Pastaruoju metu daugėja užleistų žarnyno ligų formų. Daugeliu atveju liga būtų nustatyta ankstyvoje stadijoje, jeigu kiekvienas kartą per metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą. Tačiau profilaktiniam patikrinimui nepakanka padaryti elektrokardiogramą ir atlikti kraujo tyrimus. Jei yra žarnyno diskomforto simptomų - būtina ištirti žarnyną.
Endoskopiniai tyrimai
Patys tiksliausi yra endoskopiniai tyrimai, tai yra vidaus organų apžiūra iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus - endoskopus. Jų metu apžiūrima ir įvertinama organo, jo gleivinės būklė. Endoskopinis virškinamojo trakto ištyrimas būtinas, kad nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, jie pasižymi net 98-100 proc. diagnostiniu tikslumu.
Tačiau apie šiuos tyrimus sklando daug įvairiausių gandų, žmonės dažnai jų bijo ir stengiasi išvengti. Medicinos centro „Northway” gydytojas gastroenterologas Rolandas Vaicekauskas tikina, kad endoskopinių tyrimų bijoti tikrai nereikia ir atsako į klausimus, kurie rūpi dažnam pacientui. Prieš parenkant tyrimo planą svarbiausias yra išsamus pokalbis su pacientu apie jo jaučiamų simptomų pobūdį esamu metu ir praeityje. Juo remiantis kiekvienam pacientui individualiai yra parenkamas laboratorinių ir instrumentinių tyrimų planas.
Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija
Specialiu endoskopu atliekamas endoskopinis viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimas - tai tyrimas, kurio pagalba galima apžiūrėti stemplę, skrandį ir dalį dvylikapirštės žarnos. Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas, esant „pavojaus“ simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei 50-55 metų, kitiems šeimos nariams buvęs skrandžio ar stemplės vėžys, svorio mažėjimas, kraujavimas, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas ryjimas, neaiški geležies deficitinė anemija, lėtinis vėmimas, pilve yra čiuopiamos masės arba yra padidinti limfmazgiai, gelta).
Šis tyrimas taip pat rekomenduojamas kai pacientas skundžiasi sutrikusiu ir skausmingas ryjimu, esant atsinaujinančiai ir besitęsiančiai gastroezofaginio refliukso ligai, neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui, aktyviam ir lėtiniam kraujavimui, geležies trūkumui, kai kitais radiologiniais tyrimais yra diagnozuoti patologiniai dariniai.
Kolonoskopija
Kolonoskopija gali būti atliekama profilaktiškai (storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa), kaip kontrolinis tyrimas sergant uždegimine žarnų liga, po pašalintų polipų ir storosios žarnos vėžio, uždegiminės žarnų ligos išplitimo vertinimui. Tyrimas taip pat atliekamas esant aktyviam ir lėtiniam kraujavimui (neaiški geležies deficitinės anemijos priežastis), lėtiniams neaiškios priežasties pilvo srities nusiskundimams.
Pasiruošimas endoskopiniams tyrimams
Prieš atliekant tyrimus kiekvienas pacientas individualiai supažindinamas su tyrimo eiga, informuojamas apie galimus nemalonius pojūčius ir veiksmus, kuriais galima iki minimumo juos sumažinti. Ruošiant pacientą šiems tyrimams, visada informuojama apie galimas komplikacijas bei gaunamas raštiškas jo sutikimas. Tyrimo atlikimo eigai didelę reikšmę turi ligonio pasitikėjimas gydytoju, kvalifikuoto gydytojo tyrimo metodika. Kadangi tai specifinis tyrimas, labai svarbi jį atliekančio gydytojo patirtis - kuo kokybiškiau bus atliktas tyrimas, tuo geriau bus galima įvertinti patologinius pakitimus.
Kiek laiko nevalgyti prieš procedūrą?
Prieš atliekant tyrimą rekomenduojama mažiausiai 6 valandas iki procedūros nieko nevalgyti, o tiems žmonėms kuriems skrandžio turinio evakuacija yra sulėtėjusi rekomenduotina nevalgyti dar ilgiau. Ryte su nedideliu kiekiu vandens galima išgerti vartojamus vaistus (pvz. dėl padidinto kraujo spaudimo). Sergant cukriniu diabetu tyrimą reikėtų atlikti anksti ryte, kitais atvejais reikalinga koreguoti vaistų skyrimo laiką.
