Pasaulyje vis dar nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują, todėl kraujo donorystė yra ypatingai svarbi. Lietuvoje kiekvienais metais prireikia tūkstančių mililitrų kraujo. Be jo nepavyktų išgelbėti komplikuotai gimdančių moterų, vėžiu sergančių pacientų, patekusių į avarijas ir tų, kuriems buvo atliktos sudėtingos chirurginės operacijos, gyvybių.
Bet kaip elgtis prieš kraujo davimą - galima valgyti ar ne? Ir, jeigu galima, tai ką? Toks klausimas iškilo keliems „Delfi“ portalo skaitytojams, pasinaudojusiems proga užduoti klausimą sveikatos specialistui. Į skaitytojų klausimus sutiko atsakyti Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.
Pasirodo, donorams ir duodantiems kraujo tyrimams rekomendacijos, kaip pasiruošti, skiriasi. Taigi, prieš donaciją pavalgyti reikia, o ką specialistai rekomenduoja daryti prieš duodant kraujo tyrimams?
Pasiruošimas kraujo donorystei
Kalbant apie kraujo donorystę, kai yra aukojama kraujo, siekiant padėti mūsų šalies gydymo įstaigose sveikstantiems pacientams, norėčiau atkreipti dėmesį, kad prieš donaciją visuomet būtina gerai pavalgyti. Nevalgius nerekomenduojama duoti kraujo, saugant savo sveikatą, nes tai sukelia silpnumą.
Štai keletas labai svarbių patarimų, ruošiantis duoti kraujo:
- Pirmiausia kraujo donoras privalo būti pailsėjęs ir pavalgęs.
- Patariama dar dieną prieš duodant kraujo nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir gerti daugiau nei įprasta skysčių - mineralinio vandens, sulčių, arbatos.
- Geriausiai tinka negazuoti gėrimai.
- Svarbu ir tai, kad bent porą valandų prieš kraujo davimą nereikėtų rūkyti, tą dieną nevartoti alkoholio.
Į vaistines užsukusiems kraujo donorams visada primename, kad po kraujo davimo būtina gerti pakankamai vandens, kad kraujas greičiau atsistatytų. Šlapimo spalva turi būti švelniai gelsva. Faktinis reikalingas skysčių kiekis priklauso ir nuo to, ką valgysite likusią dieną, nuo kūno masės ir aplinkos temperatūros. Šviesi šlapimo spalva - svarbiausias rodiklis, ar yra pakankamas išgertas skysčių kiekis.
Visada patariame donorams sočiai pavalgyti, rinktis panašų maistą kaip ir prieš duodant kraują. Jeigu nevalgote mėsos, rekomenduojama rinktis ankštinius produktus, šviežias daržoves. Svarbu prisiminti, kad kraujo donorystės dieną negalima intensyviai sportuoti, reikia leisti organizmo atsigauti.
Kas gali ir negali duoti kraujo?
Atsakymas - labai paprastas. Tai daryti gali visi sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų ir sveriantys ne mažiau kaip 50 kilogramų. Sulaukus 65 metų kraujo donorystė kasmet gali būti pratęsiama, gavus gydytojo leidimą.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kas negali būti kraujo donorais:
- Žmonės, sergantys cukriniu debetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis ligomis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ligomis, taip pat linkę nenormaliai kraujuoti, sergantys skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ligomis.
Įdomūs faktai apie kraujo donorystę
- NKC duomenimis, kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo.
- Iš vieno donoro paaukoto kraujo galima padėti trims pacientams.
- Tai reiškia, kad su neabejingais kraujo donorais NKC gali padėti pacientams, per 1 mėnesį pateikdamas kraujo komponentų daugiau kaip 15 tūkst. perpylimų.
- Lietuvoje kraujo duodančių vyrų ir moterų santykis yra panašus - vyrai sudaro 55 proc., moterys 45 proc. visų kraujo donorų.
- Per 2021 m. iš viso buvo daugiau nei 64 tūkst. dotacijų ir surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.
