Visuose 26 įmonės regioniniuose padaliniuose bus keliami inkilai, skirti pasitikti grįžtančius paukščius. Tačiau netinkamai gaminant ar statant inkilą, darbas gali nueiti šuniui ant uodegos. Inkilus statyti galima visus metus, skirtingi paukščiai peri skirtingu laiku, kartais po kelias vadas, tačiau inkilų statymas nėra paprastas užsiėmimas.
Kokius inkilus, kada ir kokiems paukščiams kelti, pataria Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Mindaugas Ilčiukas. Anot paukščių stebėtojo, labai svarbu, kad inkilas būtų atsuktas į pietų ar pietryčių pusę. Be to, inkilai geriau užimami, jei landa atsukama į rytų, pietryčių ar pietų pusę.
Pasak M. Ilčiuko, tinkamai pagamintuose ir iškeltuose inkiluose gali saugiai perėti daug rūšių uoksinių paukščių, tačiau tam, kad inkilas netaptų spąstais jame perintiems paukščiams, būtina žinoti keletą pagrindinių taisyklių. Taip inkilas būna pakankamai apšviestas saulės, jame laikosi optimali temperatūra ir nesikaupia drėgmė, o dažniausiai vyraujantys vakarų vėjai nesiskverbia į inkilo vidų.
Inkilų Gamybos Principai
Gaminant inkilą iš lentų, reiktų rinktis sausas ir neobliuotas, viršuje pritvirtinti vielos kablį, kad inkilą galima būtų pakabinti ant šakos, ir, prireikus, patogiai nukelti. Kai ateina laikas ir paukščių jaunikliai jau yra pasirengę palikti inkilą, obliuotos lentos paukšteliams neleidžia įsikibti į inkilo sienelę, todėl silpnesniems paukštukams palikti inkilą yra sunkiau. Gaminant inkilą iš lentų geriausiai tinka 1,5-2,5 cm storio sausos nedaug ar visiškai neobliuotos lentos.
Pagaminto inkilo nerekomenduojama nei lakuoti, nei dažyti, nes natūralių medžiagų inkilus geriausiai pasirenka paukščiai. Svarbiausias dalykas - nuspręsti, kokiems paukščiams meistrausite būstus. Atsižvelgiant į tai, keisis jų matmenys, kėlimo būdai.
Neretai žmonės prie inkilo landos pritvirtina ir laktą, galvodami, kad paukščiams bus patogiau ant jos pritūpti, tačiau atvirkščiai, lakta padeda plėšrūnams - kiaunėms ar katėms - pasiekti inkilą. Paukščiams ši kartelė nereikalinga, todėl gaminant inkilą pagaliukų prie landos kalti nebūtina.
Inkilų Tipai ir Dydžiai
Pasak M. Ilčiuko, skirtingoms paukščių rūšims keliami ir skirtingo dydžio inkilai, kurie gali būti pagaminti iš lentų arba išskobti iš medžių rąsto - vadinamieji uoksiniai, kurie atrodo natūraliau ir mažiau išsiskiria iš gamtos. Jeigu inkilas per mažas, neužteks vietos jaunikliams. Jeigu per didelis, paukščiams gali būti šalta.
„Paukščiai patys pasirenka inkilą, kuriame perės: zylė tikrai neįsikurs varnėnui skirtame inkile, o pastarasis irgi neužsuks į skirtą zylutei. Gaminant inkilą reiktų vadovautis trimis rodikliais: dugno vidaus plotas, vidaus gylis ir landos skersmuo“, - pasakojo M. Ilčiukas, pabrėždamas, kad zylėms ir musinukėms skirto inkilo landos skersmuo 3,0 - 3,5 cm, varnėnams - 4,5-5,0 cm, naminėms pelėdoms - 13 cm, o didiesiems dančiasnapiams - net 18 cm. Įdomu tai, kad šikšnosparniams skirtų inkilų landa - siauras plyšys inkilo apačioje.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje nurodomi rekomenduojami inkilų dydžiai skirtingoms paukščių rūšims:
| Paukščių rūšis | Landos skersmuo (cm) |
|---|---|
| Zylės ir musinukės | 3,0 - 3,5 |
| Varnėnai | 4,5 - 5,0 |
| Naminės pelėdos | 13 |
| Didieji dančiasnapiai | 18 |
Inkilų Kabinimo Vietos ir Aukštis
Miškininkas patarė inkilus kabinti gerai matomoje vietoje ant tvirtos šakos, kad paukščiams būtų geras priskridimas į inkilą. Inkilą reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, būtų atviresnėje, medžių šakomis neužgožtoje vietoje, maždaug 3-4 metrų aukštyje. Plėšrūnams sunkiau pasiekti inkilą, pakabintą ant pavienio medžio ar stulpo.
Eglėse iškelti inkilai yra mažiau veikiami saulės spindulių, dėl tankios lajos mažiau šlampa ir ilgiau išsilaiko, tačiau reikia labai tinkamai parinkti vietą, kad inkilo nedengtų šakos ir jis būtų aiškiai matomas. Jeigu paukšteliai iškeltame inkile neapsigyveno, priežasčių reikėtų ieškoti kaimynystėje - ar šalia nėra kitų inkilų su tos pačios rūšies paukščiais, kurie didina konkurenciją ieškant maisto. Todėl miške inkilus rekomenduojama kelti mažiausiai 40-50 m atstumu vienas nuo kito.
Įvairioms paukščių rūšims (pelėdoms, dančiasnapiams, žalvarniams ir kt.) gali būti keliami specialūs inkilai, iškabinant juos įvairiame aukštyje pagal specifinius rūšies poreikius.„Sukurdami vietą paukščiams perėti, mes pageriname sąlygas jiems įsikurti ir gyventi miškuose. Todėl labai svarbu inkilus iškelti ir nebrandžiuose miškuose, kur natūralių perėjimo vietų paukščiams nėra daug“, - sakė M. Ilčiukas.
Inkilų Priežiūra
Tačiau netgi ir pakabinus inkilą, reikia nepamiršti ir jo priežiūros - kiekvienais metais rudenį ar žiemą inkiliuką reikia iš naujo išvalyti, kad jame nesikauptų lizdinė medžiaga, kurioje kaupiasi drėgmė ar parazitai. Tuščiuose inkilėliuose įsikuria ir miegapelės, šikšnosparniai, geltonkaklės pelės, skruzdės, kamanės, vapsvos - todėl iškelti inkilai yra naudingi visai miško ekosistemai.
„Nepamirškime ir mūsų gudriųjų genių, kurie, nusižiūrėję inkilą, praplatina angą, todėl kitiems paukščiams ten tampa nebesaugu, nes pro didesnę landą į inkilą gali patekti ir plėšrūnų. Patarčiau ant pažeistų inkilų užkalti papildomą lentelę su pragręžta landa, arba dėti skardines landos apsaugas“, - sakė M. Ilčiukas.
Tie, kas nespėja pasitikti paukščių ir pasiruošti inkilų pavasarį, gali kabinti juos ištisus metus, nes tuo metu kai neperi, paukščiai ar žinduoliai inkiluose kaupia maisto atsargas ar tiesiog nakvoja.