Šiltuoju metų laiku dažniau išsiruošiame į gamtą. Dažniausiai miškuose pasiklysta ir išėjimo žmonės neranda, kai miškas nepažįstamas, juose retai lankomasi, o gamtos ženklai nieko nesako. Ypač dažnai žmonės pasiklysta kalvotuose miškuose. Sakoma, kad pasiklydęs miške žmogus pats to nesuprasdamas visada eina ratu ir galiausiai atsiduria toje pačioje vietoje, iš kurios išėjo.
Krypties nustatymas naudojant kompasą
GPS ir „Google” žemėlapių amžiuje kompasas - tai prietaisas, kuris pamažu tampa praeitimi. Vis dėlto verta išmokti juo naudotis, nes, skirtingai nei navigacija, jis nenuvils jūsų žygio ar orientacinio žygio metu. Kompasas yra paprastas navigacijos prietaisas su magnetine adata, kuri rodo magnetinio poliaus (šiaurės-pietų) kryptimi ir leidžia nustatyti kitas pasaulio puses. Jis pirmiausia naudojamas orientuotis žemėlapyje (teisingai nustatyti padėtį vietovės atžvilgiu), nustatyti kryptį, kuria reikia plaukti norint pasiekti kelionės tikslą, arba surasti kelią, jei pasiklystama arba, pavyzdžiui, navigacijos kelias užžėlęs.
Yra įvairių tipų kompasai:
- Giroskopinis
- Astronominis
- Radiokompasai
- Magnetiniai kompasai
Paprasčiausias būdas naudotis kompasu - tiesiog žinoti, jog kompaso adatos raudonoji pusė - šiaurės rodyklė - visada rodo beveik tiksliai į šiaurę. Kad lengviau orientuotumėtės erdvėje, atsisukę šiaurės kryptimi nustatykite kompaso galvutę, taip, kad raidė „N“ (šiaurė) sutaptų su šiaurės kryptimi. Priešais jus dabar yra šiaurė, į kairę nuo jūsų vakarai, dešinėje - rytai, o už jūsų pietūs. Tiesiog keliaudami ir bijodami pasiklysdami dažnai tikrinkite savo judėjimo kryptį.
Turėkite omenyje, kad beveik visada žemėlapiai yra orientuoti į šiaurę, todėl žinant savo apytikslę ar kelionės pradžios vietą galite nesunkiai orientuotis vietovėje. Kompasas dedamas ant žemėlapio taip, jog briauna jungtų dabartinę keliautojo vietą ir pasirinktą tikslą. Tuomet kompaso galvutė pasukama taip, jog „N“ sutaptų su paprastai viršuje esančia žemėlapio šiaure.
Tiesiog Žemės geografinis ir magnetinis šiaurės poliai arti, bet nesutampa, tiksliai orientacijai skalę reikia papildomai šiek tiek pasukti kompensuojant vietos magnetinę deklinaciją. Tiksli šios kompensacijos reikšmė ir pasukimo kryptis priklauso nuo vietos. Lietuvos apylinkėse magnetinė deklinacija yra apie 5,8° ir pamažu kinta apie 0,12° per metus. Magnetiniai kompasai būna užpildyti skysčiu arba oru.
Orientavimasis be kompaso
Orientuotis - atrasti pasaulio šalių kryptį ir savo padėtį aplinkos objektų bei reljefo elementų atžvilgiu, mokėti nustatyti atstumus iki jų ir išlaikyti kryptį (judant uždara vietove ar blogo matomumo atveju) nuo vieno objekto - orientyro - iki kito. Pasaulio šalių kryptis galima nustatyti pagal saulę, žvaigždes ir kt. Kryptį nurodo keliai, taip pat miškų kvartalinis tinklas, kuris susideda iš kvartalinių linijų. Tai iškirstos iki keturių metrų pločio linijos miškuose. Jos visada kertamos iš šiaurės į pietus ar iš vakarų į rytus.
Krypties nustatymas pagal saulę
Vienas tiksliausių krypties nustatymo metodų yra pagal šešėlį. Tiesa jis reikalauja ir nemažai laiko bei giedro dangaus. Jam reikia turėti lazdą, kurios viršutinis galas nuo žemės paviršiaus iškiltų 1-1,5 metro ir virvutės. Paprastai šis metodas naudojamas sustojus pietums. Jis reikalauja 2-3 valandų laiko (gana daug). Matuoti pradedama apie valandą prieš vidurdienį. Apie lazdą apibrėžiamas apskritimas, kurio spindulys- lazdos šešėlis. šešėlio galas, liečiantis apskritimą pažymimas. Saulei kylant iki zenito, šešėlis trumpėja. Po pietų jis vėl ima ilgėti, nes saulė leidžiasi.
