Šiuolaikiniai instrumentiniai tyrimai padeda pastebėti pakitimus, nuspėti ligą arba ją diagnozuoti ankstyvoje stadijoje ir parinkti efektyviausią gydymą. Prieš atliekant radiologinius tyrimus, neretam pacientui kyla pačių įvairiausių klausimų. Ar prieš radiologinius tyrimus galima pavalgyti? Ar tokius tyrimus galima atlikti nėščioms moterims? Ar tyrimai yra skausmingi? Ar per radiologinius tyrimus patiriama apšvita pavojinga žmogui?

Rentgeno tyrimas

Rentgenas - tai medicininis vaizdavimo metodas, kurio metu rentgeno spinduliais sukuriami išsamūs kūno vidaus vaizdai. Tai vienas dažniausiai atliekamų radiologinių tyrimų. Jis yra patikimas jonizuojančios spinduliuotės tyrimas, dažniausiai naudojamas tirti kaulams, ypač patyrus traumas. Taip pat įtariant krūtinės ląstos, pilvo, dubens organų ligas, ieškant laisvo oro pleuros ertmėse, įtariant skrandžio, dvylikapirštės žarnos ar kito tuščiavidurio organo perforaciją, žarnų nepraeinamumą, inkstų akmenligę ir pan.

Kaip veikia rentgeno tyrimas? Minkštieji audiniai, pavyzdžiui, raumenys ir organai, praleidžia rentgeno spindulius ir gautame vaizde atrodo kaip pilki atspalviai, o tankesnės struktūros, pavyzdžiui, kaulai ir svetimkūniai, sugeria daugiau rentgeno spindulių ir atrodo kaip baltos sritys.

Rentgeno tyrimo privalumai:

• Greitas atlikimas - tyrimas atliekamas per kelias sekundes.
• Paprastas pasiruošimas.

Pasiruošimas rentgeno tyrimui:

Rentgeno tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš rentgeno tyrimą pacientų paprastai prašoma nusiimti visus papuošalus, metalinius daiktus ir drabužius tiriamoje srityje, kad šie netrukdytų rentgeno nuotraukoms. Tyrimo tikslumui jokios įtakos neturi, ar pacientas pavalgęs, ar ne, ar išsimiegojęs, o gal pavargęs. Kai kurių tyrimų metu gali būti uždedama apsauga nuo apšvitos.

Apšvita:

Atliekant krūtinės ląstos ar galūnių rentgeno tyrimą, pacientai patiria apšvitą, panašią į per kelias dienas gautą iš gamtinio jonizuojančios spinduliuotės fono, kosminės spinduliuotės, statybinių medžiagų, maisto ir pan. Gydytoja radiologė paaiškina, kad apšvita priklauso nuo radiologinio tyrimo rūšies, jo trukmės, tiriamos srities, paciento kūno ypatumų. Rentgeno tyrimo metu gaunama apšvita labai nedidelė, todėl tyrimo nereikia bijoti.

Apribojimai:

• Nėščioms moterims jonizuojančios spinduliuotės tyrimai atliekami retai, tik esant ypatingoms situacijoms.
• Juo negalima matyti minkštųjų audinių, parenchiminių organų (kepenų, kasos) ar erdvinio organo vaizdo.

Kompiuterinė tomografija (KT)

Kompiuterinė tomografija (KT) - radiologinės diagnostikos metodas, kurį atliekant taip pat naudojama jonizuojanti spinduliuotė. Tiriant kompiuteriniu tomografu, tiriamoji sritis skenuojama plonais sluoksniais, iš jų kompiuteryje sukuriamas organo erdvinis vaizdas, todėl galima atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas.

KT tyrimo privalumai:

• Galima įvertinti smegenų, vidaus organų, kaulų, minkštųjų audinių, kraujagyslių pakitimus.
• Dėl trumpos tyrimo trukmės jis taikomas politraumas ir galvos traumas patyrusiems pacientams, taip pat pacientams, kuriems įtariamas ūmus žarnų kraujotakos sutrikimas ir kt.
• Neatskiriama nuo insulto diagnostikos ir gydymo.

