Pasijutę prastai, dalis pacientų gydymą nori pradėti nuo natūralesnių priemonių.
Dažnai vaistinėje klausia, kokia arbata tiktų šiek tiek pamažinti cukraus, cholesterolio rodmenis, pagerinti kepenų, virškinimo ar regėjimo būkles.
Yra ir klientų, kurie vaistažolių arbatas vartoja ištisus metus - jas keičia priklausomai nuo savijautos ir sezono“, - pranešime žiniasklaidai sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Ji priduria, kad arbatomis labiau pasitiki vyresnio amžiaus žmonės, greičiausiai dėl to, kad daugelis jų susirgimų vaikystėje buvo gydomi vaistažolėmis.
Jaunesnio amžiaus žmonės nori greito efekto ir vaistažolės jiems neatrodo patikimos, o kai kurie tiesiog nemėgsta arbatų.
Kaip paruošti vaistažolių arbatą?
Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais skirtingais būdais, tradicinis - užpylus karštu virintu vandeniu.
Vaistažolių arbatoms vandens temperatūra turėtų siekti apie 100 °C, vaistažoles galima laikyti iki 15 min., priklausomai nuo to, kokios stiprumo arbatos norima.
„Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu.
Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį.
Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu - vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros.
Vaistažolės mirkomos 12 val.“, - aiškina G. Tautkevičienė.
Anot jos, galima ne tik gerti vaistažolių arbatas, bet ir iš jų gamintis kompresus bei voneles.
Pavyzdžiui, kamuojant akių vokų patinimui, alergijai, uždegimui, infekcijai galima daryti ramunėlių, medetkų arbatos vėsius kompresus ant užmerktų akių vokų, jei žmogus nėra alergiškas šiems augalams.
„Arnikos kompresai gerina kraujotaką, esant mėlynėms, patinimui.
Lakišių žolės užpilu galima plauti veidą - jis pasižymi valomosiomis savybėmis“, - atkreipia dėmesį vaistininkė.
Kada vengti vaistažolių arbatų?
Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai - ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat nėra žinomas daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui.
„Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais.
Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais.
Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais - tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, - vardija G. Tautkevičienė.
Itin ilgą laiką nereiktų vartoti senos arbatos, kuri pasižymi vidurius laisvinančiu efektu, mat nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimus ir priklausomybę.
Negana to, ilgalaikis jos vartojimas gali sukelti ir kepenų funkcijos sutrikimus.
Kada kokią arbatą rinktis?
Visiems puikiai žinoma ramunėlių arbata, pasak G. Tautkevičienės, turi priešuždegiminį ir antibakterinį efektą, taip pat pasižymi cukraus kiekį reguliuojančiomis savybėmis.
Ji puikiai tinka nerimo sukeltam virškinimo sutrikimui, taip pat nerimui mažinti, nuotaikai ir miegui gerinti.
Tai viena iš nedaugelio arbatų tinkama nėštumo metu, tačiau ribotais kiekiais.
„Pipirmėčių arbata tinka virškinimo sistemai gerinti.
Ši arbata turi antioksidacinių, antibakterinių ir priešvirusinių savybių.
Pykinimas, spazmai, mėšlungis - diskomfortas, kurį gali sumažinti ši arbata.
Galimas šalutinis poveikis - alergija.
Šią arbatą reikėtų atsargiai vartoti sergantiems gastroezofaginiu refliuksu, turintiems aritmijas, nes ji sąveikauja su vaistais nuo skrandžio rūgštingumo ir kraujo spaudimo“, - teigia ji.
Šalavijo lapų arbata naudojama nuo kvėpavimo takų uždegimų, taip pat randama įrodymų, jog ši arbata turi teigiamos įtakos kognityvinei funkcijai, atminčiai, nuotaikai gerinti.
„Imbieras mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrikimus bei vidurių užkietėjimą.
Jis tinkamas svorio kontrolei, cukraus kiekiui reguliuoti, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę.
Šalutiniai poveikiai - rėmuo, viduriavimas, pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 g sauso ekstrakto.
Imbieras gali turėti sąveikos su kraują skystinančiais preparatais, todėl nerekomenduojama jo naudoti prieš operaciją“, - pažymi vaistininkė.
Pankolių arbata pasižymi vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą mažinančiu efektu.
Ji turi savybių, pagreitinančių medžiagų apykaitą, reguliuojančių apetitą, detoksikuojančių, skatinančių gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų ir gerinančių virškinimą.