Turint laikrodį su rodyklėmis šiaurę nustatyti pagal saulės padėtį galima daug greičiau. Tačiau šis metodas ne toks tikslus. Šiam metodui reikia žinoti vieną priklausomybę- saulė apie žemę psisuka per 24 val, o laikrodžio rodyklė apie ašį apsisuka per 12 val. Metodo esmė: pasukame laikrodį taip, kad valandinė rodyklė rodytų į saulę. Tada išvedame vidurkį tarp valandinės rodyklės ir 12 valandos. Šio būdo tikslumas nedidelis, apsirikti galima iki 20-25°. Be to, tam reikia kad laikrodis rodytų gamtinį laiką. Dažnai vietovėse naudojamas ne gamtinis laikas, o laikrodžio rodyklės pasukamas į priekį arba atgal.
Krypties nustatymas pagal mėnulį
Naktį galima orientuotis ir pagal Mėnulį, kuris pirmosios ketvirties metu (kai matyti dešinė Mėnulio pusė), pirmą valandą nakties, esti vakaruose, pilnaties metu pietuose, o paskutinės ketvirties metu (matyti kairė Mėnulio pusė) - rytuose. Bet kuriuo kitu metu susekti pietų kryptį padeda laikrodis, kuris pilnaties metu naudojamas taip, kaip ir Saulės atveju. Kitu metu reikia daryti laiko pataisas, t.y. į Mėnulį nukreipti ne valandų rodyklę, o kitą gretimą skaičių, kuris atrandamas, pridėjus ar atėmus prie duotos valandos tiek valandų, kiek Mėnulio skersmens šeštųjų dalių tuo metu apšviečia Saulė.
Krypties nustatymas pagal žvaigždes
Naktį galima orientuotis pagal žvaigždes. Visi žino kad šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę. Tačiau ji nėra tokia didelė kad lengvai būtų randama. Paimama linija tarp dviejų nuotraukoje pažymėtų žvaigždžių ir pratęsiama dar 5 tokio pat ilgio atstumais. Šiaurės-pietų kryptį galima susekti ir pagal kitas žvaigždes, jei tik mokama jas atpažinti danguje ir žinomas jų kulminacijos (perėjimo per dangaus meridianą) laikas. Ryškiausių žvaigždžių kulminacijos laiką nesunku atrasti astronominiuose kalendoriuose ar metraščiuose.
Orientavimosi būdas toks pat, kaip ir Saulės bei Mėnulio atveju, tik laiko pataisa čia lygi kulminacijos momento skirtumui nuo vidurnakčio.
Krypties nustatymas pagal gamtos ženklus
Apsiniaukusio oro metu galima orientuotis pagal tam tikrus vietovės objektus. Miško biržių susikirtimo vietose stovi stulpeliai, ant kurių užrašyti kvartalų numeriai. Šiaurės kryptį nesunku susekti, žinant, kad biržės kertamos iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus, o pats mažiausias kvartalo numeris yra šiaurės vakaruose. Atskirai stovinčių medžių laja iš pietų pusės esti tankesnė, o kamienai labiau apsamanoja iš šiaurės. Beržo tošis iš pietų pusės šviesesnė ir ne taip suskilusi. Skruzdėlynai dažniau stūkso saulėtoje (pietinėje) medžių pusėje.
Suprasti, kur yra Šiaurė, gali padėti medžių žievė. Šiaurinėje pusėje žievė dažnai yra grubesnė ir tamsesnė. Tai ypač gerai pastebima ant beržų kamienų, ypač po lietaus, nes ta jų pusė patamsėja. Iš eglių ir pušų kamienų pietinės pusės išsiskiria daugiau sakų. Samanos ir vijokliai ant medžių žievės taip pat dažniausiai želia šiaurinėje pusėje. Lyginant kelis medžius pagal šį požymį galima pakankamai tiksliai nustatyti liniją šiaurė-pietūs. Susiorientuoti miške gali padėti net skruzdėlynas. Jie statomi beveik visada į pietus nuo artimiausių medžių, kelmų ar krūmų. Pastebima, kad pietinė skruzdėlyno pusė dažniausiai būna nuožulnesnė už šiaurinę.
Praktiniai patarimai
- Jeigu su savimi turite išmanųjį telefoną su GPS vietos nustatymo funkcija, atvykę į mišką, pažymėkite vietą, kur palikote automobilį, arba vietą, iš kurios pajudėjote.
- Vaikštant miške dėmesį reikia atkreipti į kelis dalykus.