Tvenkinio įžuvinimas nereikalauja daug pastangų ar lėšų. Pasirinktos tinkamos žuvys iki pat vėlyvo rudens džiugins stebint jas nuo kranto ar tiltelio. O paskui bus galima jas sugauti ir ne kartą pasidaryti skanią, savo paties užaugintos žuvies šventę. Tam, kad įžuvinimas būtų sėkmingas ir nesukeltų problemų reikėtų laikytis kelių svarbiausių taisyklių.
Pagrindiniai įžuvinimo principai
Įžuvinimą reiktų atlikti anksti pavasarį, balandžio mėnesį kai vidutinė vandens temperatūra pakyla iki 12 laipsnių. Vėliau papildomai įžuvinti galima birželio mėnesį, kai žuvys yra atsigavusios po žiemos.
Pasak Dariaus Svirskio, norint pasiekti maksimalų rezultatą būtina rinktis ne vienos rūšies žuvis, o derinti keletą jų. Rekomenduojama pasirinkti bent penkias žuvų rūšis. Jos vieną kitą papildo. Būdamos kartu jos priaugs daugiau svorio ir palaikys švaresnį vandenį, apsaugos telkinį nuo žolių.
Žuvų rūšių pasirinkimas pagal tvenkinio ypatumus
Jei tvenkinyje - drumstas vanduo ir nekantraujama žvejoti, kaip pagrindines žuvis rinktis patariama didesnius karpius. Jei tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos - padės stambesni amūrai. Maži amūrai, deja, ėda tik vabaliukus ir smulkias švelnias žolytes. Jei norima, kad tvenkinyje būtų skaidrus vanduo - rinktis reiktų tik plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną vandens žydėjimą. Jei norima atsikratyti smulkių nepageidautinų žuvų, kad geriau galėtų augti naujai įsigytos norimos stambesnės - reikės lydekų arba šamų. Abi žuvys yra plėšrios, tad suės mažesnes žuveles, kurios dažnai būna senesniuose tvenkiniuose. Deja, lydekos griebia net ir savo dydžio žuvis. Tad ne visada išvengiami ir nepageidautini nuostoliai.
Jei esate patenkinti savo tvenkiniu ir norite jam skirti kuo mažiau laiko - lynai ir karosai tinka tokioms sąlygoms geriausiai. Bet kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta - trūks maisto ir deguonies. Sterkus, peledes auginti būtų labai sudėtinga, nes jos išrankios, nemėgsta drumsto vandens. Dabar labai populiarūs eršketai neatlaiko karpių ir kai kurių kitų žuvų konkurencijos, bet neblogai dera su amūrais ir plačiakakčiais. Turint tvenkinį su pratekančiu šaltu vandeniu - galima bandyti auginti vaivorykštinius upėtakius. Paprasčiau ir praktiškiau yra pasirinkti stambesnes žuvis, nes jos yra mažiau lepios ir jau tos pačios vasaros pabaigoje galės būti žvejojamos. Siūloma rinktis ne mažesnes žuvis nei 0,5-1 kg. Tokio dydžio įsigyti plačiakakčiai iki rudens gali užaugti net iki 2-3kg. Mažesnės žuvys gali žūti, nes sunkiau prisitaiko prie naujų sąlygų. Geriausia rinktis tvenkiniuose, o ne uždarose sistemose augintas žuvis, kad lengviau prisitaikytų prie tvenkinio sąlygų.
D. Svirskis pataria vengti žuvų iš užsienio, nes atsiranda didelė tikimybė, kad jos gali būti Lietuvoje dar neišplitusių ligų židiniu. Reikia žinoti savo tvenkinio dydį, kad būtų galima atvykus pas pardavėją paskaičiuoti, kiek ir kokių žuvų reikės. Įprastai į vieną arą tvenkinio galima suleisti tik iki 5 kg dvimečių karpių. Tačiau, jeigu žuvinsime kelias tarpusavyje derančias žuvų rūšis, polikultūroje galėsime jų auginti žymiai daugiau.
