Bebras. Valgyti ar nevalgyti? 0
Pradėjęs tyrinėti bebro reikšmę medžiotojų valgiaraščiui, supratau – mėsa lieka mėsa, nepaisant visų susiraukusių veidų, kai vakarienei patiekiama bebriena. Juk kokių tik stebuklų žmogus kartais pasiryžta paragauti! Kapstydamasis po 1920 metų knygą „Virėjų menas“, bebrienos recepto neradau, tačiau supratau, kad beveik prieš šimtą metų, neskaitant įprastos stirnienos ir elnienos, būdavome pasirengę valgyti lokienos kumpį, kurtinio ir tetervino kepsnį, strazdus, keptus žvirblius ir įvairiais būdais pagamintą balandį. Viename Amerikos receptų portale net radau, kaip pagaminti keptą usūrinį šunį su barbekiu padažu. Šiame kontekste bebras turi gerų šansų būti patiektas ant stalo kaip svarbiausias vakarienės patiekalas.
Įsiskaičius į istorijos analus, galima prieiti išvadą, kad bebras maistui naudotas daug kur, bent jau ten, kur jis gyveno. Pagal iškasenas nustatyta, kad nemažai vietų tarp maisto atliekų bebrų kaulų liekanos sudarydavo 30 procentų. Senovės žmonės bebrienos nepeikė. Ir vėlesniais laikais bebrams rasdavo panaudojimą. Įdomu, kad XVII amžiuje Romos katalikų bažnyčia nusprendė, jog bebras yra žuvis, todėl gavėnios draudimas valgyti mėsą bebrienai buvo nebetaikomas. Vadinasi, visi moka išsisukti, kad tik nereikėtų atsisakyti ko nors gero. Tačiau daugelis nežinančių vis dar galvoja, kad bebras ėda žuvis – jis juk gyvena vandenyje. Bet ne – bebras yra tvarkingas ir ištikimas vegetaras.
JAV ir Kanadoje bebriena yra labai mėgstama, o bebro uodega – didelis delikatesas. Interneto platybėse pavyko net rasti tinklalapį, kuriame teikiami patarimai, kaip paruošti bebrą draugui iš Kanados. Prie geriausių bebrienos savybių priskiriama tai, kad ji yra geras geležies, fosforo ir seleno šaltinis. Blogų savybių nėra!
Bebras valdo!
Bebras juokiasi iš daugelio Europos miestų savivaldybių, kuriose apsigyvena: koks nors briedis išvejamas vos pasirodęs, bet man nieko padaryti negalite! Daugeliui šis nuostabus inžinierius asocijuojasi su didele žiurke, gyvenančia vandenyje, todėl ir mintis apie jo valgymą ne visiems atrodo patraukli. Kartą vakarienei pagaminau bebrienos gabalėlių su grietinėlės padažu. Kadangi visko nepajėgėme suvalgyti, šiek tiek pasiėmiau pietums. Kai pasiūliau bebrienos kolegai, jis iš pradžių raukėsi, sakė „fui, bebro mėsa!“ Bet kai paragavo, pripažino ją esant gerą.
virimo padažas
Mes sužinojome, kaip virėjas bebrų mėsa (receptai yra labai įvairi ir neįprasta), mano kepimo algoritmas padažą. Taigi, paruoštą kepimo indą išbėga su sultimis, pridėkite grietinės, kapotų česnako ir petražolių. Mišinys padėkite ant ugnies ir užvirkite. Paruošta padažas užpilamas ant mėsos ir daržovių yra iš anksto plitimas ant didelio padėklo. Papuoškite petražolių arba salierų.
Paruošti nesunku
Parduotuvėje įsigijus kiaulės liežuvį ir parsinešus namo, pirmiausia reikėtų jį nuplauti ir peiliu atsargiai nupjaustyti riebalus.
