacientą. Todėl po procedūros pacientas gali jaustis apsvaigęs, mieguistas, euforiškas, neadekvačiai vertinti savo gebėjimus.

Pacientas dažnai subjektyviai jaučiasi labai gerai, pailsėjęs, išsimiegojęs, tačiau vis dar yra apsvaigęs, greit pamiršta apie ką kalbėjo, pakartotinai klausia tų pačių klausimų, paprašius atsistoti dažnai dar juda nekoordinuotai, būna sulėtėjęs reakcijos greitis. Taigi, prieš tyrimą pacientai įspėjami, kad tą dieną negalima vairuoti automobilio ar kitų transporto priemonių, dirbti atsakingų darbų, pasirašyti svarbių dokumentų ir panašiai.

Kadangi vaistų poveikis jaučiasi dar kurį laiką po procedūros, griežtai rekomenduojama, kad iš gydymo įstaigos Jus pasiimtų lydintis asmuo ir su Jumis praleistų artimiausias 24 valandas. Šiuo laikotarpiu negalėsite nei dirbti, nei vairuoti. Dėl paciento saugumo, jis privalo atvykti su lydinčiu asmeniu, kuris pasirūpins, kad pacientas saugiai parvyktų namo (vienas neitų per gatvę, nevairuotų).

Patarimai prieš skrandžio endoskopiją

• Prieš tyrimą pasidarykite sąrašą, ką derėtų pasakyti gydytojui.
• Atvykę į procedūrą pacientai dažnai būna išsigandę, nerimauja, būna blogai išsimiegoję. Gydytojas visada klausia apie kasdieną vartojamus vaistus, buvusias operacijas.
• Galima iš vakaro pasiruošti ir užsirašyti vaistų pavadinimus, buvusias operacijas, ligas, kuriomis pacientas sirgo ar serga.
• Svarbiausia nebijoti ir pasitikėti gydytoju.
• Dažnai pacientus gąsdina nežinomybė, bloga ankstesnių tyrimų patirtis, atsakymo baimė, todėl svarbu tai aptarti su procedūrą atliksiančiu gydytoju ir užduoti jam klausimus.

Galimos komplikacijos

• Imant biopsiją gali atsirasti kraujavimas iš mėginio ėmimo vietos.
• Stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės plyšimas (perforacija). Viena grėsmingiausių galimų komplikacijų.

---