Echoskopija, arba kitaip ultragarso tyrimas, yra vaizdo gavimo metodas, kurio metu naudojamos aukšto dažnio garso bangos. Atsimušdamos į skirtingas kūno dalis jos sukuria „aidus“ (angl. „echoes“), kuriuos surenka zondas ir paverčia judančiu vaizdu. Tai neinvazinis tyrimas, leidžiantis pastebėti audinių struktūrinius pakitimus. Dauguma ultragarsinių tyrimų atliekami naudojant ultragarsinį prietaisą, esantį už kūno ribų.

Dauguma žmonių ultragarsinį tyrimą sieja su nėštumu. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kuomet jis gali būti atliekamas. Echoskopija leidžia ištirti: šlapimo pūslę, smegenis (kūdikiams), akis, tulžies pūslę, inkstus, kepenis, gimdą, kiaušides, sėklides, kasą, blužnį, skydliaukę, kraujagysles.

Daugelis pacientų į gydytoją radiologą kreipiasi tik tada, kai jaučia skausmą, patiria diskomfortą ar atsiranda neįprastų simptomų. Jei pajutote neįprastus simptomus, neignoruokite jų. Tačiau tam tikros ligos ankstyvose stadijose nesukelia jokio diskomforto. Pradžioje lėtai besivystančios vėžio formos gali būti besimptomės.

Senstant mūsų organizmui, įvairių organų struktūra ir funkcija keičiasi, todėl vyresnio amžiaus žmonėms profilaktinį ultragarso tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet. Vyresnio amžiaus žmonėms pradeda reikštis organų nusidėvėjimo simptomai, tad profilaktinį echoskopijos tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet. Jaunesnio amžiaus žmonėms echoskopija skiriama atsiradus įvairiems nusiskundimams, pvz. skausmas, apčiuopus sukietėjimus ar darinius. Jaunesnio amžiaus žmonėms echoskopija taikoma tuo atveju, jeigu atsiranda įvairūs skausmai, užčiuopiami sukietėjimai ar dariniai.

Pasiruošimas echoskopijai

Ultragarsinis tyrimas, dar vadinamas echoskopija, yra saugus, neskausmingas ir vienas dažniausiai naudojamų metodų vertinant vidaus organų, audinių ir kraujagyslių būklę. Siekiant, kad tyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni, labai svarbu tinkamai pasiruošti. Tinkamas pasiruošimas leidžia gydytojui aiškiau matyti tiriamus organus. Netinkamai pasiruošus, tyrimas gali būti neinformatyvus, kai kurie organai gali būti sunkiau matomi dėl dujų, susitraukusios tulžies pūslės ar kitų trukdžių. Tikslias rekomendacijas, kaip pasiruošti pilvo echoskopijai, gali pateikti vidaus ligų gydytojas-echoskopuotojas.

Štai keletas bendrų rekomendacijų, kaip pasiruošti echoskopijai:

• Pilvo ir dubens organų echoskopija: Svarbiausia, kad pacientas būtų nevalgęs bent 6-8 valandas. Tai ypač aktualu tada, kai tiriami pilvo ar dubens organai. Pavalgius arba išgėrus skysčių prasideda viršinimo procesas, tulžies pūslė pradeda išskirti tulžį, (susitraukia). Jei tyrimas yra planuojamas ryte, geriausia nieko nevalgyti ir į echoskopiją atvykti tuščiu skrandžiu. Jei antroje dienos pusėje, pacientas anksti ryte gali lengvai užkąsti.
• Rekomendacijos prieš tyrimą:
  • Nevalgykite ir negerkite 6-8 valandas iki tyrimo. Maistas ir skysčiai skatina virškinimą, kaupiasi dujos, kurios trukdo matomumui.
  • Venkite gazuotų gėrimų, kavos, pieno, sulčių.
  • Jei tyrimas atliekamas ryte - nieko nevalgykite.
  • Jei tyrimas atliekamas po pietų - galima lengvai užkąsti iki 8 val. ryto.
• Šlapimo pūslės tyrimas: Reikia atvykti su pilna šlapimo pūsle. Pilna šlapimo pūslė padeda geriau matyti dubens organus, nes iškelia žarnyną ir sudaro geresnes sąlygas vizualizacijai. Vieną ar dvi valandas prieš tyrimą išgerkite 0,5-1 litrą negazuoto vandens. Atliekant inkstų, šlapimtakių ar šlapimo pūslės echoskopiją, šlapimo pūslė turi būti pilna. Todėl prieš tai reikia išgerti skysčių ir nesišlapinti.
• Specialus pasiruošimas: Specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia.
• Pilvo aortos patologinis tyrimas: Pilvo aortos patologinis tyrimas - likus maždaug 8 val. iki tyrimo reikia išgerti pilvo pūtimą mažinančių vaistų. Likus maždaug 8 val. iki pilvo aortos patologinio tyrimo reikia išgerti pilvo pūtimą mažinančių vaistų. Maždaug 8 val. prieš pilvo aortos patologinį tyrimą reikia išgerti pilvo pūtimą mažinančių vaistų.
• Tulžies pūslės tyrimas: Tulžies pūslės tyrimas - rekomenduojama nevalgyti maždaug 4 val. Vakare prieš tulžies pūslės, kepenų, kasos ar blužnies tyrimą gali būti paprašyta valgyti neriebų maistą ir tada nieko nevalgyti iki procedūros. Tulžies pūslė po valgio susitraukia ir tampa sunkiai įvertinama.
• Kiti patarimai: Pacientams, kurių kūno masės indeksas (KMI) viršija normą, ultragarso bangos sunkiau prasiskverbia dėl riebalinio sluoksnio.