Pasiruošimas kraujo tyrimams
Noriu pabrėžti, kad prieš duodant kraujo bendriems tyrimams reikėtų elgtis visai priešingai - pageidautina atvykti į gydymo įstaigą ryte, geriausia iki 10 val., tą dieną nevalgius, negėrus arba išgėrus labai nedidelį kiekį vandens, o rūkantiems - ir nerūkius. Net ir išvakarėse reikėtų vengti alkoholio, taip pat aktyvios fizinės veiklos, nesportuoti. Patartina porą dienų prieš tyrimą stengtis nevalgyti riebaus, taip pat aliejuje kepto maisto. Pavyzdžiui, jei ruošiamasi atlikti cholesterolio tyrimą, nevalgyti reikėtų mažiausiai 12 valandų, bet vandenį saikingai gerti galima. Labai svarbu būti gerai pailsėjus. Jei naktį prastai miegojote, praneškite apie tai savo gydytojui. Kai kuriais atvejais prieš kraujo tyrimą pacientams rekomenduojama nenaudoti įprastų vaistų, šį sprendimą priima tyrimą skiriantis medikas.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių laboratorinių tyrimų tikslumą ir patikimumą, esate Jūs pats. Norint užtikrinti rezultatų kokybę būtina tinkamai pasiruošti tyrimams!
Kraujo tyrimus galite atlikti ir pavalgius, nebent Jūsų gydytojas rekomenduoja kitaip. Infekcinių ligų serologinius tyrimus rekomenduojama atlikti praėjus 2-4 sav. Sąvoka nevalgius (pasninkavus) reiškia būseną, kai maždaug 12 valandų nevalgoma maisto ir nevartojami skysčiai. Rekomenduojama negerti kavos, arbatos bei nekramtyti kramtomosios gumos.
Tam tikros medžiagos gali turėti įtakos gliukozės tyrimo rezultatams. Nerekomenduojamas ilgalaikis pasninkavimas (>12 val.) prieš kraujo paėmimą, ypač turintiems mažai riebalų. Tyrimas atliekamas ryte, nėščioji turi būti 8-14 val.
Reikėtų būti nevalgius prieš kai kuriuos kraujo tyrimus kaip gliukozės tyrimą, lipidogramos (cholesterolio frakcijų tyrimą), kepenų fermento tyrimą gamagliutamiltransferazę (GGT), kai kurių vitaminų (pvz. Vitamino B12 tyrimą) ir kai kuriuos mineralų tyrimus (pvz. Geležies tyrimą). Prieš minėtus tyrimus rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų. Reikėtų laikytis šių rekomendacijų, nes maisto medžiagos, patekusios į kraują, gali pakeisti ir iškreipti rezultatus.
Ko dar nereikėtų daryti prieš kraujo tyrimus?
- Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nerūkyti bent 10-12 valandų (kadangi tai gali klaidingai padidinti leukocitų skaičių bendrame kraujo tyrime), nekramtyti gumos, 48 val.
- Rekomenduojama nevartoti vitaminų ir papildų bent 48 valandas prieš kraujo tyrimus.
- Nevartoti alkoholio bent 24 valandas prieš kraujo tyrimus.
- Negerti kavos 8-12 valandas prieš kraujo tyrimus.
Ką reikėtų padaryti prieš kraujo tyrimus?
- Išgerti reguliariai vartojamus vaistus pvz.
Ar tyrimų (kraujo, kraujospūdžio) rodiklius gali paveikti fizinė veikla?
Taip, kraujo spaudimą matuotis reikėtų ramybės būsenoje, 10 - 15 min. ramiai pasėdėjus. Prieš matuojantis kraujo spaudimą reikėtų palaukti bent 30 minučių po maisto, rūkymo, sporto, alkoholio, kofeino vartojimo. Jaučiamas stresas, nerimas taip pat veikia mūsų kraujo spaudimą, todėl normalu, kad jei nerimaujame, stresuojame jis bus didesnis negu įprastai.
Kraujo spaudimo rezultatus taip pat veikia fizinė veikla, priklausomai nuo mūsų fizinio pasiruošimo, normalu, kad fizinės veiklos metu (bėjant, atliekant jėgos pratimus) sistolinis kraujo spaudimas padidėja net iki 150 - 160 mmHg. Fizinių pratimų dėka treniruojame savo širdį, geriname sveikatą, po fizinės veiklos praėjus kuriam laikui spaudimas normalizuojasi.
Žinoma, jeigu turime kokių nors nusiskundimų dėl sveikatos, spaudimas padidėjęs ramybės būsenoje, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju bei atlikti reikiamus tyrimus.
