Skydliaukės echoskopija - saugi ir neskausminga procedūra, kurios metu skydliaukė tiriama naudojant ultragarso bangas.
Dažnai, po procedūros gydytojo kabinete, pacientams kyla klausimų, kurių jie nedrįsta paklausti vizito metu arba kurie į galvą ateina tik vėliau.
Šiame straipsnyje aptarsime skydliaukės echoskopiją, pasiruošimą šiam tyrimui bei atsakysime į klausimą, ar galima valgyti prieš procedūrą.
Kas yra skydliaukės echoskopija?
Echoskopija, arba kitaip ultragarso tyrimas, yra vaizdo gavimo metodas, kurio metu naudojamos aukšto dažnio garso bangos.
Atsimušdamos į skirtingas kūno dalis jos sukuria „aidus“ (angl. „echoes“), kuriuos surenka zondas ir paverčia judančiu vaizdu.
Tai neinvazinis tyrimas, leidžiantis pastebėti audinių struktūrinius pakitimus.
Dauguma ultragarsinių tyrimų atliekami naudojant ultragarsinį prietaisą, esantį už kūno ribų.
Tyrimo metu gydytojas ištepa paciento kaklą specialiu geliu, kuris padeda ultragarso davikliui slysti per odą ir perduoti kuo tikslesnį vaizdą.
Prietaisu tiriama kaklo sritis, kurioje yra skydliaukė.
Kada rekomenduojama atlikti skydliaukės echoskopiją?
Paprastai šis tyrimas atliekamas siekiant diagnozuoti įvairias ligas, turinčias įtakos skydliaukės veiklai, įskaitant gerybinius mazgus ir galimą vėžį.
- Skydliaukės echoskopija Vilniuje dažniausiai atliekama siekiant diagnozuoti ligas, pavyzdžiui, gerybinius mazgus ar vėžinius susirgimus.
- Tačiau vis dažniau šį tyrimą atvykstama pasidaryti profilaktiškai, kadangi taip šeimos gydytojas gali matyti gerokai platesnį savo paciento būklės paveikslą.
- Skydliaukės echoskopija padeda laiku diagnozuoti skydliaukės audinių uždegiminių procesų pradžią, skydliaukės dydžio pokyčius, skydliaukės mazgų, cistų ir navikų užuomazgas, sutrikusią skydliaukės kraujotaką, limfmazgių uždegimą.
- Skydliaukės echoskopija suteikia galimybę laiku pastebėti ir diagnozuoti skydliaukės adenomą, tiroiditą, gerybinius ir piktybinius navikus, jų užuomazgas, dvi pagrindines skydliaukės ligas - hipotirozę ir hipertirozę, kai skydliaukė gamina per mažai arba per daug hormonų.
Svarbu žinoti, kad skydliaukės ligos pradžioje dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, todėl nuo 35 metų amžiaus, net ir nejaučiant jokių simptomų, kas penkerius metus rekomenduojama profilaktiškai atlikti skydliaukės hormonų kraujo tyrimus.
Dėl genetinio skydliaukės ligų paveldimumo profilaktiškai tikrintis skydliaukę būtina, jeigu skydliaukės ligomis, o ypač piktybiniais skydliaukės navikais, sirgo jūsų artimieji.
Skydliaukę būtina pasitikrinti ir nėščiosioms.
Pasitikrinti skydliaukės funkciją taip pat patariama esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui.
Esant labai aktyviai skydliaukės veiklai, skundžiamasi dažnu širdies plakimu ar širdies ritmo sutrikimu, svorio kritimu, jautrumu karščiui, prakaitavimu, nervingumu, nerimu, kartais net padidėjusiu aktyvumu, tačiau laikui bėgant jėgos išsenka, atsiranda raumenų silpnumas, nuovargis.
Esant skydliaukės veiklos nepakankamumui, skundžiamasi nuovargiu, svorio augimu, jautrumu šalčiui, sulėtėjusiu mąstymu, odos sausumu, nagų lūžinėjimu, vidurių užkietėjimu.
Tai yra tipiniai simptomai, kuriems pasireiškus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip vyksta skydliaukės echoskopija?
Tyrimo metu gydytojas po paciento kaklu padeda pagalvėlę, kad pakreiptų jo galvą atgal ir atidengtų kaklą.
Tokia padėtis gali būti nepatogi, tačiau paprastai ji nėra skausminga.
Kai kuriais atvejais skydliaukės tyrimas echoskopu gali būti atliekamas pacientui sėdinti vertikaliai.
Skydliaukės echoskopija yra ypač paprastas, iki pusvalandžio trunkantis tyrimas.
Ar galima valgyti prieš skydliaukės echoskopiją?
Skirtingai nuo pilvo organų, skydliaukės echoskopijai nereikia ruoštis iš anksto.
Ar galima valgyti prieš skydliaukės echoskopiją? Taip, galima laikytis įprastos dienos rutinos ir tikrai nėra btina tyrimą atlikti ryte, nevalgius, kaip dažnai esame įpratę ruoštis kraujo tyrimams.
Tyrimo rezultatai gaunami iškart po procedūros, tad nebūtina klinikoje apsilankyti dar kartą vien tam, kad išgirstumėte gydytojo padarytas išvadas.