Žuvis yra svarbus maisto produktas, tačiau kartais jose galima aptikti parazitų, įskaitant baltus kirminus. Sužinokite, kas tai yra, ar jie pavojingi ir kaip saugiai valgyti žuvį.
Parazitai Žuvyse: Bendras Vaizdas
Kai kurios žuvys gali turėti ne vieną ir net ne dešimt parazitų. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas žūklei Egidijus Bukelskis sako, kad jų galima pamatyti ir stintose, ir ešeriuose, ir kitokiose žuvyse.
„Parazitai yra labai skirtingi: vieni gyvena žuvies žarnyne, kiti - vidaus organuose, treti - ant žuvies, tad mes juos galime pastebėti vizualiai. Tie, kurie meškerioja, dažniausiai yra matę kaspinuotį, vadinamą Ligula. Tačiau tai nėra žuvinis kaspinuotis, kuris žmonėse apsigyvendavo anksčiau dėl higienos stokos. Net nežinau atvejo, kai per pastaruosius trisdešimt metų žmogus būtų užsikrėtęs žuviniu kaspinuočiu. O dabar meškeriotojų matoma Ligula su žmogumi nieko bendro neturi“, - sako jis.
Pašnekovas aiškina, kad parazitų vystymosi ciklai yra pakankamai sudėtingi, o dažnai žuvų turimų kenkėjų galutiniais šeimininkais tampa žuvis ėdantys paukščiai.
„Kai toks paukštis žuvytę pasigauna, parazitas įsikuria žarnyne, po virškinimo ciklo vėl patenka į vandenį, kur žuvys praryja kirmėlių ciklopus su lervutėmis, po to mažesnę žuvį gali suėsti didesnė žuvis, ir taip toliau, bet pasakyti, kad tai - pavojinga žmogui, būtų didelė neteisybė“, - komentavo E. Bukelskis.
Jis sako, kad paskutinis jam žinomas žmogaus užsikrėtimo žuviniu kaspinuočiu atvejis - 1953 m. Trakų rajone.
Paklaustas apie atvejus, kai žmonės, nusipirkę rūkytos žuvies ir ją nulupę, pamato parazitų, E. Bukelskis paaiškina, kodėl to pasitaiko. „Yra ir Lietuvoje daug ešerių, pavyzdžiui, ir Kauno, Kuršių mariose, su juodais taškeliais. Tai - mažytis poodinis kirminukas, jo lerva, kuri žmogui yra nepavojinga, nes jo ciklas: žuvis, paukštis ir ciklopas. Kitaip sakant, cikle žmogus nedalyvauja. Aišku, nežinantis žmogus išsigąsta, bet šie kirminukai susiję su netoli vandens telkinio gyvenančiais paukščiais, dažnai tai būna kirų, kormoranų kolonijos, bet tokia žuvis nėra pavojinga žmogui“, - dėsto E. Bukelskis. Jis sako, kad ir stintose randamų kirminų išsigąsti nereikia.
Visgi, pašnekovas sako, kad norintiems būti tikriems, kad parazitai žuvo, reikia žuvį termiškai apdoroti. „Išvirus, iškepus žuvį parazitai žūna, dažnai netgi karšto rūkymo pakanka, išskyrus tuos atvejus, kai nesilaikoma higienos ir galima salmoneliozė, bet čia ne žuvis kalta. Iškepti, patroškinti žuvį pakanka netgi svečiose šalyse, kur ligos yra žymiai agresyvesnės. Naminiai konservai gali būti pavojingi kaip botulizmo šaltinis, bet parduotuviniai yra sterilūs ir jokių bėdų nėra“, - teigė E. Bukelskis.
Ką Daryti Nusipirkus Žuvies Su Parazitais?
Vis dėlto, nors daugelis žuvų parazitų žmonėms nepavojingi, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad žuvų perdirbimo įmonės turi užtikrinti, jog žuvininkystės produktai nebūtų užkrėsti matomais parazitais ir atitiktų nustatytus teisės aktų reikalavimus.
„Nesvarbu, ar turguje, ar prekybos centre įsigytas produktas, jis be išimčių turi būti saugus ir kokybiškas, - sako M. Staškevičius. - Draudžiama prekiauti žuvimis, jeigu jos su ligų požymiais, užkrėstos matomais parazitais ar jų lervomis, taip pat jei jos turi žuvims nebūdingą kvapą, audiniai suirę ar su kraujosruvomis.“
Jei žuvų pilve buvo rasta parazitų lervų, žmonių maistui jos yra tinkamos tik pašalinus iš jų matomus parazitus ir jas tinkamai apdorojus. Draudžiama pakartotinai užšaldyti atšildytas žuvis, o jas perdirbti ar tiekti galutiniam vartotojui galima tik pateikus informaciją apie atšildymą.
