Žuvys yra gana plastiški gyvūnai ir prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų. Apie tai irgi esu rašęs, bet priminsiu.
Žuvų prisitaikymas prie vandens druskingumo
Dar įdomesnis klausimas - iš kur atsigeria gėlo vandens žuvys, gyvenančios jūrose? Bet kokiu atveju svarbų vaidmenį jų organizme atlieka osmosas, ypač gėlavandenėms žuvims. Osmosas - tai procesas, kai vanduo per pusiau laidžią membraną juda iš mažesnės druskų koncentracijos į didesnės koncentracijos vietą. Gėlavandenės žuvys gyvena aplinkoje, kur vandens druskų koncentracija yra daug mažesnė nei jų kūne. Gėlavandenės žuvys geria labai mažai vandens ir daug šlapinasi, o jūrų žuvys geria daug vandens, tačiau šlapinasi mažai. Kad kompensuotų skysčių netekimą, jos geria aplinkinį sūrų vandenį dideliais kiekiais. Jūrų žuvys išskiria mažiau šlapimo, tačiau jis yra stipriai pasūdytas“. Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, lašišos ir upėtakiai, gali gyventi tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje.
Žuvų prisitaikymas prie temperatūros pokyčių
Nors klimatas iš tiesų šyla, pasak mokslininkų, nieko čia baisaus nėra, žuvys gana plastiški gyvūnai ir prisitaiko prie tokių sąlygų. Nustatyta, kad lydekos didžiausias mitybinis aktyvumas būna vandens temperatūrai esant +13... +16 °C, ešerio - +12... +15 °C, karšio ir kuojos - +15... +18 °C ir t. t. Tačiau beveik visos mūsų žuvys pakankamai aktyvios yra labai plačiame temperatūriniame intervale, kurį ichtiologai išplečia net nuo +8 iki +22 °C ir tokiomis sąlygomis jos daugiau ar mažiau maitinasi. Reikia pabrėžti, jog atskiruose vandens telkiniuose ji gali būti skirtinga, t. y. kisti į vieną ar kitą pusę, tačiau gal tik kokio vieno laipsnio ribose.
O atšilimas kai kurioms karpinėms žuvims netgi patinka, tarkim, karosams, karpiams, beje, ir ūsoriams. Suprantama, labai šaltas pavasaris būtų negerai. Visgi, pasak prof. Arūno Bukančio, mūsų šalyje ryškesnis atšilimas pastebimas maždaug nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio. Per tą laiką vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje padidėjo 0,7-0,9 °C. Ypatingai atšilo žiemos. Jei lygintume su XIX a. (beje Lietuvoje oro temperatūros matavimai atliekami nuo 1770 m.), dabar jos šiltesnės 2,0-2,5 °C. Pavasariai irgi šiltesni, per panašų laikotarpį vidutinė šio metų laiko temperatūra yra aukštesnė apie 2,0 °C.
Kadangi jau užsiminiau apie deguonį, reikia akcentuoti, kad jo poreikis žuvims tiesiogiai susijęs su vandens temperatūra. Kuo ji yra aukštesnė, tuo daugiau deguonies būtina žvynuotosioms, kad jos normaliai jaustųsi.
Praktiškai visi gyvi organizmai turi temperatūrines ribas, kuomet jų biologiniai procesai vyksta optimaliausiu režimu. Mūsų platumose gyvenančios žuvys, palyginti su tropinėmis, yra gerokai atsparesnės temperatūros pokyčiams, todėl jų minėta optimali temperatūrinė amplitudė gana plati.
Invazinių rūšių poveikis
Viena iš grėsmių biologinei rūšių įvairovei - svetimžemių rūšių plitimas ir jų invazija. Žmonių mobilumas, aplinkos tarša, buveinių naikinimas, klimato kaita sudaro palankias sąlygas iš kitų kraštų kilusioms rūšims skverbtis į naujas ekosistemas.
Kai kurios svetimžemės rūšys, patekusios į naujas teritorijas, neįsitvirtina ir po tam tikro laiko išnyksta. Dalis svetimžemių rūšių per tam tikrą laiką prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų, ima plisti sparčiai, nes neturi priešų bei parazitų, įsitvirtina natūraliose buveinėse, palieka daug palikuonių, kelia pavojų žmonių sveikatai (perneša ligas, gali būti nuodingi), daro žalą ekosistemoms, pakeisdamos jų struktūrą ir funkcionavimą - tampa invazine rūšimi.