Onkologinių susirgimų ar aukštą riziką turintiems reiktų šio augalo reikėtų vengti.
„Ciberžolė mažina artrito simptomus, aktyvuoja imuninę sistemą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas, dirgliosios žarnos sindromo simptomus, gerina kepenų būklę, turi teigiamos įtakos cukrinio diabeto valdymui bei svorio kontrolei“, - sako G. Tautkevičienė.
Dilgėlių lapų arbata, pasak jos, tinkama šlapimo takų infekcijoms, raumenų spazmams, bakterinėms infekcijoms, sezoninėms alergijoms, rinitui mažinti.
Dėl savo sudėtyje esančios geležies tinkama sergantiems anemija.
Šalutinis poveikis - dilgėlinė.
Nėštumo metu ir vaikams iki 12 metų nerekomenduojama.
Taip pat gali turėti sąveikas su diuretikais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogenų kiekį organizme veikiančiais vaistais.
Apsinuodijote ar peršalote?
Apsinuodijus maistu, vaistininkė rekomenduoja ramunėlių, karčiojo kiečio (pelyno), pipirmėtės ir ąžuolo žievės arbatas, kurios puikiai tinka negaluojant skrandžiui.
Karčiojo kiečio arbatos negalima vartoti nėštumo, žindymo metu, mažiems vaikams, sergantiems epilepsija, turintiems inkstų pažeidimų bei vartojantiems kraują skystinančius vaistus.
„Peršalus siūlau išbandyti imbiero, citrinos ir medaus derinį.
Mėgstantiems aštresnes arbatas - imbierą, ciberžolę ir pipirą.
Kamuojant šlapimo takų infekcijoms tinka bruknių lapų arbata, kurią galima pamaišyti su asiūkliu, o skoniui pagerinti įsidėti spanguolių.
Labai veiksminga yra karti meškauogių lapų arbata“, - akcentuoja G. Tautkevičienė.
Kamuojant kosuliui, tinka karti debesylo arbata, kurią galima maišyti su čiobreliu.
Esant gerklės skausmui, labai vertinga islandinės kerpenos arbata - maišant su čiobreliu ar ramunėle, jos skonis pagerėja.
Asiūklis - kas tai per augalas?
Asiūklis - vienas labiausiai paplitusių augalų, dažniausiai laikomas piktžole.
Be to - labai gyvybinga ir sunkiai išnaikinama piktžole.
Vis dėlto asiūklis visa nenusipelno Jūsų pykčio.
Šis augalas yra labai turtingas naudingosiomis savybėmis, galinčiomis sustiprinti organizmą ir išgydyti ne vieną negalavimą.
Arbata iš asiūklio žolės liaudies medicinoje naudojama šimtmečiais.
Šis augalas yra ir labai senas, ir labai dažnas.
Liaudyje jis vadinamas labai skirtingai.
Jei išgirsite kalbant apie asiuką, dirvos eglutę, eglikę, driežgegužę, gandro pupą, gigelį, kežėtį, ožkabarzdį, piesčiuką, gegutės duonelę žinokite, kad kalba, greičiausiai, eina apie asiūklį.
Beje, anglų kalboje šis augalas vadinamas „arklio uodega“ (horsetail) - iš esmės pažodiniu vertimu iš lotyniško augalo pavadinimo Equisetum, reiškiančio „arklio ašutas“.
Asiūklis priklauso priešistorinių augalų šeimai, kuri pasaulyje augo jau prieš 230 milijonų metų.
Asiūklinių šeimą sudaro daugiau nei 30 augalų rūšių, paplitusių beveik visame pasaulyje, išskyrus Australiją, Naująją Zelandiją ir Antarktidą.
Asiūklį nesunku atpažinti iš tuščiavidurių, nariuotų, nendrės stiebą ar bambuką primenančių stiebų.
Tai pagrindinė, bene visas asiūklio rūšis siejanti, savybė.
Pagal kitus požymius, priklausomai nuo rūšies, asiūkliai šiek tiek skiriasi.
Asiūkliai mėgsta augti drėgnose, rūgščiose, smėlingose ir žvyringose dirvose.
Augalai mėgsta saulę.
Vegetuoja nuo pavasario iki rudens.
Šie augalai nežydi ir nebrandina sėklų.
