Didysis penktadienis yra paskutinis penktadienis prieš Velykas, kurį krikščionys laiko gedulo diena. Šią dieną krikščionys gedi dėl Jėzaus egzekucijos ant kryžiaus ir ruošiasi būsimai didžiajai šventei. Su šia data siejama daug draudimų.

Norėdami nustatyti, kada yra Didysis penktadienis, turite žinoti Velykų datą. 2025 m. Velykos tiek katalikams, tiek stačiatikiams bus balandžio 20 d. Tai reiškia, kad kitas penktadienis - balandžio 18 d.

Pats šios dienos pavadinimas susijęs su Mesijo kančiomis ant kryžiaus, nes žodis „kančia” bažnytine slavų kalba reiškia „kančia”. Didysis penktadienis skirtas Kristaus egzekucijai. Pasak Biblijos, po Paskutinės vakarienės Jėzus buvo sulaikytas ir apkaltintas piktžodžiavimu bei grasinimu valdžiai. Nors po apklausų Poncijus Pilotas neįžvelgė Jo kaltės, minios reikalavimu įsakė įvykdyti Kristaus egzekuciją.

Didįjį penktadienį tikintieji prisimena Jėzaus mirtį ir meldžiasi prie drobulės. Stačiatikybėje ši diena laikoma tragiška, todėl tikintieji stengiasi ją praleisti kuo kukliau. Dienos metu jie laikosi ypač griežto pasninko arba, jei įmanoma, visai atsisako valgyti.

Ką Reiškia Pasninkas Didįjį Penktadienį?

Pasninkas šią dieną - tai ne tik mitybos apribojimai, bet ir dvasinė praktika, skatinanti susimąstyti apie gyvenimo prasmę, atgailą ir Kristaus auką. Bažnyčia ragina tikinčiuosius savanoriškai atsisakyti ne tik mėsos, bet ir perteklinių pramogų, pasiduoti dvasiniam susikaupimui, apmąstyti savo gyvenimą ir nuodėmes.

Pagal Katalikų bažnyčios kanonus, šią dieną tikintieji kviečiami laikytis griežto pasninko, tai reiškia:

• Vieną kartą per dieną pavalgyti sočiai.
• Du kartus - labai kukliai.
• Vengti mėsos ir jos produktų.

Ką Galima Valgyti Per Pasninką?

Didžiojo penktadienio pasninko metu leidžiama vartoti:

• Žuvis ir jūrų gėrybes, jeigu tai nėra prabangūs patiekalai (priklauso nuo asmeninių nuostatų bei regioninių tradicijų).
• Daržoves, vaisius, kruopas ir ankštinius produktus.
• Duoną, makaronus, ryžius (be mėsos ar pieno padažų).
• Augalinės kilmės sriubas ir troškinius.
• Vandens pagrindu gamintus gėrimus, žolelių arbatas, kavą be pieno ir cukraus.

Daugelis šią dieną renkasi vegetarišką arba net veganišką maistą, taip išreikšdami atgailą ir solidarumą su Kristaus kančia.

Ko Nevalia Valgyti Ir Daryti Didįjį Penktadienį?

Svarbiausias draudimas - atsisakyti mėsos ir jos produktų. Taip pat:

• Vengti pieno produktų (nors tai nėra privaloma, daug kas jų atsisako pagal senąsias tradicijas).
• Susilaikyti nuo saldumynų, alkoholio ir prabangių patiekalų.
• Nevalia švęsti, dalyvauti vakarėliuose, triukšminguose renginiuose.
• Rekomenduojama vengti socialinių tinklų ir kitų dėmesį blaškančių veiklų.

Tai diena, kai raginama būti tyloje, lankytis bažnyčioje, dalyvauti Kryžiaus kelio procesijose, o vakare - Kristaus kančios liturgijoje.

Kas Turi Laikytis Pasninko?

Pasninkas, anot krikščioniškųjų tradicijų, Didįjį penktadienį privalomas visiems katalikams nuo 18 iki 60 metų (griežtas pasninkas). Nuo mėsos susilaikyti turi visi tikintieji nuo 14 metų amžiaus.

Vaikai, senjorai, nėščios moterys, sergantys žmonės ar fiziškai sunkiai dirbantys asmenys gali būti atleidžiami nuo pasninko, tačiau skatinami laikytis dvasinio susilaikymo.

Kaip Atrodo Didžiojo Penktadienio Diena?

• Valgomas paprastas, lengvas augalinis maistas.
• Diena praleidžiama be pramogų, triukšmo, iškilmių.
• Skiriama daugiau laiko maldai, tylai, skaitomas Šv. Raštas.
• Rekomenduojama apsilankyti bažnyčioje, dalyvauti liturgijoje.
• Kviečiama atsigręžti į artimą, atlikti gerų darbų, susitaikyti su kitais.

Ar Galima Dirbti Didįjį Penktadienį?

