O dabar apie čeburekus. O dabar ir su jumis noriu pasidalinti mums visiems patikusiu čeburekų receptu. Čeburekai - tai kepti pyragėliai iš plonos tešlos, įdaryti mėsa arba daržovėmis. Čeburekai - tai patiekalas, turintis seną istoriją ir susijęs su daugelio tautų kulinarinėmis tradicijomis. Manoma, kad čeburekai buvo pasiskolinti iš tiurkų virtuvės, kur jie buvo vadinami „chiberek” arba „cheburek”.

Receptas su vištiena

Reikės:

Tešlai:

• 180 g varškės (9 proc. riebumo);
• 2 kiaušinių;
• 2 v. š. grietinės;
• 300 g miltų;
• 1 a. š. kepimo miltelių;
• žiupsnelio druskos.

Įdarui:

• 300 g smulkintos viščiukų šlaunelių mėsos;
• 1 v. š. grietinės;
• 1 svogūno, pipirų ir druskos;
• prieskoninių žolelių;
• aliejaus kepimui.

Gaminimo eiga:

1. Smulkintą vištieną pagardinau recepte išvardintais prieskoniais, grietine ir išmaišiau (įdaras paruoštas).
2. Varškę, kiaušinius ir grietinę išmaišiau.
3. Miltus, kepimo miltelius ir druską įmaišiau į varškės masę.
4. Iš paruoštos masės kočėlu kočiojau apskritimus (15 cm). Be to, dar turėkite šiek tiek miltų, jeigu kočiojant apskritimus masė šiek tiek liptų.
5. Į vieną apskritimo pusę dėjau paruošto įdaro, užlenkiau ir kraštus užspaudžiau šakute.
6. Čeburekus kepiau keptuvėje su aliejumi, vis pavartant iš abiejų pusių.

Štai ir viskas. Čeburekai prikepti. Išėjo labai skanūs ir tešla traški. Čeburekus kepiau iš varškinės tešlos su vištiena, gal kokius 25 ar 27 vienetus (net pasimečiau skaičiuje). Žodžiu, čeburekų užteko visiems, bet man svarbiausia, kad tėvukams jie patiko!

Receptas su kiauliena ir kalakutiena

Reikės:

Tešlai (10 vienetų):

• 250 g kreminės varškės be priedų;
• 1 kiaušinio;
• 100 ml vandens;
• 1 a. š. cukraus (nubraukto);
• 0,5 a. š. druskos;
• 1 a. š. kepimo miltelių;
• 500-530 g miltų (gali būti, kad miltų reikės mažiau ar daugiau - tai priklauso nuo varškės drėgnumo).

Įdarui:

• 250 g kiaulienos faršo;
• 300 g kalakutienos faršo;
• 1 svogūno;
• 1 kiaušinio;
• 3 v. š. grietinės;
• 2-3 v. š. sultinio;
• druskos, pipirų, saldžiosios paprikos miltelių;
• smulkintų krapų;
• aliejaus čeburekams kepti ir miltų pabarstyti.

Gaminimo eiga:

1. Pirmiausia pasiruoškite įdarą. Į faršą įmuškite kiaušinį, berkite prieskonius, įtarkuokite svogūną, įmaišykite grietinę ir smulkintus krapus.
2. Tešlos paruošimas.

Mini čeburekai su mėsa

Mini čeburekai arba taip skamba geriausias planas savaitgaliui! Iš itin lengvai ir greitai pagaminamos varškės tešlos ir su sultingu mėsos įdaru viduje - nedidukai, gardūs tiek ką tik iškepti, tiek jau gerokai pravėsę ir tokie, kurie akimirksniu pavergia ne tik visos šeimos, bet ir draugų bei kaimynų širdis.

Reikės:

• 4 valg. š.
• Keli arb. š.

Gaminimo eiga:

1. Pirmiausia, pasiruošiame čeburekų tešlą - į dubenį dedame varškę, įmušame kiaušinius, dedame grietinę ir beriame druską bei miltus.
2. Pasiruošiame mėsą - į dubenį dedame maltą mėsą, beriame prieskonius, smulkinas petražoles, taip pat dedame grietinę bei pilame vandenį.
3. Iškočiojame tešlą ir su formele įspaudžiame apskritimus. Dubenyje sumaišome kefyrą, varškę ir kiaušinį. Į šį dubenį įsijojame miltus sumaišytus su druska. Iš pradžių pamaišome šaukštu, paskui jau rankomis viską suminkome į vientisą gabalą.

Tešla gali pasirodyti lipni arba sausoka. Jei taip pat atrodo ir viską gerai suminkius, beriame dar truputėlį miltų. Svarbu nepersistengti, nes tešla taps kieta. Pasiruošiame kiaušinio plakinį arba tiesiog vandens kraštams užtaisyti. Man patinka daryti mažesnius čeburekus, tada jie greičiau iškepa ir daugiau jų į keptuvę telpa. Ant tešlos per vidurį dedame įdaro, kraštus vos suvilgome kiaušiniu ar vandeniu (jei tešla nėra sausa ir nepiktnaudžiavote miltais ją kočiodami, kraštai turėtų sulipti ir be papildomo drėkinimo). Užspaudžiame kraštus, nupjauname tešlos perteklių, jeigu atrodo, kad jos per daug.

