LRT RADIJO klausytoja domisi grybavimu po pirmųjų šalnų. „Turiu tikriausiai visiems grybautojams aktualų klausimą: ar galima rinkti grybus po pirmųjų šalnų?“
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas V. Varanavičius tvirtina, kad nesušalusius grybus valgyti galima, tik prieš tai būtina juos tinkamai termiškai apdoroti. „Tiesa, patarčiau juos termiškai apdoroti dukart: iš pradžių - virti, o vėliau - kepti“, - rekomenduoja V. Varanavičius.
Vis dėlto, mikologė, Vilniaus universiteto doc. dr. Jonė Rukšėnienė teigia, kad šalnų pakąsti grybai yra pavojingi sveikatai. Jos teigimu, kur buvo šalnos, grybų rinkti nebegalima. Po šalnų prasideda vaisiakūnių irimas ir galima labai apsinuodyti. Ji pridūrė, kad dėl šalnų maistui nebetinkantys grybai būna praradę spalvą, patežę arba sukietėję.
Grybams būdingas šilumos ir drėgmės poreikis. Dėl šios priežasties grybai atrandami ir po šalnų. Nors šiais metais spalio mėnuo buvo vienas šilčiausių ir grybais žmonės galėjo džiaugtis ilgiau, tačiau šalnos ir minusinės temperatūros jiems kenkia. Dėl jų grybai ima gesti, pradeda irti jų baltymai.
Ekspertas perspėja: „Jeigu grybas ėmęs irti ir yra tokia situacija, kad prisirenkame vieną, kitą pažliugusį grybą, jis gali būti sugedęs ir tuomet gali grėsti apsinuodijimas.“ A. Kulbis rekomenduoja, kad „grybai gali augti, kai lauke temperatūra yra nuo +2 iki +5 laipsnių šilumos, bet kai prasideda pastovios minusinės temperatūros naktimis, tai jų rinkti nebereiktų“.
Pavojus slypi atšilime
Neretai grybautojai, rinkdami grybus po šalnų, teisina save sakydami, kad grybus vis tiek ketina šaldyti. Tačiau gamtininkas siūlo neapsigauti. A. Kulbis lygina: „Pavojinga tai, kad per šalnas grybai atšąla, rytais atšyla, o naktį vėl atšąla. Tai prilygsta bet kuriam produktui, kurį atšildome, paskui vėl atšaldome ir vėliau ketiname atšildyti ir gaminti iš jo maistą“.
Gamtininkas įvardijo dar vieną aspektą, kuris svarbus šiam mitui: „Grybų atšalimo temperatūros negalima lyginti su šaldiklio kameros temperatūra. Šaldiklyje būna daugiau nei -16 laipsnių šalčio, o per šalnas temperatūra pakrenta vos keliais minusiniais laipsniais“.
Specifinio paruošimo būdo - nėra
Paklaustas apie grybų po šalnų gaminimo būdus, gamtininkas atskleidžia, kad jų nėra. Tad pakartotinis grybų apvirimas ar jų šaldymas nepadės grybams tapti tinkamiems vartojimui.
Ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia grybautojams būti atsargiems. A. Kulbis įspėja: „Jeigu žmogus yra vyresnio amžiaus, turi virškinimo, žarnyno problemų, tai geriau tokių grybų išvis nevartoti. Geriau palaukti kito sezono“.
Visgi, tiems, kurie labai trokšta prisirinkti laimikių net ir po šalnų gamtininkas siūlo laukti atlydžių ir atkreipti dėmesį į grybų rūšis. A. Kulbis išeitį pasiūlė: „Yra tokie žieminiai kelmučiai, jie dažnai užauga naujai, tad jų galima prisirinkti net ir gruodžio mėnesį“.
Kada geriausia rinkti grybus?
Patyręs grybautojas pataria miške būti vos prašvitus - ne tik dėl mažesnės konkurencijos, bet ir dėl to, kad grybai auga visą parą. Žinoma, naktį jie auga lėčiau, bet naktys ilgos, be to, atidrėkus samanoms jie lengviau pro jas išlenda.
Valyti ir apdoroti grybus derėtų kuo greičiau, geriausia - vos grįžus iš miško, kadangi jau kitą dieną galite rasti tik kirmėlių puotos likučius.
Kaip apdoroti grybus?
Pasak Maisto gamybos departamento vadovės B. Baratinskaitės, grybų perteklių visada galima sumaniai panaudoti. „Anksčiau buvo populiaru grybus marinuoti, tam yra daugybė įvairiausių receptų. Tiesa, tai atima daugiau laiko, be to, marinuojant grybus pasikeičia jų skonis, kvapas. Todėl vis daugiau žmonių grybus užšaldo - tam tinka tiek žali, tiek apvirti grybai. Dar viena alternatyva - grybus džiovinti. Tam skirtos specialios daržovių džiovyklės, o džiovinti grybai puikiai tinka pagardinti sriuboms ir kitiems patiekalams“, - vardija B. Baratinskaitė.
Tačiau užvis skaniausi patiekalai su šviežiais grybais.
Kaip tinkamai pasiruošti grybavimui?
Susiruošus grybauti V.Daugudis visų pirma pataria tiksliai žinoti, į kokį mišką vyksite ir pasidomėti orais - pagal tai galėsite pasirinkti tinkamą apavą ir aprangą. Ji neturėtų būti pernelyg stora, kad nevaržytų judesių ir nesukaistumėte bevaikščiodami. Taip pat svarbu neužmiršti purškiklio nuo uodų ir erkių bei, žinoma, pintinės.
Anot V.Daugudžio, grybų jokiu būdu negalima dėti į plastikinę talpą, geriausiai tam tinka medinė pintinė. Pirmiausia - iš jos išbyra šiukšlės. O kibire grybai, ypač jeigu šilta, šunta - iš jų pradeda lįsti kirmėlės, kurios puola kitus grybus.
Žinoma, grybus geriausia rinkti tik sveikus. Jei imate ir apkirmijusius, juos geriau dėti atskirai ar bent atskirti prieš važiuojant namo, kad kirmėlės neišragautų sveikųjų.
Dar viena dažna grybautojų klaida - naudojamas peilis. Anot V.Daugudžio, rudens gėrybių pjauti nevalia, grybai yra tik raunami. „Atsargiai įkišus pirštą, grybas labai gražiai išsirauna. Jį ištraukus, samanoje ar žemėje likusią skylutę reikia užspausti pirštu, kad grybiena nedžiūtų ir jos nepultų kenkėjai, - sako pašnekovas. - Grybą nupjovus, jo kotas toliau auga, pradeda kirmyti, pūti ir nupūdo grybieną.“