Tai gali būti dėl to, kad daugelis virškinimo problemų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas, maisto netoleravimas ar stresiniai sutrikimai, nėra matomi echoskopijos metu. Dėl šių priežasčių, kai situacija yra neaiški, rekomenduojama atlikti pilvo ir dubens organų pilną ultragarsinį ištyrimą, kad būtų įvertinta visų organų būklė. Tai padeda ne tik atmesti galimas akivaizdžias patologijas, bet ir suteikia vertingų duomenų, kurie gali nukreipti tolesniems, specifiniams tyrimams.

Pilvo organų echoskopija - neinvazinė procedūra, naudojama pilvo organams, jų struktūroms, taip pat kraujo tekėjimui kraujagyslėse įvertinti. Pilvo echoskopiją paprastai skiria gydytojas siekdamas patikslinti tam tikrą diagnozę. Ji gali būti atliekama atsiradus tokiems simptomams kaip pilvo skausmai, sutrikęs virškinimas ar šlapinimasis. Visiems 40 metų amžiaus ir vyresniems pacientams rekomenduojama šį tyrimą atlikti profilaktiškai bent kartą per metus. Pilvo organų ultragarsinis tyrimas parenkamas atsižvelgiant į pacientą kamuojančią problemą. Jaučiate nemalonius simptomus pilvo srityje? Tuomet jokiu būdu jų neignoruokite ir praneškite apie tai savo šeimos gydytojui. Jei bus atliekamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas, jo išvakarėse reikėtų nevartoti pilvo pūtimą skatinančių produktų. Echoskopijos metu skrandis turi būti tuščias, todėl 12 val.

Pasak gydytojo, išplėstinis echoskopinis tyrimas apima daugelio vidaus organų kompleksinį vertinimą. Pavyzdžiui, kepenys atlieka detoksikacijos funkciją ir yra atsakingos už medžiagų apykaitą. Kepenų echoskopija, padedanti aptikti kepenų cistas, auglius. Tulžies pūslė gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, todėl echoskopijos metu aptikti akmenys, polipai, uždegiminiai pakitimai ir kiti nuokrypiai gali indikuoti sutrikusį riebalų skaidymą. Kartais tulžies akmenys gali sukelti tulžies pūslės uždegimą. Dėl to gali tekti šalinti tulžies pūslę, o pats savaime uždegimas sukelia didelius skausmus. Dėl galimų struktūrinių pokyčių, akmenų, yra vertinami ir inkstai bei šlapimo pūslė. Siekiant įvertinti šlapimo pūslės būklę yra atliekamas liekamojo šlapimo tyrimas. Įprastai po šlapinimosi, šlapimo pūslėje neturėtų likti daug šlapimo.

Visgi, jei echoskopijos metu nėra aptinkama jokių vidaus organų pakitimų, svarbu išsiaiškinti ar nėra stuburo problemų bei nervų šaknelių suspaudimo. Vizito pas gydytoją radiologą metu yra vertinamas krūties audinio tipas (riebalinis ar liaukinis), žiūrima ar nėra židinių, kurie gali būti ir piktybiniai, įvertinami krūtų latakai. Moterims iki 45 metų, kai krūtyse vyrauja tankus liaukinis audinys, pirmuoju pasirinkimu siūloma echoskopija. Vidaus organų būklė svarbi visam mūsų organizmui. Jos įvertinimui dažnai atliekama echoskopija, kaip neinvazinis, tačiau labai informatyvus tyrimas.

Tyrimas per odą paprastai atliekamas pacientui gulint ant nugaros. Jūsų oda bus patepta specialiu vandens pagrindu pagamintu geliu, panaikinančiu oro tarpą odos ir daviklio - tokiu būdu gaunami tikslesni tyrimo rezultatai.

Taip, ultragarsinis tyrimas yra saugus, kai jį atlieka apmokytas medicinos specialistas. Echoskopijos metu nenaudojama žalinga spinduliuotė.

Jei dvejojate, ar tikrai norite užsirašyti procedūrai mūsų klinikoje, kviečiame paskaityti mūsų gydytojų parengtą dažniausiai užduodamų klausimų skiltį. Dažnai, po procedūros gydytojo kabinete, pacientams kyla klausimų, kurių jie nedrįsta paklausti vizito metu arba kurie į galvą ateina tik vėliau. Tai paprasta procedūra. Jausite tik specialų jutiminį aparatą per kūno odą, kurį naudos gydytojas procedūros metu. Jausitės taip pat, nepergyvenkite, procedūra nėra nei skausminga, nei nemaloni.

Jeigu pastebime tam tikrus pokyčius, jų patikslinimui po echoskopijos pacientus siunčiame kitiems radiologiniams tyrimams, pavyzdžiui, kompiuterinei tomografijai, magnetinio rezonanso tyrimui arba rekomenduojame gyd. gastroenterologo konsultaciją, - sako gydytojas T.

---