Dažnas klausimas, ar galima dirbti Didįjį penktadienį. Šią dieną draudžiamas sunkus fizinis darbas, valymas, remontas, rankdarbiai, darbas darže ir sode.

Taip pat teigiamai atsakoma į klausimą, ar galima Didįjį penktadienį kepti velykaičius. Per šią šventę leidžiama dažyti kiaušinius ir ruošti patiekalus Velykų stalui.

Gavėnios Papročiai Lietuvoje: Apklausos Duomenys

Atlikta apklausa parodė, jog didžioji dauguma Lietuvos gyventojų Gavėnios metu keičia savo kasdienio valgymo įpročius ir daug ko atsisako. Pasninko nesilaikantys prisipažino tik kas dešimtas apklausos dalyvis, taip pat yra ir tokių, kurie nežino, kas yra Gavėnia.

Vienas prekybos tinklas, norėdamas išsiaiškinti, ar pirkėjai laikosi Gavėnios tradicijų, atliko apklausą internetu. Daugelis atsakiusiųjų nurodė, kad tai rimties, susikaupimo, o svarbiausia - apsivalymo ir susitaikymo metas prieš Šv. Velykas.

Apklausa parodė, kad daugiau nei dešimtadalis gyventojų kasmet atsakingai pasninkauja visą Gavėnios laikotarpį. Maždaug trečdalis nurodė tai darantis tik penktadieniais, o kas dešimtas - tik Didįjį penktadienį prieš pat Šv. Velykas. Visiškai nesilaikantys Gavėnios tradicijų nurodė vos 13 proc. apklaustųjų.

Paaiškėjo, kad stengiamasi atsisakyti mėsos, penktadalis respondentų į savo racioną įtraukia daugiau žuvies, o 5 proc. nurodė ir taip kasmet pavasarį besilaikantys dietos bei dažniausiai valgantys vaisius ir daržoves. Kiti nurodė per Gavėnią gaminantys patiekalus iš įvairių kruopų, silkės, grybų. 7 proc. respondentų teigė Gavėnios tradicijų besilaikantys labai griežtai ir nevalgantys ne tik mėsos, bet ir kiaušinių bei pieno produktų.

Pasninko Apribojimai Pagal Amžių Ir Sveikatą

Pasninkas privalomas Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį. Pasninkavimu t. p. suprantamas atsisakymas mėsiškų valgių, oficialiai vadinamas abstinencijos įstatymu; draudžiama valgyti žinduolių ir paukščių mėsą, leidžiama - žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.

Abstinencijos įstatymas saisto visus asmenis nuo keturiolikos metų amžiaus. Pasninko įstatymas įpareigoja visus pilnamečius iki šešiasdešimties metų.

Nuo abstinencijos ir pasninko įstatymo atleidžia tik pakankamai svarbi priežastis. Pavyzdžiui: negalimumas jų laikytis, didelis nepatogumas, liga, sunkūs darbai ar pan. Tad nuo šių įstatymų atleidžiami ligoniai, silpnai besijaučiantys, nėščios ar žindančios moterys, dirbantys sunkų fizinį ar protinį darbą, ilgai keliaujantys, negalintys pasirinkti sau maisto, o turintys valgyti, kas jiems duodama, krikštynų, jungtuvių, laidotuvių, mirusiųjų minėjimų dalyviai.

Šiuolaikinės Interpretacijos Ir Tradicijų Kaita

Pasak etnomuzikologės Zitos Kelmickaitės, šiandien lietuviai į Didžiojo penktadienio tradicijas žiūri kiek laisviau. Pamiršta raginimą susilaikyti nuo linksmybių - ypač jaunesni žmonės, neatsisako paskanauti ir mėsos. Visgi jos manymu, šiandien svarbiausia nedaryti pseudotradicijų, per prievartą nevaidinti.

Zita Kelmickaitė tvirtina, kad šiandien gyvenimo tempas pasikeitęs ir žmonės nebeskiria tiek daug laiko tradicijoms. „Senos tradicijos prieš Velykas pasninkauti ar šventės išvakarėse kruopščiai tvarkyti namus, švarintis ir visai šeimai dažyti kiaušinius darosi nebe tokios svarbios. Juk dalis lietuvių galvoja - „ai, nueisiu į turgų ir gausiu tų margučių“.

Religinės pasninko tradicijos dažniau laikosi arba stengiasi laikytis vyresni nei 46 metų amžiaus lietuviai bei mažesnių miestų, rajonų ir kaimų gyventojai. Per Didįjį penktadienį visai nepasninkauja tik 28 proc. žmonių, kurie gyvena mažesniuose miestuose bei kaimuose ir net 40 proc.

Šiandien žmonės, ypač vienišiai, be šeimos, į tradicijas, manau, žvelgia laisviau, kiek kitaip, nebijo eksperimentuoti.

---