Pavojingi Parazitai Sukeliantys Ligas
E. Bukelskis sako pamenantis atvejų, kai į Lietuvą buvo mėginta įvežti pavojingais parazitais užkrėstos žuvies mėsos.
„Yra buvęs atvejis, kai į Lietuvą bandyta įvežti žuvies iš Skandinavijos šalių, nevardinsiu kurių, kai jų mėsoje buvo parazitas, apvalioji kirmėlė Anisakis simplex. Ji gali būti nuodinga patekusi į žmogaus kūną, bet, kiek žinau, ši partija į Lietuvą nepateko. Tikrai nenoriu gąsdinti, nes visos žuvys, kurios įvežamos į Lietuvą, yra tikrinamos nuo parazitų“, - kalbėjo patyręs žvejys.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas, laikinai einantis skyriaus vedėjo - valstybinio veterinarijos inspektorius pareigas Mantas Staškevičius patvirtina, kad apvaliosios kirmėlės, sukeliančios anisakiazę, yra pavojingos.
„Dažniausiai pasitaiko anisakiazė - parazitinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių Anisakis šeimos Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos. Ši liga registruojama tose pasaulio valstybėse, kuriose populiaru valgyti žalią arba netinkamai apdorotą, t. y. šaldytą, sūdytą, marinuotą, rūkytą, jūros žuvį ar galvakojus moliuskus. Žmonių susirgimo anisakiaze atvejai dažniausiai registruojami šiose Europos valstybėse: Ispanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje“, - vardijo jis.
Pasak specialisto, kasmet kiekvienoje minėtoje valstybėje registruojama apie 20 anisakiazės atvejų.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, dažniausiai Anisakis simplex kirmėlės aptinkamos sušaldytoje, karštai rūkytoje jūros lydekoje, žuvų konservuose.
„Vizualiai įvertinti, ar žuvis yra užsikrėtusi parazitais, yra sunku ir tai priklauso nuo užkrėtimo mąsto. Jeigu invazija yra didžiulė, tada dažnai parazitai gali būti matomi ir plika akimi, pavyzdžiui, išlindę iš žiaunų ar matosi akyse“, - komentuoja M. Staškevičius.
Jis dėsto, kad Anisakis šeimos kirmėlės ir jų lervos yra natūraliai paplitę praktiškai visose pasaulio jūrose ir vandenynuose, todėl jų visiškai išvengti yra neįmanoma, o vienas iš tarpinių kirmėlių šeimininkų yra įvairių rūšių laukinės žuvys ir galvakojai moliuskai: menkės, silkės, kalmarai ir kiti, kurių gana daug yra užsikrėtę šiais parazitais.
„Šių kirmėlių lervos į žuvis patenka su maistu, dažniausiai jų būna tik žuvų vidaus organuose, tai yra žarnyne. Taigi žuvis netrukus po sugavimo išdarinėjus jos gali būti švarios nuo parazitų ir atitinkamai apdorojus saugiai teikiamos į rinką. Reikėtų pabrėžti, kad žuvų maistinė vertė žmogui nuo to, kad jų žarnyne buvo kirmėlių lervų, nesumažėja, - pastebėjo pašnekovas. - Žmogus užsikrečia šiais parazitais, jei valgo žalias ar netinkamai apdorotas jūrose sugautas žuvis ar galvakojus moliuskus. Termiškai apdorojus ar išlaikius tam tikrą laiką sušaldytus žuvininkystės produktus visos lervos žūsta, todėl net vartojant atitinkamai apdorotas žuvis, kurių raumenyse buvo lervų, žmogus jomis neužsikrėstų.“
Kaip Apsisaugoti Nuo Anisakiazės?
M. Staškevičius siūlo, kokių prevencijos priemonių imtis, norint išvengti užsikrėtimo apvaliosiomis kirmėlėmis.
Jei žmogus žvejoja pats, reikia sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalyti, taip siekiant sumažinti lervų migraciją iš žarnų į raumenis.
„Patariama žuvį tinkamai termiškai apdoroti arba užšaldyti. Anisakiazės sukėlėjai žūva kaitinant žuvį 60 laipsnių temperatūroje per 10 min., greitai užšaldant minus 35 laipsnių ar žemesnėje temperatūroje per 15 val. arba užšaldant minus 23 laipsnių temperatūroje per mažiausiai 7 dienas“, - sako jis.
Pašnekovas primena, kad daugelis tradicinių marinavimo ir šalto rūkymo būdų yra netinkami siekiant sunaikinti Anisakis simplex lervas.
Svetimi Parazitai - Labai Pavojingi
Kai kurie parazitai išties yra labai pavojingi ir jų - be galo daug, todėl E. Bukelskis pataria ypač atsargiai vertinti svetur užaugusias žuvis kai jos perkamos ar ragaujamos užsienyje.
„Žinoma, į Lietuvą yra patekę ir parazitų iš kitų šalių, kai žmonės ėmė pervežinėti žuvis dideliais atstumais prieš 40-50 metų. Reikia suprasti, kad negalima vežioti žuvies iš vieno vandens telkinio į kitą, jų nepatikrinus ir negavus leidimo. Nesilaikant higienos normų, žmogus gali netyčia į savo tvenkinį atsivežti parazitų“, - primena E. Bukelskis.