ES invazinių rūšių sąrašas pirmą kartą sudarytas 2016 m., papildytas naujomis rūšimis 2017 m., 2019 m. ir 2022 m.. Lietuvos vandenyse priskaičiuojama apie 100 žuvų rūšių, invazinių rūšių sąraše - 4 žuvų rūšys: juodažiotis grundalas ( Neogobius melanostomus Dybowski, 1877), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii Dybowski, 1877), kaspijinis upinis grundalas (Neogobius fluviatilis, Pallas, 1814), rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva Temminck & Schlegel, 1846).
Juodažiotis grundalas
Juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus Dybowski, 1877) pirmą kartą Baltijos jūroje, Gdansko įlankoje, pastebėtas 1990 metais. Lietuvos teritoriniuose vandenyse - 2002 metais. Manoma, kad atkeliavo su laivų balastiniais vandenimis. Juodažiotis grundalas Lietuvoje kol kas sutinkamas tik Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose.
Pagrindinis maisto objektas yra moliuskai, tačiau gali maitintis ir kirmėlėmis, vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, žuvų ikrais bei jaunikliais. Trūkstant maisto, ėda ir vandens augalus. Spartus juodažiočio grundalo plitimas Baltijos jūroje sumažino midijų gausumą, kas gali sumažinti vandens kokybę, suintensyvinti eutrofikacijos reiškinius. Mokslininkai mano, kad grundalai migruoja gilyn į jūrą ir maitinasi ten vis dar esančiais moliuskais.
Juodažiotis grundalas tapo dominuojančia dugnine žuvų rūšimi priekrantėje, todėl konkuruoja su plekšnėmis. Mokslininkai akcentuoja, kad šios rūšies didžiulius išteklius reiktų kiek įmanoma intensyviau eksploatuoti tiek komerciškai, tiek ir mėgėjiškai.
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir žvejybos jūrų vandenyse taisyklės juodažiotį grundalą leidžia mėgėjų žvejybos įrankiais žvejoti visus metus, neriboja jų kiekio ir dydžio, tik būtina įsigyti žvejo mėgėjo bilietą ar žvejybos leidimą.
Nuodėgulinis grundalas
Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii Dybowski, 1877), žinomas kaip „rotanas“, gyvena sekliuose telkiniuose (tik vidaus vandenyse). Lietuvoje sutinkamas jau apie 40 metų. Nuodėguliniai grundalai pirmą kartą aptikti 1985 metais kūdrose prie Lentvario.
Gamtos tyrimų centro mokslininkai, vykdydami nuodėgulinių grundalų tyrimus, nustatė visuose telkiniuose kanibalizmo atvejus - didesni nuodėguliniai grundalai maitinasi mažesniais savo rūšies atstovais. Mažuose telkiniuose grundalai suėda viską, ką tik sugeba apžioti. Atliktų tyrimų metu buvo ištirta 80 potencialių nedidelių, seklių ir smarkiai užžėlusių vandens augalija vandens telkinių (ežerų, tvenkinių ir upių atkarpų), grundalai rasti 37 vandens telkiniuose.
Atsparūs deguonies trūkumui ir nepalankioms aplinkos sąlygoms, išgyvena žiemą iki pat dugno įšąlančiuose, o vasarą išdžiūstančiuose vandens telkiniuose. Nuodėguliniams grundalams įsikūrus tokiuose vandens telkiniuose, sugeba išgyventi tik sidabriniai karosai (didelis vislumas) ir saulažuvės (gebėjimas būriuotis).
Kaspijinis upinis grundalas
Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai plinta kaspijinis upinis grundalas (Neogobius fluviatilis Pallas, 1814). Tai dar viena invazinė žuvų rūšis, į Lietuvą atkeliavusi iš Ponto-Kaspijos regiono. Natūraliai kaspijinis upinis grundalas paplitęs Azovo bei Juodosios jūros baseinuose.
Pavieniai kaspijiniai upiniai grundalai pirmą kartą Lietuvoje pastebėti 2014 metais Neries upės aukštupyje. Šiuo metu upinių grundalų populiacija labai gausi visoje Neryje bei Nemune, ši rūšis plinta daugelyje Nemuno intakų.