Čia nevertėtų jaudintis dėl neretai dėmėtos, pilkšvos liežuvio odelės, mat išvirus liežuvį ji lengvai nusilupa, atskleisdama itin maistingą liežuvio raumenį. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kad kiaulės liežuvis būtų nepažeistas, be jokių įpjovimų.
Kiaulės liežuvį nesunku paruošti, o dažniausiai tai atliekama jį verdant pasūdytame vandenyje. Kartu galima virti įvairias daržoves, bulves, morkas ar svogūnus, kurių skonį perimtų liežuvis.
Verdamą liežuvį, ypač tada, jeigu jis bus valgomas kaip atskiras patiekalas ir nenaudojamas kitų patiekalų receptuose, būtina pagardinti dosnia prieskonių porcija.
Reikėtų naudoti ne tik druską, bet ir lauro lapelius, petražoles, krapus, tinka ir kvapieji pipirai.
Savo skoniu kiaulės liežuvis primena įprastą kiaulieną, tačiau liežuvio tikrai nesumaišytumėte su kita mėsa ar mėsos subproduktais.
Pavyzdžiui, jaučio liežuvio skonis kiek išraiškingesnis, pati mėsa riebesnė, avies liežuvis yra keliskart kietesnis nei kiaulės.
Be to, kiaulės liežuvis – pasižymi švelniu riešutiniu poskoniu, kurį puikiai papildo natūralus majonezas.
Virtės kiaulės liežuvis ne tik skanus, bet ir naudingas – jame daug cinko, geležies, seleno, fosforo ir B grupės vitaminų.
Liežuvio mėsa yra kaloringa, tačiau cholesterolio joje nedaug, mėsa gana liesa.
Du receptai, kurie sustiprins jūsų meilę šiam valgiui bei padės pažinti visų giriamą virto kiaulės liežuvio skonį.
Kepimo ant gamta
Paruošti šį skanus patiekalas, būtina sumažinti teisingą gyvūnas, supjaustyti jį į porcijas. Naudojant visą skerdeną, išskyrus kraštų.
Sudėtis: bebrų karkasas. Dėl marinatą: šešios lemputės, trys šaukštai acto, druskos, citrinos sulčių, imbiero ir kmynų skonis stiklinę vandens, alyvuogių aliejaus.
Taigi, bebras yra sumažinti, švelniai pašalinti muskuso liaukos. Gabalai yra mirkomi naktį šaltame vandenyje, periodiškai jį pakeisti. todėl oda uodega pašalintas, riebalų perteklių pašalinti iš gabalų paviršiaus. Tada mėsa yra gerai nuplauti ir marinuoti apie šešias valandas paruoštoje marinate. Už tai svogūnų trinamas ant tarka, pridėti acto, druskos, prieskonių, vandens, išmaišyti ir supilti visus skerdenos gabalus, kuriems su dangčiu ir atidėtos.
Kaip virėjas bebrų orkaitėje
Ingredientai: viena paukščių bebrų, šimtas gramų riebalų, vienos citrinos, trys svogūnai, trys morkos, bulvės aštuoni, penkiasdešimt gramų sviesto, česnako, druskos ir pipirų pagal skonį. Galvos Dėl padažu, vienas šaukštas riebalų grietinės, petražolių krūva.
Bebro mirkyti už vieną naktį nuo druskos ir citrinų, pjaustytų žiedais tirpalo. Kaip laikas eina, mėsa pjaustytų kumpio su česnaku. Paruoštas produktas yra paskleidžiamas ant kepimo skardos. Daugiau laistyti su tirpintu sviestu tirpalą, dviejų šaukštų druskos ir pipirų šaukšto pusę. Kepimo įdėti į įkaitintą orkaitę ir kepti vieną valandą. Po to, kai dvidešimt minučių, buvo įtraukta vieną puodelį šalto vandens.
Dešimt minučių kol virti mėsos imti ir skleisti aplink daržovių, supjaustyti dideliais gabalėliais. Jūs turite nepamiršti palaistyti jiems sulčių susidaro dalį.