Gilioje keptuvėje įkaitiname aliejų. Jo temperatūrą patikriname taip: įmetus duonos ar tešlos gabaliuką, aliejus turėtų iš karto pradėti linksmai burbuliuoti, jei burbuliukai vangūs - aliejus per vėsus, jei burbuliukai labai linksmi, gali būti, kad jau per karštas. Tik jokiu būdu aliejus neturi pradėti garuoti - tada blogai ir pavojinga, paprastai jis ant vidutinės kaitros įkaista per kokias 7 minutes. Čeburekus su mėsa kepame apie 12 minučių, keletą kartų pavartome, kad abu šonai gražiai paruduotų. Iškepusius traukiame lauk ir guldome ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų riebalų perteklius.

Čeburekai su obuoliais

Reikės:

• Grietinės
• Sodos
• Miltų
• Obuolių
• Cukraus (pagal skonį)
• Aliejaus kepimui

Gaminimo eiga:

1. Išminkykite varškę, įberkite į ją druskos ir cukraus.
2. Sudėkite grietinę, suberkite sodą ir išmaišykite.
3. Berkite miltus ir maišykite.
4. Lygų ir švarų paviršių dosniai pabarstykite miltais. Iškočiokite tešlą iki maždaug 3 mm storio.
5. Pasiruoškite įdarą: obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir sutarkuokite burokine tarka.
6. Ant ½ kiekvieno apskritimo dėkite maltos mėsos ir užspauskite jo vidų.
7. Paruoštus čeburekus kepkite įkaitintame aliejuje, po kelias minutes iš abiejų pusių - kol gražiai apskrus.
8. Patiekite šiltus ar šaltus.

Svarbiausia - ne per daug miltų! Jei mėgste saldžiau, galite įberti į įdarą šaukštelį kitą cukraus ar įmaišyti šaukštą mėgstamo džemo. Skonis: 10/10. Tikrai labai skanus patiekalas/desertas.

P. S. Per pastaruosius aštuonerius metus šį receptą į tinklaraštį rašau jau trečią kartą. Taip pat jis užima garbingą puslapį vienoje iš mano receptų knygų. Ir jei paklaustumėte, kodėl ir už ką tiek dėmesio, atsakyčiau - mūsų šeimoje šie čeburekai patenka į tų tobulųjų sąrašą, greta tobulo varškės apkepo, tobulo obuolių pyrago ir kitų.

Kad įsivaizduotumėte, kaip jis be galo, be krašto mėgsta šiuos čeburekus, galiu išduoti štai ką: kai rugpjūčio mėnesį mano paskutines savaites skaičiuojantis pilvūzas jau lipo ant nosies ir aš neturėjau nei noro, nei jėgų gaminti kažką, kam prisireiktų bent kiek daugiau laiko, jis pats - mano brangiausiasis, kuris tikrai mieliau valgo nei gamina - vakare, grįžęs po dienos darbų, visą ilgą vakarą tarkavo, maišė, minkė, kočiojo ir kepė. Negalvokite, kad tai nėra žygdarbis - net ir aš, iškepusi pilną didžiulę lėkštę šių čeburekų, jaučiuosi atlikusi žygdarbį ir nusipelniusi medalio. Patikėkite, jiems reikia ir laiko, ir jėgų.

Kol aš ištiesus kojas sėdėjau ant sofos, žvalgiausi pro langą, skaitinėjau knygą, glostinėjau pilvelį ir šiaip ilsėjausi, jis plušėjo iš peties. Po gerų poros valandų atnešė lėkštelę su šviežučiu, kvepiančiu ir nuostabiai gardžiu čebureku tiesiai man į rankas. O kadangi čeburekų iš šios porcijos išeina visai nemažai, apie penkiasdešimt, savaime suprantama, kad dėl rytojaus pietų darbe mažiausiai reikia sukti galvą. Juolab, kad jie labai skanūs ir šilti, ir šalti. Belieka įsidėti į pietų dėžutę ir, atėjus pietų metui, džiaugtis jais iš naujo. Jeigu per tuos aštuonerius metus, per kuriuos vis įkalbinėju Jus išmėginti šį receptą, to dar nepadarėte - tebūna tai dar vienas priminimas. Pasirinkite dieną, kai tikrai turėsite keletą valandų laisvo laiko ir nebūsite išvargę po begalės darbų bei reikalų. Pavydžiui, gal net šį savaitgalį? Pasiraitokite rankoves ir išsikepkite varškės čeburekų su obuoliais.

Šie čeburekai patiko visiems, kas jų paragavo. Dukra išsinešė jų į mokyklą draugėms pavaišinti. Paskambinusi iš mokyklos ji perdavė didelį ačiū nuo draugių, kurios sakė, kad čeburekai yra „Sehr lecker!“ (išvertus iš vokiečių kalbos - labai skanūs). Mergaitės paprašė, kad dukters gimtadieniui irgi tokius iškepčiau. Na va, vienas gimtadienio patiekalas jau suplanuotas.

---