Pagrindiniai kraujo tyrimų rodikliai
Kraujo tyrimai parodo daug rodiklių.
- TTH - įvertinti skydliaukės funkciją.
- ŠF - įvertinti kepenų, inkstų funkciją ir sutrikimus, gali rodyti tulžies nutekėjimo sutrikimus ir uždegimą, akmenligę, kepenų cirozę, taip pat kauluose vykstančius procesus.
- Lipidograma - grupė tyrimų, kuri padeda įvertinti širdies ligų riziką. Svarbiausi yra:
- mažo tankio lipoproteinai (MTL) - "blogasis" cholesterolis.
- Didelio tankio lipoproteinai (DTL) - "gerasis" cholesterolis.
- Šlapimo rūgštis - įvertinti inkstų veiklą, reumatinių ligų riziką ir gydymo efektyvumą.
Ar galima pagal rodiklius įtarti ir vėžinius susirgimus?
Vėžio žymenys - tai baltyminės medžiagos, kurias gamina vėžio lastelės. Vėžio žymenims ištirti atliekami kraujo tyrimai. Šie žymenys gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir dėl kitų ligų, ir būklių. Sveiko žmogaus organizme taip pat gali būti nustatomi nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Taip pat sergančių onkologinėmis ligomis vėžio žymenų kiekis gali būti normos ribose. Taigi šie rodikliai nėra specifiški, onkologines ligas galima tik įtarti, bet tiksliai diagnozei reikalinga atlikti išsamesnius tyrimus.
Jeigu pacientas jaučiasi sveikas, bet atlikus kai kuriuos vėžio žymenis nustatomos padidėjusios reikšmės (priklausomai nuo to, kurių organų žymenys padidėję), rekomenduojamas detalesnis ištyrimas, specialistų konsultacijos, kartais galima diagnozuoti ankstyvos stadijos onkologinę ligą.
Lietuvoje pagal profilaktinę programą kas 2 metus iš kraujo atliekamas PSA tyrimas visiems 50 - 75 metų vyrams (ir vyrams nuo 45m. amžiaus, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu). Nustačius padidėjusį PSA kiekį, pacientas nukreipiamas detalesniam ištyrimui dėl įtariamo prostatos vėžio. Taip siekiama nustatyti ankstyvos stadijos vėžį.
Kitas pavyzdys, kiaušidžių vėžio žymuo CA125 - remiantis moksliniais tyrimais nustatyta, kad šis žymuo leidžia įtarti kiaušidžių vėžį, bet jo naudą riboja mažas specifiškumas. Taip pat šį rodiklį gali padidinti ir įvairios gerybinės ginekologinės, ir kitos ligos. Tyrimai rodo, kad CA 125 yra padidėjęs 1 proc.
Krūtų vėžio žymuo (Ca15-3) - tiriamas sergantiems krūties vėžiu gydymo eigoje ir dėl galimo ligos recidyvo.
Čia paminėta tik keletas vėžio žymenų, bet jų yra daugiau.
Ką daryti jei kraujo tyrimo rodikliai blogesni?
Kraujo tyrimų rodiklių normos kiekvienoje laboratorijoje yra skirtingos. Jeigu atliktų tyrimų rezultatai neatitinka normų, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos, įvertinimo ir tolimesnių rekomendacijų. Jeigu tarkime, nustatomas vitamino D trūkumas, gydytojas įvertinęs tyrimą paskiria atitinkamą vitamino D dozę, esant indikacijoms kartais rašomas ir receptinis vitaminas D.
Vitaminas D yra svarbus, nes veikia mūsų nuotaiką, energijos kiekį, padeda palaikyti normalią raumenų funkciją, rečiau sergama įvairiomis infekcijomis ir mažina uždegiminius procesus mūsų organizme (mažina autoimuninių ligų riziką, antro tipo cukrinio diabeto riziką, širdies ligų riziką). Natūraliai vitaminas D gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams. Vitamino D gamyba odoje mažėja su amžiumi, beje žmonėms, kurių oda tamsesnė reikia daugiau saulės spindulių, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis. Kitas vitamino D šaltinis yra maistas.
Ar dažnai pasitaiko žmonių, kurių kraujo rodikliai nepriekaištingi?
Žmonių, kurių kraujo rodikliai būtų nepriekaištingi pasitaiko retai.