Pasiruošimas KT tyrimui:

Prieš KT tyrimą, jei bus naudojama kontrastinė medžiaga, reikia atlikti kreatinino kraujyje tyrimą. Jis reikalingas norint įsitikinti, kad nesutrikusi paciento inkstų funkcija, nes intraveninė kontrastinė medžiaga pasišalina per inkstus ir gali dar labiau sutrikdyti jų veiklą. Jei bus tiriami pilvo ar dubens organai, rekomenduojama nevalgyti 4-6 val. iki tyrimo. Pacientas tyrimo dieną 4-6 val. turėtų nevalgyti. Jei atliekamas pilvo organų tyrimas, pacientas apie keturias valandas prieš tyrimą turėtų nevalgyti, vengti sunkiai virškinamų ir pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų. Jei dėl tam tikros ligos, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, pacientas negali būti nevalgęs, jis gali suvalgyti užkandį, kuris neapkrautų virškinamojo trakto. Net jei atliekamas ne pilvo organų tyrimas, rekomenduojama bent dvi valandas iki tyrimo nevalgyti, nes jei leidžiama kontrastinė medžiaga, gali kilti šleikštulys, pykinimas.

Apšvita:

KT tyrimo metu gaunama apšvita yra ženkliai didesnė nei atliekant rentgeno tyrimą, ypač tiriant krūtinės ląstą, pilvo ir dubens organus. Priklausomai nuo tiriamos srities, tokią apšvitos dozę žmogus iš gamtinio fono gauna per 1-8 metus: vidutinė gamtinės apšvitos dozė Lietuvoje yra 2 mSv per metus, o atlikus pilvo ir dubens KT gaunama apie 10 mSv.

Kontrastinė medžiaga:

Atliekant KT tyrimą, siekiant ryškesnio vaizdo, gali būti suleista intraveninė kontrastinė medžiaga. Prieš atvykstant atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimo, reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą. Kadangi intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, prieš atliekant minėtus tyrimus, reikia įvertinti inkstų funkciją. Anot dr. J. Ušinskienės, kontrastas reikalingas tam, kad atliekant tyrimą paryškintų tiriamąją kūno sritį. Gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad kontrastas gali sukelti šalutinių poveikių, todėl juos pajutus, apie tai būtina nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį personalą. Šalutiniai reiškiniai gali būti dėl alerginių reakcijų - ūmių ar vėlyvų, kaip odos paraudimas, niežėjimas, pykinimas, vėmimas, dusulys. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį radiologijos technologą, o atsiradus reakcijoms vėliau, po tyrimo - kreipti į šeimos gydytoją. Kontrastinė medžiaga gali pabloginti inkstų funkciją. Po kontrastinio tyrimo, rekomenduojama išgerti didesnį kiekį vandens - apie du litrus, kad kontrastinė medžiaga greičiau pasišalintų iš organizmo. Po šio tyrimo taip pat gali atsirasti alerginės reakcijos, pavyzdžiui, bėrimas, paraudimas, patinimas, niežulys, pykinimas ar net vėmimas. Šių simptomų neignoruokite ir kreipkitės į gydymo įstaigą.

Apribojimai:

• Jei 1-2 rentgeno nuotraukos per metus žalos nepadarys ir tyrimų nereikia bijoti, kompiuterinės tomografijos tyrimus skiriantis gydytojas turi įvertinti tyrimo naudos ir galimos žalos santykį.

Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - vienas pažangiausių, saugiausių ir išsamiausių diagnostikos metodų. Šio neinvazinio tyrimo metu yra naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurie leidžia išgauti didelės raiškos vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdus. Šio tyrimo metu neišskiriama kenksminga jonizuojanti spinduliuotė (radiacija).

MRT tyrimo privalumai:

• „Auksinio standarto“ tyrimas diagnozuojant išsėtinę sklerozę.
• Pažangesnis ir informatyvesnis diferencinėje diagnostikoje.
• Nedaro žalos organizmui, nes paremtas ne jonizuojančia spinduliuote, o magnetiniu lauku ir radijo dažnių bangomis.

Pasiruošimas MRT tyrimui:

Specialus pasiruošimas MRT tyrimui be kontrastinės medžiagos nėra reikalingas, jei nenurodyta kitaip. Prieš tyrimą galite įprastai valgyti ir gerti, vartoti reguliarius vaistus. Prieš MRT tyrimą, jei bus naudojama kontrastinė medžiaga, reikia atlikti kreatinino kraujyje tyrimą. Magnetinio rezonanso tomografijai atvykęs pacientas turi apsirengti vienkartiniu kostiumu, nusiimti visus metalinius objektus, su savimi į tyrimo patalpą negali imti jokių daiktų. Dantų protezų išsiimti nereikia. Papildomas pasiruošimas reikalingas, jei atliekamas tiesiosios žarnos ir prostatos MRT tyrimas. Iš vakaro ir tyrimo dieną reikia atlikti mikroklizmą.