Tinkamas žuvų transportavimas
Svarbus žuvų auginimo etapas yra įveisimo medžiagos transportavimas nuo žuvų augintojo iki nuosavo tvenkinio. Žuvys turi būti pervežamos gerai deguonies prisotintame vandenyje. Geriausiai tam tiks polietileniniai maišai. Maišus pervežkite atsargiai, padėtus ant minkštų užtiesalų, kad išvengtumėte sienelių pradūrimo ir pridenkite nuo saulės, kad nepakiltų vandens temperatūra juose. Didesnius žuvų kiekius - virš 30-50 kg - patariame transportuoti jau tam skirtose talpose, papildomai prisotindami jose esantį vandenį deguonimi.
Karpių šėrimo ypatumai
Lietuvoje specialūs žuvų pašarai yra brangūs: 1 kg kainuoja maždaug 1-4 eurus. Toks maistas būtinas, kai norima auginti egzotiškesnes žuvis, tokias, kaip eršketai, upėtakiai. Patartina rinktis tik geriausių gamintojų produkciją, kad jie būtų tinkamai subalansuoti ir netrūktų jokių būtinų medžiagų.
Karpiams Darius Svirskis siūlo rinktis paprastesnį, bet tikrai neprastesnį ekologišką pašarą. Geriausiai tam tinka įvairūs grūdai: kviečių, miežių, rugių. Taip pat ir saldieji lubinai. Galima juos maišyti. Negalima maitinti žirniais ar pupomis, jie netinka.
Apie maisto kiekį jam dažnai tenka klientui pateikti pavyzdį susijusį su karpių maitinimu: jei nusipirkote 10 kg karpių - reikia 5 procentų jų kūno masės kiekio pašaro dienai, tai yra 10 kg žuvies - reikia 0,5 kg grūdų. Tokiu maistu nereikia ir šerti kiekvieną dieną, kaip specialiais mišiniais: užtenka kelis kartus per savaitę.
Šėrimo vietos įrengimas
Jei tvenkinys yra 3-4 arų, užtenka įsmeigti 4 kuoliukus pora metrų nuo kranto, metro gylyje ir ant jų užpilti grūdų. Jei po dviejų dienų grūdų nelieka - žuviai maisto pakankamai, jei lieka po keturių - maisto yra per daug. O karpis tokia žuvis, kuri sudrumsčia vandenį tik tada, kai yra alkana.
Amūrai ėda žolę, bet neatsisako ir tų pačių grūdų. Plačiakakčiai filtruoja vandenį, tad neėda jokio kito maisto papildomai.
Žuvų išgaudymas žiemai
Įžuvinus pavasarį, rudenį žuvis geriausia išgaudyti, nes per žiemą pastarosios gali ir neišgyventi. Lietuvoje žiemos yra labai permainingos ir sunkiai nuspėjamos.
D. Svirskis pateikia palyginimą su bulvėmis, kurios irgi nepaliekamos žiemai nenukastos. Tokia pat situacija yra su žuvimis, kurioms žiemojant reikia, kad būtų pratekantis vanduo. Kitaip yra didelė tikimybė, kad joms pritrūks deguonies. Ledas ir storesnis sniego sluoksnis nepraleidžia saulės spindulių ir neleidžia tvenkinyje esantiems augalams gaminti deguonies.
Norint, kad žuvys galėtų pergyventi žiemą, reikia įsigyti brangius oro kompresorius, kurie prisotina vandenį deguonimi. Toks kompresorius tinka tik nedideliam 2-6 arų tvenkiniui. Jis kainuoja apie 300 eurų ir per žiemos sezoną išnaudoja elektros už 100 eurų. Deja, dauguma kompresorių, patenkančių į Lietuvos rinką, yra nepatikimi. Naudojant tokią techniką, tėra tik per 80 procentų tikimybė, kad žuvys peržiemos.