Jie dauginasi sporomis, kurias išbarsto anksti pavasarį išaugę rusvos spalvos stiebeliai.
Išbarstę sporas šie pavasariniai stiebeliai miršta ir vietoj jų išauga vasariniai (vegetatyviniai), žalios spalvos stiebai.
Vegetatyviniai asiūklio stiebai nušąla sulig pirmaisiais šalčiais.
Dėl gerai išvystytos, giliai išsidėsčiusios šaknų sistemos, kurioje augalas kaupia energiją, asiūkliai yra itin atsparūs ir gajūs augalai.
Dirvinis asiūklis
Plačiausiai aptariamas ir gydomaisiais tikslais dažniausiai vartojamas yra dirvinis asiūklis (lot. Equisetum arvense L.).
Dirvinio asiūklio vegetatyviniai (vasariniai) stiebai yra žali su aplink stiebą, pakopomis išaugusiomis spyglio pavidalo šakelėmis.
Savo išvaizda dirvinis asiūklis primena mažą eglutę.
Jis labai dažnas visoje šalyje ir daugiausia sutinkamas atvirose natūralios gamtos vietose - pievose, laukymėse ir pan.
Dirvinis asiūklis taip pat neaplenkia sodų bei daržų, ypač jei ten jam palankios sąlygos - rūgštus ir drėgnas dirvožemis.
Asiūklio vaistinė žaliava
Vaistinė žaliava ruošiama iš visos antžeminės dirvinio asiūklio dalies.
Ją galima rinkti visą vasarą - nuo birželio iki rugsėjo mėnesio.
Pjaunama labiau viršutinė asiūklio dalis, paliekant apie 5 cm stiebelį.
Rekomenduojama vaistinę žaliavą rinkti giedrą, sausą dieną.
Asiūklio žolė džiovinama ne aukštesnėje kaip 45 °C temperatūroje, gerai vėdinamoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.
Tinkamai išdžiūvusi asiūklio žolė būna šviesiai žalia ir turi neintensyvų, rūgštoką kvapą ir skonį.
Džiovinta vaistinė žaliava laikoma sandariame inde, tamsioje vietoje.
Savo naudingųjų savybių ji nepraranda iki 4 metų.
Svarbu žinoti apie asiūklio vartojimą: gydomosios arbatos, nuovirai, antpilai, tinktūros ir kt. ruošiami tik iš džiovintos dirvinio asiūklio žolės.
Švieži asiūkliai nenaudojami, nes gali turėti toksišką poveikį organizmui.
Pavasariniai (vaisingieji) dirvinių asiūklių stiebai vaistinei žaliavai nerenkami.
Šiurkštusis asiūklis
Šiurkštusis asiūklis (lot. Equisetum hyemale) - dar viena asiūklių rūšis, taip pat natūraliai paplitusi Lietuvoje, tačiau sudaranti negausias augimvietes.
Šie asiūkliai labiau mėgsta skurdžius dirvožemius - smėlynus, žvyrynus ir sudaro kompaniją tokiems augalams kaip viržiai, pušelės ir pan.
Šiurkštusis asiūklis turi nariuotą stiebą su spurgeliu viršūnėje.
Nuo dirvinio asiūklio jis skiriasi tuo, kad neturi šakelių.
Šios rūšies asiūkliai auginami ir dekoratyviniais tikslais, kaip sodo puošmena, ypač greta vandens telkinių.
Iš tuščiavidurio, nariuoto, nendrę primenančios stiebo gaminami dekoratyviniai džiovintų stiebų ryšulėliai ar kompozicijos.
Šiurkštusis asiūklis yra natūralus abrazyvas.
Ne veltui ir vadinamas šiurkščiuoju.
Jis naudojamas puodams šveisti, medžiui, kaului ar metalui poliruoti.
Kaip vaistinė žaliava šiurkštusis asiūklis vartojamas rečiau.
Tačiau jis taip pat turi naudingųjų savybių, ypač pasižyminčių šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.
Vaistinė šiurkščiojo asiūklio žaliava renkama ir ruošiama taip pat kaip ir dirvinio asiūklio.
Kuo turtingas asiūklis?
Asiūkliuose gausu veikliųjų medžiagų, naudingų visapusei organizmo sveikatai.
Šiuose augaluose yra: flavonoidų, alkaloidų, rauginių ir karčiųjų medžiagų, mineralų, dervų, vitamino C.