Taip pat prieš atliekant kolonoskopiją labai svarbus yra žarnyno paruošimas tyrimui. Dažniausiai paruošimas vyksta dieną prieš procedūrą - yra geriami specialus tirpalai žarnyno išvalymui.
Anestezija
Žmonių jautrumas yra skirtingas. Vieni turi taip stipriai išreikštą vėmimo refleksą, kad pradeda žiaukčioti net valydamiesi dantis, jei per giliai kyšteli šepetuką. Kiti lengvai toleruoja tokius pojūčius. Toks jautrumas įgimtas, kaip ir skausmo slenkstis. Bet kuriuo atveju prieš endoskopinį viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimą pacientams yra atliekama vietinė ryklės nejautra purškiant į burną lidokaino aerozolį.
Kai kurie pacientai nepagrįstai bijo šių tyrimų, bet juos ištveria nesunkiai, o yra tokių, kurie visai nebijo, vykdo visas komandas, bet jų vėmimo refleksas iš tiesų labai stiprus ir jiems šį tyrimą atlikti yra sudėtingiau. Tokiems žmonėms taikoma trumpa intraveninė anestezija.
Kolonoskopija - ne tik nemalonus, bet kartais ir skausmingas tyrimas. Skausmingumo laipsnis priklauso nuo paciento žarnyno anatomijos - žarnos gali turėti vingių ir kilpų, taigi jas gali būti sunkiau praeiti. Endoskopo judėjimą žarnomis gali apsunkinti ir sąaugos, susidariusius po pilvo ertmės operacijų.
Diagnostika ir gydymas
Atliekant viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją galima diagnozuoti tiek gerybinius, tiek piktybinius susirgimus, o taip pat įsitikinti, kad nėra patologijos. Iš gerybinių susirgimų grupės paminėčiau stemplės erozijas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas ir opas, įvairaus pobūdžio skrandžio gleivinės uždegiminius pokyčius ir t.t. Atliekant kolonoskopiją dažniausiai yra diagnozuojami polipai, rečiau divertikulai, storosios žarnos vėžys, uždegiminės žarnų ligos ir t.t. Atliekant šiuos tyrimus gali būti taikomas labai įvairus gydymas. Tai labai priklauso nuo specialisto kvalifikacijos bei įrangos techninių galimybių.
Taip šie tyrimai yra saugūs, ypač jeigu atliekami tik diagnostikos tikslais, komplikacijų tikimybė labai maža. Komplikacijų dažnis virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopijos metu - 0,1 proc., o kolonoskopijos - 0,3 proc.
Gastroskopija
Gastroskopija, dar kitaip vadinama fibrogastroskopija arba fibrogastroduodenoskopija - virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija. Jos metu tiriame stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną. Tyrimas atliekamas esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, esant „pavojaus“ simptomams. Pavyzdžiui, naujai atsiradę simptomai vyresniems nei 50-55 metų, kitiems šeimos nariams buvęs skrandžio ar stemplės vėžys, svorio mažėjimas, kraujavimas.
Gastroskopijos tyrimo metu stebima, ar skrandyje ir viršutinėje virškinamojo trakto dalyje nėra audinių, gleivinės pakitimų, opų, polipų ar infekcijos, kurią sukelia H. pylori bakterija. Skrandžio tyrimas - gastroskopija padeda diagnozuoti gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastroezofaginio refliukso ligą, skrandžio piktybinius ir nepiktybinius navikus, vėžį ir kitas ligas.
Dažnai pacientai jusdami įvairius skrandžio skausmingumo simptomus delsia atlikti endskopinius tyrimus, nes bijo nemalonių pojūčių. Gastroskopija dabar jau nėra baisus „žarnos rijimas“, nes paciento pageidavimu, šis tyrimas gali būti atliekamas ir su anestezija. Skrandžio tyrimas su anestezija - šio tyrimo metu su anesteziologine pagalba pacientas nieko nejaučia. Tyrimas atliekamas greitai ir pacientas pabudęs po procedūros yra išleidžiamas namo.