Kaspijiniai upiniai grundalai konkuruoja su vietinėmis žuvų rūšimis (gružliais, kūjagalviais, šližiais) dėl maisto bei slėptuvių. Grundalai saugo savo ikrelius, kas sąlygoja jų spartų dauginimąsi ir plitimą. Be to, jų krūtininiai pelekai suaugę į siurbtuką, kurio pagalba žuvys prisitvirtina prie paviršių, išsilaiko srovėje, nenaudojant energijos.
Rytinis gružlelis
Rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva Temminck & Schlegel, 1846). Natūraliai gyvena Amūro upės baseine, Korėjos, Japonijos, Kinijos vidaus vandenyse. Į Lietuvos Lazdijų rajone esantį Dunojaus ežerą atsitiktinai apsigyveno 1963 metais, introdukuotas įvairiuose Europos ir Azijos ežeruose.
Aptinkamas įvairiose buveinėse, gausiausiai - negiliuose kanaluose, tvenkiniuose ir mažuose ežerėliuose. Neršia 3-4 kartus per sezoną. Rūpinimasis palikuoniais (patinai saugo ikrelius) sąlygoja didesnį individų skaitlingumą, populiacijos atsinaujinimą ir išlikimą.
Lietuvos ir ES mokslininkai siekia sukurti veiksmingą prevencijos priemonių sistemą, kurios tikslas - sumažinti invazinės rūšies gausumą ir tolesnį plitimą. Invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką.
Žuvų auginimas tvenkinyje
Tvenkinio žuvininkystė - puikus būdas auginti maistines žuvis, skatinti ekologinę pusiausvyrą ir netgi kurti papildomas pajamas. Tačiau ne visos žuvų rūšys tinka auginti tvenkinyje. Svarbu pasirinkti tas, kurios lengvai prisitaiko prie aplinkos sąlygų, greitai auga ir nereikalauja sudėtingos priežiūros.
Geriausios žuvų rūšys tvenkiniui
Renkantis žuvis tvenkiniui, reikia atsižvelgti į keletą pagrindinių faktorių:
- Vandens temperatūra - kai kurios rūšys, pavyzdžiui, upėtakiai, reikalauja vėsaus ir deguonies turtingo vandens.
- Ekosistema - jei norite išlaikyti natūralią pusiausvyrą, verta derinti kelias skirtingas rūšis.
- Priežiūra - jei neturite daug laiko, rinkitės mažai priežiūros reikalaujančias žuvis, pvz., karpius ar šamus.
- Auginimo tikslas - ar žuvys bus auginamos maistui, žvejybai, ar dekoratyviniais tikslais?
Kaip užtikrinti tinkamas sąlygas žuvims?
Užtikrinant tinkamas sąlygas žuvims reikia atkreipti dėmesį į:
- Vandens kokybė - reguliariai tikrinkite deguonies lygį ir pH balansą.
- Aeracija - užtikrinkite pakankamą deguonies kiekį ypač vasaros metu.
- Šėrimas - tinkamas pašaras skatina greitą augimą ir gerą sveikatą.
- Plėšrūnų kontrolė - apsaugokite žuvis nuo paukščių ir kitų plėšrūnų.
- Reguliari priežiūra - valykite tvenkinį nuo perteklinių dumblių ir lapų.
Žuvų rūšių palyginimas auginimui tvenkinyje
| Žuvų rūšis | Augimo greitis | Priežiūros sudėtingumas | Mityba |
|---|---|---|---|
| Karpiai | Vidutinis | Lengva | Augalai, vabzdžiai, pašarai |
| Lydekos | Greitas | Vidutinis | Plėšrios, minta kitomis žuvimis |
| Šamai | Greitas | Lengva | Vabzdžiai, smulkios žuvys, specialus pašaras |
| Upėtakiai | Vidutinis | Sudėtinga | Reikalauja švaraus, vėsaus vandens |
| Ešeriai | Vidutinis | Lengva | Minta vabzdžiais ir smulkiomis žuvimis |
| Amūrai | Vidutinis | Lengva | Augalai ir dumbliai |
| Plačiakakčiai | Greitas | Lengva | Filtruoja planktoną, tinka didesniems tvenkiniams |
Tvenkinio žuvininkystė yra ne tik naudingas, bet ir malonus užsiėmimas. Tinkamai prižiūrint žuvis, galima užsiauginti ekologišką maistą, palaikyti tvenkinio ekosistemą ir netgi užsidirbti iš jų pardavimo. Svarbiausia pasirinkti tinkamas rūšis ir suteikti joms optimalias sąlygas.