Raudonligė yra infekcinė odos liga, kuri gali paveikti įvairias gyvūnų rūšis, įskaitant žuvis. Nors liga dažniausiai siejama su kiaulėmis, rečiau ja serga arkliai, galvijai, antys, avys, elniai, šunys, paukščiai ir žuvys.
Sukėlėjas ir plitimo būdai
Raudonligę sukelia gramteigiamos lazdelės formos bakterijos Erysipelothrix rhusiopathiae. Bakterijų nešiotojai gali būti sveiki gyvuliai, paukščiai, graužikai, vabzdžiai (musės, galvijų sparvos, erkės) ir žuvys. Apsikrečiama per virškinamąjį traktą, kvėpavimo organus arba pažeistą odą.
Ligos eiga ir simptomai
Ligos eiga gali būti žaibiška, ūminė, poūmė arba lėtinė. Žaibiška raudonligė pasitaiko retai. Ūmine raudonlige sergančių gyvulių temperatūra pakyla iki 42 °C, jie būna apatiški, atsiranda širdies nepakankamumas, skrandžio ir žarnų atonija, užkietėja viduriai. Sergant poūme raudonlige, be minėtų požymių, įvairiose kūno vietose atsiranda rausvų, vėliau tamsiai raudonų patinimų. Lėtinė raudonligė sukelia endokarditą, dusulį, edemas, sustorėja sąnariai.
Avims, ožkoms ir galvijams raudonligė pažeidžia sąnarius. Paukščių (antys, kalakutai) serga 40-50 %, gaišta 15 %. Žuvų organizme bakterija dažniausiai nesukelia ligos, bet ant kūno paviršiaus gali ilgą laiką augti ir daugintis.
Raudonligė karosams
Įtariama, kad liga paveikė tik vieną žuvų populiaciją - karosus. Pirmieji žvejų pranešimai apie pastebėtas kritusias žuvis pasirodė dar balandžio 13-ąją. Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas tikino, kad aplinkosaugininkai dar praėjusį ketvirtadienį paėmė mėginius Kuršių mariose. „Laukiame dar visų tyrimų rezultatų. Deguonies vandenyje yra sočiai, todėl tikėtina, kad tai - liga. Krenta tik karosai“, - patikino V. Marozas.
Pasak Roberto Dailidės, „Tai labai nemaloni, specifinė karpinių žuvų liga. Daugiausiai žuvų fiksuota įlankose. Ši liga gerokai praretins karosų populiaciją. Šios bakterijos dažnai natūraliai aptinkamos vandens telkiniuose. Tačiau pasikeitus aplinkos sąlygoms, pavyzdžiui, staiga pasikeitus temperatūrai, sumažėjus deguonies kiekiui vandenyje, padidėjus taršai, patyrus fizinį sužalojimą, žuvys patiria stresą, kuris silpnina jų imuninę sistemą.
„Galėjo būti, kad žuvys turėjo šį virusą dar anksčiau. Gal net per žiemą jis buvo. Sušilus vandens temperatūrai iki 12 laipsnių, karosai pradėjo maitintis. Kilo žuvų kūno temperatūra, todėl bakterijos ėmė staiga daugintis“, - tikino R. Dailidė. Visai karosai neišnyks. Tik ši liga kelia grėsmę žuvų auginimui, masiškai gali kristi žuvys tvenkiniuose. Bet karosų niekas neišnaikina. Dinozaurai išnyko dėl asteroido. Karosų net asteroidas neišnaikins“, - patikino R. Dailidė.
Gydymas
Raudonligė gydoma serumu, antibiotikais, simptominiais preparatais.
Profilaktika
Labai svarbi yra ligų profilaktika. Jei karpis stiprus, dažniausiai jis atlaikys ligą. Ypač svarbu prižiūrėti motininius karpius.
Kitos žuvų ligos
Pavojingiausia šiuo metu yra Koi herpes virusinė liga (KHVL). Kritimas gali siekti 100 procentų, persirgę karpiai lieka viruso nešiotojais. Liga sparčiausiai vystosi esant 17-26 laipsnių vandens temperatūrai, esant šaltesniam vandeniui liga dažniausiai pereina į chroniškas formas, mirtingumas sumažėja. Karpiai gali sirgti argulioze - tai žuvų utėlės. Maži kraujasiurbiai vėžiagyviai sulėtina žuvų vystymąsi ir augimą. Naudojamos kalio permanganato, druskų vonios. Kaviozės ir botriocefaliozės ligas sukelia nenariuoti kaspinuočiai. Saprolegnijozė ( dermatomikozė) grybinis susirgimas , kai sužeistose vietose užauga pelėsinės purvinai pilkos spalvos ataugos. Dažniausiai susergama tvenkiniuose su prasta vandens kokybe.
Žuvų raupai
Akvariumo žuvų raupai yra dažniausia liga, su kuria susiduria veisėjai. Reikėtų izoliuoti ir gydyti žuvis su baltais taškeliais, taškeliais odos pažeidimais, dusuliu ir apetito praradimu. Gydant raupus, gali reikėti meistriškai pakelti vandens temperatūrą, laikinai jį pasūdyti ar naudoti cheminius preparatus.
Žuvų raupai atsiranda akvariume, jei į jį dedama medžiaga, kurioje yra plūdės. Pastebėję ichtioftirozės simptomus akvariume, turite nedelsdami imtis veiksmų, kurie gali užkirsti kelią užsikrėtusioms žuvims mirti ir plisti ligai. Pirmiausia sergančias žuvis reikėtų izoliuoti.
Naminis gydymas dėl ichtioftirozės apima šilumos ar druskos naudojimą. Alternatyvus raupų gydymas yra lėtas vandens druskingumo didinimas. Patogeninius mikroorganizmus taip pat galima pašalinti naudojant chemines medžiagas nuo raupų, tokias kaip metileno mėlynasis arba malachito žalia. Tačiau poveikis priklauso nuo tinkamo preparato taikymo būdo.