Jei tyrimo metu bus taikoma anestezija, o tyrimas atliekamas antroje dienos pusėje, visą dieną iki gastroskopijos negalima valgyti ir gerti. Jus konsultuojantis gydytojas gastroenterologas ar šeimos gydytojas įspės, ar turite iš anksto nutraukti kokių nors vaistų vartojimą ruošiantis gastroskopijai. Prieš gastroskopiją Jums gali būti rekomenduota nutraukti vaistų, vadinamų protonų siurblių inhibitoriais (pvz.: omeprazolis), vartojimą.
Kad tyrimas būtų informatyvus ir įmanomas, privaloma sąlyga - tuščias jūsų skrandis. Tada gastroenterologas/endoskopotuojas gali aiškiai matyti visas tiriamas sritis. Įprastai Jūsų bus paprašyta nieko nevalgyti 6-8 valandas ir nevartoti skysčių 2-3 valandas prieš procedūrą. 8 valandų badavimo intervalas skirtas todėl, kad per tiek laiko fiziologiškai maistas nustumiamas tolyn į žarnyną ir skrandis tampa tuščias.
Kai gydytojas pastebi gleivinės pakitimus, tokius kaip erozijos, opos, polipai, augliai, yra paimami audinio mėginiai (biopsijos) ir siunčiamos į laboratoriją ištirti mikroskopu. Imant biopsiją gali atsirasti kraujavimas iš mėginio ėmimo vietos. Stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės plyšimas (perforacija). Viena grėsmingiausių galimų komplikacijų.
Gastroskopija dažniausiai užtrunka 5-15 minučių. Procedūrą įprastai atlieka gastroenterologas/endoskopuotojas (sveikatos priežiūros specialistas, kurio specializacija yra virškinamojo trakto ligų diagnostika, tame tarpe ir endoskopijų atlikimas), o jam padeda slaugytoja. Tiek slaugytoja, tiek gydytojas prieš procedūrą Jums atsakys į visus rūpimus klausimus.
Gerklės apraminimui (vietinei anestezijai) yra naudojamas lidokaino turintis aerozolis (purškalas). Jau registracijos gastroskopijai ar konsultacijos su gydytoju gastroenterologu/endoskopuotoju metu būsite informuoti apie sedacijos/anestezijos taikymo galimybę. Raminamieji vaistai taikant sedaciją padaro Jus mieguistais, labiau atsipalaiduojate procedūros metu, mažiau kreipiate dėmesį į nemalonius pojūčius, o neretai juos tiesiog pamirštate (vaistų poveikio šalutinis efektas). Taikant anesteziją - Jūs pilnai miegate. Šios procedūros metu dalyvauja gydytojas anesteziologas, kad būtų užtikrinamas Jūsų saugumas. Kadangi vaistų poveikis jaučiasi dar kurį laiką po procedūros, griežtai rekomenduojama, kad iš gydymo įstaigos Jus pasiimtų lydintis asmuo ir su Jumis praleistų artimiausias 24 valandas. Šiuo laikotarpiu negalėsite nei dirbti, nei vairuoti.
Jūsų paprašys atsigulti ant kairiojo šono ir paaiškins, kaip taisyklingai kvėpuoti tyrimo metu. Klausant ką sako slaugytoja ar gydytojas, bus lengviau save kontroliuoti, todėl nemalonių pojūčių bus mažiau. Paprašius sukąsti specialų kandiklį, endoskopuotojas įves endoskopą pro gerklę į stemplę ir paeiliui į skrandį bei dvylikapirštę žarną. Viso tyrimo metu bus pučiamas oras, tam, kad išsipūstų subliuškę spindžiai ir apžiūra taptų informatyvi.
Daugeliui žmonių nemaloniausia dalis būna endoskopo įvedimas pro gerklę, todėl, kad procesas būtų sklandesnis, gydytojas gali Jūsų paprašyti atlikti rijimo veiksmą (šio veiksmo metu atsiveria viršutinis stemplės raukas ir endoskopas lengviau patenka į stemplę). Jei sedacija/anestezija taikoma, keliasdešimt minučių turėsite ramiai pagulėti, kol praeis vaistų poveikis. Vieną ar porą dienų po gastroskopijos Jums gali skaudėti gerklę arba galite jausti diskomfortą/nemalonumą skrandžio projekcijoje.