Didžiausią asiūklio naudą sveikatai lemia jame esantys antioksidantai ir silicio rūgštis, kurios asiūkliuose yra daugiau nei bet kokiame kitame augale.
Asiūklio nauda žmogaus sveikatai
Bendrai asiūklis naudingas imuniteto stiprinimui, toksinų iš organizmo valymui, medžiagų apykaitos gerinimui.
Asiūklis taip pat pasižymi gydomuoju poveikiu atskiroms organizmo sritims:
- Padeda gydyti osteoporozę ir stiprina kaulų sveikatą. Asiūkliuose esantis silicio dioksidas stimuliuoja kaulinio audinio atsinaujinimą, didina jo tankį ir stabdo kaulų trapumo vystymąsi.
- Veikia kaip natūralus diuretikas. Šis poveikis yra vienas iš svarbiausių, dėl kurio asiūklis vertinamas liaudies medicinoje. Asiūklio arbatą galima vartoti norint palengvinti šlapimo nelaikymo, staigaus noro šlapintis simptomus.
- Asiūklis efektyviai gydo odos ligas bei žaizdas, jas dezinfekuoja.
Asiūklio arbata - kaip ruošti ir vartoti?
Dažniausiai sveikatinančiais ar gydomaisiais tikslais naudojama arbata, paruošta iš džiovintos asiūklio žolės.
Šios žaliavos galite pasiruošti patys arba įsigyti specialiose prekybos vietose.
Vaistinėse asiūklio gydomųjų preparatų taip pat galima įsigyti kapsulių ar tinktūros pavidalu.
Asiūklio arbatą ruoškite taip:
- 2-3 arbatinius šaukštelius džiovintos asiūklio žolės užplikykite 200 ml verdančio vandens.
- Uždenkite ir mirkykite 5-10 minučių.
- Praėjus šiam laiku arbatą perkoškite ir gerkite.
Kiekvienam gėrimui rekomenduojama pasiruošti šviežią arbatą.
Rekomenduojama per dieną išgerti 1-2 puodelius arbatos, geriausia - po valgio.
Venkite šią arbatą gerti vakare.
Taip pat šios arbatos nereikėtų vartoti ilgiau nei 1 savaitę - dėl diuretinio poveikio iš organizmo gali pasišalinti pernelyg daug mineralinių medžiagų.
Asiūklio nuoviras išoriniam naudojimui
Dėl toksinus šalinančio ir antiseptinio poveikio asiūklio nuoviras tinka išoriniam vartojimui - gydomosioms vonioms, kompresams, apiplovimams.
Nuoviro paruošimui reikės:
- 4 valgomųjų šaukštų džiovintos asiūklio žolės,
- 400 ml vandens.
Į puodą sudėkite asiūklio žaliavą ir užpilkite 200 ml verdančio vandens.
Viską pakaitinkite dar 30 minučių, išjunkite ir palikite pastovėti dar 10 minučių.
Tuomet nuovirą perkoškite ir įpilkite dar 200 ml virinto, šilto vandens.
Šį nuovirą taip pat galima gerti - po pusę stiklinės, tris kartus per dieną, po valgio.
Išoriškai šį nuovirą naudokite:
- Sunkiai gyjančių, šlapiuojančių žaizdų apiplovimui ir dezinfekavimui.
- Odos ligų, pavyzdžiui, egzemos gydymui.
- Sąnarių skausmą malšinantiems kompresams.
- Organizmą detoksikuojančioms vonioms.
Šlapimo takų infekcijai gydyti pasiruoškite sėdimąją vonelę: į karštą vandenį dėkite 3 saujeles džiovintos asiūklio žolės, palaukite 10 minučių ir pasėdėkite paruoštoje vonelėje kol vanduo visai atvės.
Asiūklis padeda gyti pogimdyvinėms žaizdoms
Atlikti medicininiai tyrimai parodė, kad moterims, kurioms gimdymo metu buvo atlikta epiziotomija (tarpvietės kirpimas) padeda preparatai su asiūklio žole.
Tyrime dalyvavusios 108 pagimdžiusios moterys 10 dienų 2 kartus per dieną naudojo tepalą su asiūklio ekstraktu.
Tai pagreitino žaizdų gijimą ir sumažino skausmą.
Panašaus poveikio galima tikėtis ir iš asiūklio nuoviro kompresų bei apiplovimų.
Vis dėlto tą patvirtinančių klinikinių tyrimų dar nėra.
