Žuvienė yra ypatingas patiekalas, o ši lydekos žuvienė - ypač gardi, aštri ir išraiškingo skonio. Tai ne kokie nors barščiai, kopūstienė ar žirnienė. Šiame recepte naudojama lydeka, tačiau žuvis tinka bet kokia. Ypatingas jis tada, kai verdamas ne namie, o prie vandens, ant laužo, iš šviežios, ką tik pagautos žuvies.
Ingredientai
- 170 g lydekos
- 30 g paprikos
- 30 g cukinijos
- 20 g svogūnų
- 20 g morkos
- 1 skiltelė česnako
- 1 a. š. riebalų kepimui
- 1 žiupsnelis druskos
- 1 žiupsnelis pipirų
- 1 žiupsnelis čili pipirų
- 1 žiupsnelis raudonos paprikos miltelių
- 1 žiupsnelis kario
- 1 žiupsnelis persilado
Paruošimas
- Žuvį nuplauti, apvirti apie 10 min.
- Ant įkaitintų riebalų keptuvėje dedame visus smulkintus ingredientus: svogūnus, skiltelę česnako, morką, papriką.
- Apkepintas daržoves suverčiame prie žuvies.
- Cukiniją smulkiname šiaudeliais, dedame į tą patį puodą su žuvimi.
- Viską gardiname prieskoniais: druska, pipirais, čili, raudonos paprikos milteliais, kariu, persiladu. Užkaitiname.
Skanaus!
Maistinė vertė (vienai porcijai)
| Maistinė medžiaga | Kiekis | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| Kalorijos | 225kcal | 11% |
| Angliavandeniai | 8g | |
| Baltymai | 34g | |
| Riebalai | 6g | |
| Sočiosios riebalų rūgštys | 3g | |
| Cholesterolis | 77mg | |
| Natris | 160mg | |
| Kalis | 646mg | 32% |
| Skaidulos | 2g | 6% |
| Cukrūs | 4g | 16% |
| Vitaminas A | 4584µg | 573% |
| Vitaminas B6 | 1mg | 71% |
| Vitaminas B12 | 56µg | 2240% |
| Vitaminas C | 55mg | 69% |
| Vitaminas E | 1mg | 8% |
| Vitaminas K | 8µg | 11% |
| Kalcis | 97mg | 12% |
| Varis | 1mg | 100% |
| Folio rūgštis | 28µg | 14% |
| Geležis | 1mg | 7% |
| Manganas | 1mg | 50% |
| Magnis | 58mg | 15% |
| Fosforas | 385mg | 55% |
| Selenas | 31µg | 56% |
| Cinkas | 1mg | 10% |
Maistinės vertės duomenys paskaičiuot remiantis Spoonacular API duomenų baze.
Žuvienės Virimo Paslaptys
Nėra vieno teisingo žuvienės recepto ir niekada nebuvo. Įvairiose šalyse žuvienės virimo tradicijos yra skirtingos, o ir pačios žuvienės skoniu gali labai skirtis. Lietuvoje, kur gėluose vandenyse gyvena kur kas mažiau riebalų turinčios ir ne tokio intensyvaus skonio žuvys, jokių daržovių, išskyrus bulves ir svogūną, į tradicinę žuvienę nededama - čia verdant žuvienę labiau koncentruojamasi į žuvį ir jos skonį, stengiantis jo neužgožti. Pagrindinis tradicinės lietuviškos žuvienės komponentas yra žuvis. Kuo žuvies daugiau, tuo žuvienės skonis intensyvesnis.
Tačiau ne tik nuo žuvies kiekio, bet ir nuo žuvies rūšies priklauso žuvienės skonis. Labai gardi žuvienė būna ją verdant iš ungurio. Gardi ir iš pūgžlių išvirta žuvienė, tačiau pūgžliai turi daug gleivių (ne veltui juos vadina snargliais), o tų gleivių atsikratyti nėra paprasta. Ešeriai - taip pat labai puikios žuvys, jei kalbame apie žuvienės ruošimą. Skani žuvienė išeina verdant ją iš karšio ar karpio. O iš lydekos ar kuojų žuvienės geriau nevirti - šios žuvys neduos žuvienei reikiamo skonio ir patiekalas nebus toks skanus, kaip norėtųsi. Kad žuvienė būtų gardi, ją geriausia virti iš trijų skirtingų rūšių žuvies.
Be žuvies, į žuvienę dedamas svogūnas, pipirai, lauro lapas ir krapai. Daugiau nieko nereikia. Todėl į žuvienę reikėtų įdėti bulvių. Žemaitijoje žuvienės be bulvių net nesiūlykite - žemaičiai net neragavę tokią žuvienę sudirbs į miltus, nes tame Lietuvos krašte žuvienėje privalo būti bulvių. Ir dar vienas dalykas: ant laužo virta klasikinė žuvienė yra kur kas gardesnė nei virta virtuvėje ant kaitlentės. Laužo dūmas - ypatingas, daug gardumo žuvienei suteikiantis prieskonis.
Kaip išvirti skanią žuvienę?
Sakykime, prigaudėme kalną mažų ešeriukų ir vieną didelį karšį. Išvalykime ešeriukus (išimkime vidurius, ištraukime žiaunas, kurios žuvienę apkartina) ir neskutę žvynų dėkime į puodą. Karšį nuskuskime, išvalykime, supjaustykime gabalais ir atidėkime į šalį. Taigi ešeriai jau puode. Kuo jų daugiau, tuo geriau. Pripilkime vandens, kad apsemtų žuvį (vandens gali būti ir per porą pirštų daugiau nei žuvies, bet jei turite mažai žuvies, nesistenkite iš jos išvirti daug žuvienės - bus tik žuvies skonio vanduo). Dedame puodą ant ugnies ir laukiame, kol vanduo užvirs, užputos. Kai viskas nurimsta ir virimas įgauna stabilumo, į žuvienę dedame svogūno galvą, lauro lapų, pipirų (juodųjų, kvepiančiųjų), pasūdome ir verdame apie pusvalandį. Po pusvalandžio žuvienę išpilame į kitą puodą ir visas mažas žuveles išmetame, o žuvies sultinį vėl pilame atgal į puodą, kuriame toliau virsime žuvienę. Dabar į žuvienę dedame smulkiai supjaustytas bulves ir laukiame, kol užvirs. Žuvienei užvirus, dar keletą minučių palaukiame ir dedame stambesnės žuvies (pavyzdžiui, karšio) gabalus. Juos reikia virti apie 15 minučių. Po tiek laiko žuvis bus išvirusi (bet ne suvirusi), bulvės taip pat bus išvirusios, tad paragaukime, jei reikia, pasūdykime ir kaip baigiamąjį akcentą įberkime smulkiai supjaustytų krapų. Štai ir viskas. Tiesa, reikia priminti, kad viso šio proceso (nuo pradžios iki galo) metu puodas turi būti atviras. Žuvienė verdama neuždengtame puode.
Paprastumas ir šviežumas tai geriausios žuvienės receptas. Pačią geriausią žuvienę paragausite ne restorane, bet prie laužo, pakrantėje žvejojant. Ne prastesnę žuvienę pasigaminsite ryte nuėję į žvejų turgų Viduržemio ar Atlanto pakrantės miestelyje.