Gastroenterologiniai tyrimai
Apie gastroenterologinius tyrimus, o taip pat apie tai, kodėl svarbu juos atlikti laiku ir visai neverta jų bijoti, pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojai gastroenterologai Gabrielė Sodeikienė ir Andrius Kederys. Pasak A. Kederio, dažniausiai gastroenterologinių ligų diagnostikai atliekama gastroskopija (kitaip - ezofagogastroduodenoskopija) ir kolonoskopija. Šių tyrimų metu tiriamas viršutinysis (stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna) ir apatinysis (storoji žarna ir plonosios žarnos pradinė dalis) virškinamasis traktas.
Plonosios žarnos ištyrimui atliekama kapsulinė endoskopija. „Skrandžio, virškinamojo trakto ir storosios žarnos tyrimai atliekami naudojant specialiai šiam tyrimui pritaikytus lanksčius optinius prietaisus - endoskopus, todėl jie vadinami endoskopiniais. Atliekant šiuos tyrimus iš vidaus apžiūrima gleivinė, įvertinama, ar joje nėra pažeidimų. Endoskopiniai tyrimai gali būti pasitelkiami ir norint įvertinti pakitimus gydymo eigoje ar paimti mėginius histologiniam ištyrimui. Tiek viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopijos, tiek kolonoskopijos metu gali būti atliekamos ir gydomosios procedūros: polipų šalinimas, kraujavimo sustabdymas, kraujuojančių hemangiomų elektrokoaguliacija, kasos pseudocistų drenavimas ir kt.“, - pasakoja G. Sodeikienė.
Simptomai, įspėjantys, kad reikia atlikti endoskopinį tyrimą
Andrius Kederys sako, kad virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopiją reikėtų atlikti esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams skrandžio srityje, neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui, virškinimo problemoms, pilvo pūtimui, kraujavimui, mažakraujystei, svorio kritimui, apetito stokai.
Kolonoskopijos tyrimas atliekamas esant kraujavimui per išangę, viduriavimui (su ar be kraujavimu), mažakraujystei, tuštinimosi sutrikimams - vidurių užkietėjimui, užsitęsusiam arba naujai atsiradusiam viduriavimui, tuštinimuisi su kraujo priemaiša, nepilno pasituštinimo pojūčiui, svorio kritimui. Kolonoskopija gali būti atliekama ir profilaktiškai pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. 50-74 metų asmenims, atlikus slapto kraujo išmatose testą ir gavus teigiamą rezultatą, būtina atlikti kolonoskopiją. Dėl šio testo atlikimo reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
„Taip pat nereikėtų pamiršti su gydytoju aptarti šeimyninę ligų anamnezę apie artimųjų onkologinius susirgimus, diagnozuotus polipus skrandyje ar storajame žarnyne. Onkologinis procesas, ypatingai storajame žarnyne, dažniausiai neprasideda staiga - pirmiausiai atsiranda polipas, iš kurio per keletą metų gali išsivystyti karcinoma. Endoskopinių tyrimų metu šiuos polipus galima laiku pastebėti ir išvengti grėsmingų ligų“, - atkreipia dėmesį G. Sodeikienė.
Kaip pasiruošti endoskopiniams tyrimams
Prieš atliekant endoskopinius tyrimus pacientas supažindinamas su tyrimo eiga, informuojamas apie galimus nemalonius pojūčius ir veiksmus, kuriais galima juos sumažinti iki minimumo. Prieš skrandžio tyrimą 6-8 valandas negalima valgyti, 2-3 valandas - vartoti skysčių. Tyrimas gali būtų atliekamas taikant vietinę nejautrą arba sedaciją.
Taikant vietinę nejautrą, siekiant, kad pacientas patirtų kuo mažiau diskomforto, prieš procedūrą į burną purškiamas lidokaino aerozolis. Pacientui atsigulus ant šono, endoskopuotojas jam per gerklę įveda endoskopą į stemplę, skrandį bei dvylikapirštę žarną. Tam, kad endoskopo įvedimo procesas būtų sklandesnis, gydytojas gali paprašyti paciento atlikti rijimo veiksmą. Siekiant, kad apžiūra būtų informatyvi, tyrimo metu pučiamas oras. Tyrimo tikslu atliekama procedūra trunka iki 15 minučių. Jeigu gastroskopijos metu atliekamos gydomosios procedūros, ji gali trukti ilgiau.
