Šiame straipsnyje rasite informaciją apie asteroidus. Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei, pavyzdžiui, lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais arba šalies miestų pavadinimais?
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio katalogo numeris 2004 TQ77, suteikiamas vardas „Poczobut“, o asteroidui 2006 SE368 - vardas „Dziewulski“.
Martyno Počobuto asteroidas rastas 2004 m. spalio 12 d. Arčiausiai Saulės jis priartėja per 356 milijonus kilometrų (~2,38 AU). Martynas Odlanickis Počobutas (1728-1810) - jėzuitas, astronomas ir matematikas, 1764-1807 m. dirbo Vilniaus astronomijos observatorijos direktoriumi. Daugiau kaip 40 metų buvo Vilniaus universiteto profesoriumi, nuo 1780 iki 1799 m. Vladislavas Dzievulskis (1878-1962) - lenkų kilmės astronomas ir matematikas. 1919-1939 m. buvo Vilniaus astronomijos observatorijos direktoriumi, 1921 m. tapo Vilniaus universiteto profesoriumi, 1924-1925 m. ėjo rektoriaus pareigas. 1945 m.
Abu asteroidai rasti Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje. Atradus naują mažąjį Saulės sistemos kūną, vardas jam suteikiamas ne iš karto, o tik atlikus orbitos analizę. Astronomas, kuris pirmasis pateikia pakankamai stebėjimų, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti asteroido orbitą, turi privilegiją parinkti dangaus kūnui vardą. Tačiau atradėjas nebūtinai yra pirmasis asteroido stebėtojas.
Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis - daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne.
Kas yra asteroidai?
Asteroidai (gr. asteroeidēs - žvaigždiškas), mãžosios planètos, maži (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnai, skriejantys elipsinėmis orbitomis (orbitų elementų vidutinės reikšmės - ekscentricitetas apie 0,15, orbitos plokštumos posvyris apie 10°) aplink Saulę arčiau negu Neptūnas. Asteroidų sukimosi apie savo ašį būdingi periodai 4-20 h. Yra sferoido, pailgos ar netaisyklingos formos; paviršius kietas, nusėtas smūginiais krateriais. Asteroidai neturi atmosferos. Suminė žinomų asteroidų masė sudaro apie 5 % Mėnulio masės.
Pirmasis ir pats didžiausias asteroidas Cerera (skersmuo apie 950 km, masė apie 30 % visų asteroidų masės) atrastas 1801. Atrasta apie 30 asteroidų, kurių skersmuo didesnis kaip 200 km, ir apie 250 asteroidų, kurių skersmuo didesnis kaip 100 km. Suminė pastarųjų masė sudaro apie 90 % visų atrastų asteroidų masės. Manoma, kad didieji asteroidai susiformavo panašiai kaip ir planetos susiliejus planetesimalėms, o mažieji dažniausiai yra per pačių asteroidų susidūrimą atsiradusios skeveldros.
Pagal orbitų elementus (didijį pusašį, ekscentricitetą, orbitos plokštumos posvyrį) asteroidai skirstomi į šeimas (1918 suskirstė K. Hirajama). Manoma, kad šeimas sudaro to paties asteroido gabalai, atsiradę po susidūrimų. Pagal atstumą nuo Saulės perihelyje ir afelyje asteroidai skirstomi į grupes: yra Apolono, Amūro, Atono, trojėnų, Kentaurų ir kitos.
Pagal atspindėtos Saulės šviesos energijos kiekį ir spektrą skiriami anglingi (C tipas, tamsūs - albedas 0,02-0,07; sudaro 75 % asteroidų), silikatingi (S tipas, albedas 0,08-0,22; 15 %), metalingi (M tipas, albedas 0,10-0,18; apie 5 %) asteroidai. Didžiausias asteroidų albedas viršija 0,5.
Daugiausia asteroidų (90-95 %) randama vadinamame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Jų atstumai nuo Saulės 2,1-3,3 au, orbitiniai periodai 3-6 metai. Asteroidai žiede išsidėstę netolygiai, yra keletas Kirkwoodo spragų, atrastų 1867; didžiausios - 2,06, 2,50, 2,82, 3,28 au atstumu nuo Saulės. Asteroidų, turinčių tokius didžiuosius orbitos pusašius, orbitiniai periodai sudaro 1/4, 1/3, 2/5 ir 1/2 Jupiterio periodo.
Asteroidų žiede įvairių tipų asteroidai pasiskirstę skirtingai: vidinėje žiedo dalyje apie 60 % sudaro S ir 10 % C, išorinėje - apie 80 % C ir apie 15 % S asteroidai. M tipo asteroidai telkiasi vidurinėje asteroidų žiedo dalyje. Manoma, kad asteroidų žiedo vietoje dėl stiprios Jupiterio gravitacinės traukos nesusiformavo planeta.
Asteroidų, nepriklausančių žiedui, orbitos labai įvairios, vieni jų (Ikaras) prie Saulės priartėja arčiau negu Merkurijus, kiti (Chironas) nutolsta iki Urano orbitos. Keletą asteroidų, pvz., Gasprą, Idą, Matildą, Erotą, iš arti nufotografavo ir tyrė erdvėlaiviai. Asteroidams vardai ir eilės numeriai suteikiami tik patikimai nustačius orbitos elementus (vardą suteikia atradėjas). Jau žinoma per 15 000 asteroidų, tariama, kad tai tik apie 1 % objektų (didesnio kaip 1 km skersmens), esančių Saulės sistemoje. Atrasta per 400 objektų (pirmasis 1992), skriejančių Kuiperio juostoje už Neptūno orbitos (didžiausias 2001 KX76, skersmuo didesnis kaip 1200 km). Spėjama, kad ten skriejančių mažųjų Saulės sistemos kūnų suminė masė daug didesnė negu sudarančių asteroidų žiedą.
Lietuviški asteroidų vardai - Čiurlionis, Litva, Vilnius.
Nuo 1980 m. iki 2014 m. Saulės sistemoje buvo atrasta apie 600 tūkst. asteroidų.
Asteroidus aptikti yra viena, tačiau suvokti jų grėsmę - visai kas kita. Tai objektai, lekiantys įspūdingu 20-30 kilometrų per sekundę greičiu. Pasiekę Žemės atmosferą, asteroidai susiduria su didžiule trintimi, oro pasipriešinimu ir akimirksniu užsiliepsnoja.
„Mokslo sriuboje“ klausiame, kaip astronomai vykdo asteroidų stebėjimus? Ar mėgėjai taip pat gali atrasti Žemei pavojingus dangaus kūnus? Kaip užtikrinti žmonių apsaugą?
Laida „Mokslo sriuba“ - ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - www.youtube.com paskyroje.