Laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti tam tikras paciento būkles dar iki pasireiškiant klinikiniams ligos simptomams.
Tyrimai taip pat padeda sekti bei įvertinti esamos ligos eigą, dinamiką ir prognozę.
Bet žmonėms neretai kyla klausimai, kaip šiems tyrimams tinkamai pasiruošti, kad rezultatai nebūtų iškreipti.
Pvz., ar galima prieš kraujo tyrimus valgyti. O jeigu negalima, tai kaip ilgai? Taip pat domimasi, kaip tyrimų rezultatus gali paveikti sportas, kava ar žalingi įpročiai.
Kraujo tyrimus galite atlikti ir pavalgius, nebent Jūsų gydytojas rekomenduoja kitaip.
Reikėtų būti nevalgius prieš kai kuriuos kraujo tyrimus kaip gliukozės tyrimą, lipidogramos (cholesterolio frakcijų tyrimą), kepenų fermento tyrimą gamagliutamiltransferazę (GGT), kai kurių vitaminų (pvz. Vitamino B12 tyrimą) ir kai kuriuos mineralų tyrimus (pvz. Geležies tyrimą).
Prieš minėtus tyrimus rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų.
Reikėtų laikytis šių rekomendacijų, nes maisto medžiagos, patekusios į kraują, gali pakeisti ir iškreipti rezultatus.
Kraujo tyrimus geriausia atlikti ryte, nes prieš tai reikia būti net 8 valandas nevalgius.
Jeigu kalbame apie nevalgymą prieš kraujo tyrimus, tai reiškia, kad nevalgyti ir negerti (kavos, arbatos, sulčių ir t.t.), kitaip tariant, prieš kraujo tyrimus nevartoti nieko, išskyrus vandenį.
Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą pacientas turi būti nevalgęs 3 val.
Pavalgius, gliukozės kiekis kraujyje padidėja, todėl tyrimo atsakymas bus klaidingas ir jį reikės pakartoti.
Tačiau Lietuvos pacientai neturėtų nustebti, kai jų šeimos gydytojai paprašys būti nevalgius, nes sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pagal šeimos gydytojo normą atliekamiems lipidų ir gliukozės tyrimams pasninkavimas (būti nevalgius 8-12 val.) yra privalomas.
Sąvoka nevalgius (pasninkavus) reiškia būseną, kai maždaug 12 valandų nevalgoma maisto ir nevartojami skysčiai.
Reikėtų laikytis šių rekomendacijų, nes maisto medžiagos, patekusios į kraują, gali pakeisti ir iškreipti rezultatus.
Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nerūkyti bent 10-12 valandų (kadangi tai gali klaidingai padidinti leukocitų skaičių bendrame kraujo tyrime), nekramtyti gumos, 48 val. prieš tyrimus vengti intensyvaus fizinio krūvio, mankštų (kadangi tai gali padidinti kraujo rodiklius: ALT, AST, kreatinkinazę, kurie yra susiję su raumenų pažeidimu ir uždegimu).
Rekomenduojama nevartoti vitaminų ir papildų bent 48 valandas prieš kraujo tyrimus.
Nevartoti alkoholio bent 24 valandas prieš kraujo tyrimus.
Negerti kavos 8-12 valandas prieš kraujo tyrimus.
Prieš tuos kraujo tyrimus, prieš kuriuos rekomenduojama nevalgyti, taip pat nerekomenduojama gerti žalios arbatos.
Taigi, nuo maisto prieš kai kuriuos kraujo tyrimus vertėtų susilaikyti.
O ko dar daryti nerekomenduojama, nes tai paveiktų rezultatus?
Nerekomenduojama ilgalaikis pasninkavimas (>12 val.) prieš kraujo paėmimą, ypač turintiems mažai riebalų.
Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir streso.
Tačiau, mano nuomone, jei tai yra įprastinis gyvenimo ritmas, vienkartinis susilaikymas įtakos kraujo tyrimams neturės.
Dieną prieš tyrimą rekomenduojama vengti bet kokių intensyvių fizinių pratimų, taip pat gerai būtų nestovėti ilgą laiką.
Jei yra piktnaudžiaujama alkoholiu, tuomet išvakarėse pavartotas alkoholio kiekis didelės įtakos kraujo tyrimams neturės.
Nors praktikoje rekomenduojame padaryti organizmui savaitgalį ir bent dvi dienas prieš tyrimus nevartoti alkoholinių gėrimų.
Dėl vartojamų vitaminų, vaistažolių įtakos tyrimams galima ir romaną parašyti.
Labiausiai norėčiau atkreipti vartojančių biotiną, ypač, didelėmis dozėmis, dėmesį.
Šis vitaminas daro įtaką tyrimų reakcijoms ir gali būti gaunami klaidingai teigiami ar neigiami rezultatai, nustatoma klaidinga diagnozė bei paskiriamas netinkamas gydymas.
Todėl, prieš planuojant atlikti tyrimus (kokiems tyrimams turi įtakos, teirautis laboratorijos), būtina nutraukti biotino ar jo turinčių papildų vartojimą bent 48 val.
Kraujo tyrimų rodiklių normos kiekvienoje laboratorijoje yra skirtingos.
Jeigu atliktų tyrimų rezultatai neatitinka normų, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos, įvertinimo ir tolimesnių rekomendacijų.
Jeigu tarkime, nustatomas vitamino D trūkumas, gydytojas įvertinęs tyrimą paskiria atitinkamą vitamino D dozę, esant indikacijoms kartais rašomas ir receptinis vitaminas D.
Vitaminas D yra svarbus, nes veikia mūsų nuotaiką, energijos kiekį, padeda palaikyti normalią raumenų funkciją, rečiau sergama įvairiomis infekcijomis ir mažina uždegiminius procesus mūsų organizme (mažina autoimuninių ligų riziką, antro tipo cukrinio diabeto riziką, širdies ligų riziką).
Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai kelia abejonių, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai.
Prieš tyrimą galima išgerti tik nedidelį kiekį negazuoto vandens.
Atlikus kai kuriuos vėžio žymenis nustatomos padidėjusios reikšmės (priklausomai nuo to, kurių organų žymenys padidėję), rekomenduojamas detalesnis ištyrimas, specialistų konsultacijos, kartais galima diagnozuoti ankstyvos stadijos onkologinę ligą.
Kraujo spaudimo rezultatus taip pat veikia fizinė veikla, priklausomai nuo mūsų fizinio pasiruošimo, normalu, kad fizinės veiklos metu (bėjant, atliekant jėgos pratimus) sistolinis kraujo spaudimas padidėja net iki 150 - 160 mmHg.
Fizinių pratimų dėka treniruojame savo širdį, geriname sveikatą, po fizinės veiklos praėjus kuriam laikui spaudimas normalizuojasi.
Žinoma, jeigu turime kokių nors nusiskundimų dėl sveikatos, spaudimas padidėjęs ramybės būsenoje, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju bei atlikti reikiamus tyrimus.
Reikėtų išgerti reguliariai vartojamus vaistus pvz., dėl skydliaukės veiklos, dėl aukšto kraujo spaudimo ar pulso, nurimti ir ramiai pasėdėti 10-15 min., prieš atliekant kraujo tyrimą.