„Tam, kad tyrimas būtų atliktas kuo kokybiškiau ir būtų galima kuo geriau įvertinti patologinius pakitimus, jo metu labai svarbus tinkamas paciento nusiteikimas, nesiblaškymas, ramus kvėpavimas ir bendradarbiavimas su tyrimą atliekančiais specialistais“, - pabrėžia gydytoja G. Sodeikienė. Negalintiems nugalėti nerimo ir baimės bei siekiantiems išvengti nemalonių pojūčių pacientams gastroskopija gali būti atliekama taikant intraveninę sedaciją.
Sedacija - tai lengvas paciento užmigdymas medikamentų pagalba, siekiant suteikti jam visišką komfortą ir ramybę. Atvykus endoskopiniam tyrimui, šį nejautros būdą pasirinkusiam pacientui į veną įvedamas kateteris ir suleidžiami trumpai veikiantys vaistai, sukeliantys negilų miegą. Pritaikius sedaciją, pacientas nesirūpina, kas vyksta procedūros metu, o po jos beveik nieko neatsimena. Po tyrimo su sedacija pacientas kelias valandas gali būti kiek mieguistas, tačiau praėjus vaistų poveikiui, paprastai jaučiasi taip, lyg nieko nebūtų buvę.
Endoskopinius tyrimus atlieka gydytojas gastroenterologas-endoskopuotojas ir jam padedanti slaugytoja. Taikant sedaciją, dalyvauja ir gydytojas anesteziologas. Kolonoskopijos tyrimas dažniausiai atliekamas taikant sedaciją. Tyrimo metu endoskopas įvedamas pacientui į storąją žarną ir, pučiant orą į žarnyno spindį, įvertinama gleivinė bei jos pažeidimai. Prieš atliekant kolonoskopiją, labai svarbus tinkamas žarnyno paruošimas. 3-7 dienas iki tyrimo rekomenduojama laikytis specialios dietos. Dieną prieš procedūrą turi būti geriami specialūs tirpalai žarnyno išvalymui.
Jei kolonoskopija atliekama po pietų, rekomenduojama pusę tirpalo kiekio išgerti vakare, o kitą pusę - tyrimo dienos rytą. Esant vidurių užkietėjimui, žarnyno valymas gydytojo gali būti paskirtas ir keletui dienų prieš procedūrą. Dieną prieš tyrimą galima gerti skysčius ir lengvai papusryčiauti. Tyrimo dieną pacientas turi būti nevalgęs ir negėręs. Jei pacientui būtina išgerti kokius nors vaistus, tyrimo dienos rytą juos galima užgerti vienu gurkšniu vandens.
Gydytojai pabrėžia, kad nuo žarnyno paruošimo priklauso tyrimo kokybė - nepakankamai gerai išvalytose žarnyno dalyse esantys pakitimai gali likti nepastebėti. Tam, kad tyrimas būtų kuo tikslesnis, kad būtų diagnozuoti ankstyvi priešvėžiniai polipai, būtų galima juos pašalinti ir užkirsti kelią storosios žarnos vėžio išsivystymui, prieš tyrimą būtina laikytis gydytojo nurodymų. Tinkamai paruošus žarnyną ir jį gerai apžiūrėjus neprireiks dažnų pakartotinių kolonoskopijų.
Pagal Europos gastrointestinalinės endoskopijos draugijos rekomendacijas, jeigu atlikus kokybišką kolonoskopiją nerandama patologijos, sekantis jos atlikimo laikas po 10 metų. „Jeigu vartojate vaistus, ruošiantis endoskopiniams tyrimams dėl jų vartojimo pasitarkite su gydytoju. Siekiant užtikrinti kuo tikslesnę diagnostiką ir išvengti komplikacijų rizikos, jis gali rekomenduoti nutraukti tam tikrų vaistų (veikiančių kraujo krešumą ir kt.) vartojimą“, - primena G. Sodeikienė.