Apribojimai:

• Tyrimo trukmė ilgesnė, apie 30-60 min.
• Kai kuriems pacientams kyla sunkumų dėl klaustrofobijos.
• Jo negalima skirti, jei žmogaus kūne yra metalo skeveldrų, implantuotų elektroninių, įmagnetintų prietaisų.
• MRT tyrimas nerekomenduojamas iki trečio nėštumo mėnesio.

DEXA tyrimas

Kaulų mineralų tankio matavimo (DEXA) tyrimas atliekamas pasitelkiant jonizuojančią spinduliuotę ir yra skirtas labai dãžnai šiuolaikinės visuomenės problemai - osteoporozei - diagnozuoti. Dažniausiai tiriamas stuburas ir dubens kaulai.

Pasiruošimas DEXA tyrimui:

Mažiausiai 24 valandas iki tyrimo nereikėtų vartoti kalcio priedų. Tyrimo metu gali reikėti nusirengti dalį ar visus drabužius ir apsirengti vienkartinę aprangą. Taip pat pacientai turi nusiimti papuošalus, akinius ir kitus metalinius objektus.

Apšvita:

Atliekant kaulų mineralų tankio matavimo tyrimą, gaunama apšvita būna tokia maža, kad radiologijos technologas tyrimo metu dirbta toje pačioje patalpoje, kurioje yra pacientas.

Apribojimai:

• Nėščioms moterims jonizuojančios spinduliuotės tyrimai atliekami retai, tik esant ypatingoms situacijoms.

Ultragarsas

Ultragarsas - echoskopijai arba ultragarso tyrimui naudojama ne jonizuojančioji spinduliuotė, o aukšto dažnio garso bangos, kurios atsimuša į tiriamą kūno dalį ir sukuria „aidą“ (angl. „echoe“), kuris realiu laiku matomas monitoriuje.

Ultragarsinio tyrimo privalumai:

• Dažniausiai yra neinvazinis.
• Visiškai nekenksmingas.
• Greitai atliekamas.
• Galima kartoti daug kartų.

Pasiruošimas ultragarso tyrimui:

• Planiniam ultragarso tyrimui besiruošiantis pacientas neturėtų valgyti, gerti apie 5-6 val. prieš tyrimą, o tyrimo išvakarėse valgyti lengvą vakarienę, vengti pilvo pūtimą skatinančių produktų.
• Prieš dubens organų tyrimą nesišlapinti apie 5-6 val. ar būti išgėrus skysčių.
• Ruošiantis inkstų ir šlapimo pūslės echoskopijai, likus maždaug 2 val. iki tyrimo, reikia išgerti apie 1,5 litro negazuoto vandens ir atvykti pas gydytoją pilna šlapimo pūsle.

Priklausomai nuo tiriamos kūno vietos, gydytojas detaliai informuoja apie specifinį pasiruošimą ultragarso tyrimui.

Apibendrinimas

Tinkamas pasiruošimas radiologiniams tyrimams yra svarbus siekiant geriausių rezultatų ir užtikrinant paciento saugumą. Prieš atliekant bet kurį tyrimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl specifinių reikalavimų ir apribojimų.

Radiologinių tyrimų apžvalga

Tyrimo tipas	Pasiruošimas	Apšvita	Pastabos
Rentgenas	Nusiimti metalinius daiktus	Nedidelė	Greitas ir paprastas tyrimas
KT	Nevalgyti 4-6 val., kreatinino kraujo tyrimas (su kontrastu)	Didelė	Detalus vaizdas, greitas atlikimas
MRT	Nusiimti metalinius daiktus, kreatinino kraujo tyrimas (su kontrastu)	Nėra	Saugus, bet ilgas tyrimas
DEXA	Nevartoti kalcio priedų 24 val.	Labai maža	Kaulų tankio matavimas
Ultragarsas	Priklauso nuo tiriamos srities	Nėra	Saugu ir greita

---