Asiūklis - pirmoji pagalba nuo plaukų slinkimo
Tyrimai rodo, kad asiūklis, dėl jame esančio silicio ir antioksidantų, taip pat gali būti naudingas plaukų sveikatai.
Visų pirma padėti nuo plaukų slinkimo ir paskatinti jų augimą.
3 mėnesių trukmės tyrime moterys kasdien vartojo po dvi kapsules džiovintų asiūklių žolės.
Rezultatai buvo vienareikšmiški - tai sustiprino plaukus ir paskatino jų augimą.
Kiti tyrimai, kuriuose tiriamieji naudojo preparatus su asiūkliu taip pat atskleidė labai panašius rezultatus.
Taigi - jei susiduriate su plaukų slinkimo problema, profilaktiškai, tačiau trumpais intervalais, galite išmėginti asiūklio arbatą.
Šalutinis asiūklio arbatos poveikis
Asiūklio preparatus, tame tarpe ir arbatą, galima vartoti ne ilgiau kaip savaitę.
Po to būtina daryti pertrauką.
Kiti vaistinių augalų naudojimo patarimai
Vaistinių augalų antžeminės dalies nepatariama ruošti po lietaus arba anksti rytą, kol augalai rasoti.
Išimtis - augalai byrančiais vaisiais (paprastieji kmynai, blakinės kalendros, paprastieji krapai), jie pjaunami arba raunami dar nesubrendus vaisiams anksti rytą su rasa ir rišami į ryšulėlius, džiovinami.
Patartina augalinę žaliavą rinkti į pintines, dėžes, viengubus medžiaginius maišelius.
Surinktos žaliavos negalima suspausti, nes ji kaista, suyra veikliosios medžiagos.
Vaistiniai augalai, kuriuose kaupiasi alkaloidų (didžiosios ugniažolės, juodosios drignės, paprastosios durnaropės, vaistinės šunvyšnės) bei glikozidų (paprastosios pakalnutės, įvairios rusmenių ir eleborų rūšys, pavasariniai adoniai) yra nuodingi.
Juos gali rinkti tik suaugę žmonės ir labai atsargiai, su pirštinėmis, saugodamiesi, kad augalo sulčių nepatektų į akis ar burną.
Daugiausia gydomųjų savybių turi neperžydėję jauni augalai.
Vienus, pavyzdžiui, lakišius, reikia skinti iki žydėjimo, jonažoles - ant žiedyno išsiskleidus keliems žiedeliams ir pan.
Uogas reikia rinkti vos prisirpus, žiedus - žydėjimo pradžioje, lapus - augalui žydint (rečiau prieš žydėjimą ar augalui peržydėjus).
Jei abejojate, prieš ketindama rinkti vaistažoles, pasiskaitykite specialiojoje literatūroje, kada tam tinkamiausias metas.
Arbatos receptai
| Arbata | Receptas | Naudojimas |
|---|---|---|
| Asiūklių arbata | 1 šaukštą džiovinto asiūklio užpilkite 250 ml verdančio vandens, uždenkite ir plaikite 10 - 15 min. | Šlapimo takams, uždegimams, odos būklės gerinimui. |
| Čiobrelių arbata | 3 valgomuosius šaukštus džiovintų čiobrelių užpilkite 0,5 litro verdančio vandens, leiskite atvėsti ir sumaišykite su 250 ml medaus. | Nuo kosulio. |
| Erškėtuogių arbata | Šaukštelį smulkintų erškėtuogių vaisių įberkite į puodelį, užpilkite verdančiu vandeniu. | Virškinimui ir miegui gerinti. |
| Dilgėlių arbata | Stiklinę džiovintų dilgėlių užplikykite litru vandens. Po valandos nukoškite. | Nuo mažakraujystės, aterosklerozės. |
| Beržų lapų arbata | Kelias šaukštus beržų lapų užpilkite puse litro karšto vandens ir virkite ant silpnos ugnies 5-10 minučių. | Tulžies išsiskyrimui pagerinti. |
| Kiaulpienių arbata | Valgomąjį šaukštą džiovintų ir smulkintų kiaulpienių šaknų užpilkite 2 stiklinėmis vandens ir 10 minučių pavirkite. | Šlakams ir toksinams valyti. |
| Gudobelių arbata | 2 šaukštus sausų sutrintų gudobelių vaisių užplikykite 250 ml vandens. | Aritmijos profilaktikai. |