Savijauta po tyrimo
Pasak A. Kederio, atlikus skrandžio tyrimą su vietine lidokaino nejautra, gali būtų jaučiamas gerklės perštėjimas, sunkumas ryjant, galintis trukti iki 30 minučių, dėl tyrimo metu pučiamo oro gali būti jaučiamas pūtimas skrandžio srityje. Po žarnyno tyrimo dėl likusio oro žarnoje, kuris pučiamas tyrimo metu, gali būtų jaučiamas pilvo pūtimas, gurguliavimas, kartais - raižymas, tačiau šie pojūčiai greitai praeina.
Kokius pokyčius galima diagnozuoti, atliekant endoskopinius tyrimus
Endoskopinių tyrimų metu galima diagnozuoti uždegiminius, atrofinius pakitimus, opas, polipus, kraujavimo priežastis, onkologinius susirgimus, o taip pat įsitikinti, kad nėra patologijos. Skrandžio tyrimo metu dažniausiai randami refliukso sukeliami pakitimai stemplėje bei uždegiminiai pakitimai skrandžio gleivinėje arba dvylikapirštėje žarnoje. Žarnyno tyrimo metu dažniausiai diagnozuojami polipai, rečiau - divertikulai, vėžiniai pakitimai, uždegiminės žarnų ligos ir kt. Be vizualinio vertinimo, papildomai yra atliekama biopsija, kuri siunčiama histologiniam ištyrimui.
Endoskopinių tyrimų nauda
Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai naudojant specialią modernią aparatūrą patyrusių specialistų ir yra saugūs. Nors kaip visi instrumentinių tyrimų metu komplikacijų gali pasitaikyti, tačiau jų tikimybė - labai maža. Tuo tarpu, šių tyrimų nauda - labai didelė. Endoskopiniai tyrimai pasižymi net net 98-100 proc. diagnostiniu tikslumu ir yra būtini tam, kad laiku nustatyti pakitimus, išvengti užleistų žarnyno ligų, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų.
Jei vistiek gąsdina galimi nemalonūs pojūčiai, atminkite, kad jų galima išvengti tyrimus atliekant su intravenine sedacija. Nereikėtų pamiršti su gydytoju aptarti šeimyninę ligų anamnezę apie artimųjų onkologinius susirgimus, diagnozuotus polipus skrandyje ar storajame žarnyne.
Pasiruošimas kolonoskopijai
NVI gydytoja anesteziologė reanimatologė Gerda Volkovienė atkreipia dėmesį, kad prieš pat kolonoskopijos tyrimą su nejautra pacientas negali nei valgyti, nei gerti. Anot gydytojos reanimatologės, laikytis šio režimo būtina todėl, kad kiekvieno paciento organizmas maistą iš skrandžio šalina nevienodai. Jeigu pacientas atvyks pavalgęs, tyrimą su nejautra teks atidėti 6 valandoms arba netgi kitai darbo dienai. Jeigu žmogus išgėręs nedidelį kiekį skaidrių skysčių - bent 2 valandoms.
Daugelio antihipertenzinių vaistų taip pat nereikėtų nutraukti, išskyrus AKF inhibitoriams, priskiriamus vaistus, jų reiktų negerti jau dieną prieš procedūrą (pvz.: perindoprilis, ramiprilis). Dieną prieš nejautrą rekomenduojama negerti šlapinimąsi skatinančių vaistų. Pacientams sergantiems cukriniu diabetu dieną prieš procedūrą reikėtų negerti tablečių nuo diabeto (pvz.: metformino). Sumažinti ar praleisti leidžiamo insulino dozę procedūros dieną, dažniau pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, stebėti savo savijautą.
Jeigu pacientas vartoja raminančius vaistus miegui, gali juos gerti vakare prieš bendrąją nejautrą. Tuomet gydytojas galės tinkamai parinkti reikiamus vaistus, procedūras atlikti saugiai, patarti pacientui, kaip pasiruošti kitą kartą, jeigu bus reikalinga pakartotinė procedūra. Taip pat pacientai prieš bendrąją nejautrą lankosi pas šeimos gydytoją - jeigu nežino ar dvejoja kaip elgtis su geriamais kasdien vaistais, gali pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Jeigu pacientas geria kraują skystinančius vaistus - apie jų nutraukimą arba pakeitimą kitais, trumpiau veikiančiais, jis būtinai tai turi aptarti su šeimos gydytoju ir elgtis pagal jo rekomendacijas. Priešingu atveju savavališkas šių vaistų nutraukimas gali sukelti mirtinų komplikacijų.