Dėl pavojingų kenkėjų bei toksinų pašnekovas siūlo atsargiau žuvis ir jūros gėrybes ragauti ir viešint svetur.
„Pavyzdžiui, Japonijoje yra gilios tradicijos valgyti Fugu žuvį, tad jos paragavę kasmet miršta apie 300 žmonių. Reikėtų suprasti, kad kai kuriose Viduržemio jūros, Indonezijos salose taip pat gali būti pavojingų žuvų, kurios turi toksinų, tad ten reikia elgtis labai atsakingai ir atsargiai, vengti valgyti termiškai neapdorotų žuvies produktų. Tarkime, Japonijoje, kad išmoktų paruošti garsiąją Fugu, virėjas mokosi 12 metų“, - sako jis.
Žuvų Ligos ir Parazitai: Kaip Juos Atpažinti
Meškeriotojų aplinkoje kartais kyla diskusijų, ar galima valgyti ligotas žuvis. Vieni tvirtina, kad, pastebėjus net menkiausius ligos požymius, žuvį reikia nedelsiant sunaikinti, kad nuo jos neužsikrėstų kitos žuvys. Kiti tvirtina, kad mes suvalgome begalę parazitų, ypač iš nupirktų žuvų, nes nežinia, kur jos buvo gaudomos ir kaip laikomos.
Žinovai tvirtina, kad žuvų parazitai žmonėms nekenksmingi, nes anie neprisitaikę prie mūsų organizmo ir žūva.
Kartais prie vandens meškeriotojai atkreipia dėmesį į neįprastą žuvų elgesį bei išvaizdą, kurie liudija, kad jos serga.
Užžėlusiuose, uždaruose tvenkiniuose, rečiau upėse ir vandens saugyklose pasitaiko sazanų, karpių, karosų, kuojų, raudžių, karšių, lynų ir net erškėtinių žuvų, sergančių raudone, arba aeromonoze. Tai infekcinė žuvų liga. Ligota žuvis plaukioja vandens paviršiumi, nereaguodama į išorinius dirgiklius. Ją nesunku pagauti rankomis. Žuvis panaši į vandeningą, išsipūtusį išsigimėlį: žvynai pasišiaušę, akys išsprogusios, ant kūno pastebimos raudonos žaizdelės ir randai. Tokią žuvį ne tik į keptuvę dėti, bet net į rankas imti nesinori.
Karštomis dienomis karosai, lynai, lydekos, vėgėlės, karpiai gali būti pažeisti parazituojančio vėžiuko, kuris sukelia ligą - lerneozę. Ant žuvies kūno atsiranda kauburėlių, kurių centre styro tamprus žaliai rudas apie 1 cm ilgio strypelis. Jei ištrauktumėte tą strypelį, ant galo pamatytumėte keturias permatomas ataugėles, primenančias elnio ragus.
Kartais žvejys pagavęs karšį ar kuoją atkreipia dėmesį į per visą kūną pasklidusias juodas dėmes. Tai plačiai paplitusi liga, vadinama postodiplostomatoze, arba juodlige.
Rudenį dažnai pasitaiko karpių, sazanų ar lynų, kuriems prie galvos būna prisisiurbę daug smulkių plonų žuvinių dėlyčių (piscikolų). Jos būna kūgio formos, išmargintos tamsiomis ir baltomis linijomis. Dėlyčių sukelta liga vadinasi piscikolozė. Šių parazitų pažeistos žuvys neramiai plaukioja vandenyje, trinasi į polius, nendres, valtis, šokinėja iš vandens, sparčiai praranda svorį ir silpnai reaguoja į dirgiklius. Po to, kai dėlytė nukrenta, ant žuvies kūno lieka apvali kraujuojanti dėmelė.
Saprolegnijozė - tai grybelinė žuvų liga, sukeliama pelėsių grybelio - saprolegnijos. Grybeliai gyvena bet kokiame vandenyje, tad beregint įsikuria traumuotų žuvų žaizdose ir ikruose. Jos vystosi bet kokiu metų laiku ir net žemoje temperatūroje. Užkrėstos žuvies žiaunose, kvėpavimo angose ir ant pelekų atsiranda į vatą panašaus apnašo. Patekęs į organizmą grybelis jį ardo. Pagavus tokią žuvį, galima pastebėti, kad jai trūksta uodegos ar krūtinės peleko. Galiausiai saprolegnija papuola į raumenis ir vidaus organus. Smarkiai ligota žuvis silpsta ir žūsta.
Silpnai judančiame vandenyje, tarp meldų kartais pasitaiko karpių ar ešerių, ant kurių paviršiaus pastebimi nedideli (nuo 5 iki 12 mm) judrūs žalsvi vėžiukai. Šis parazitas turi aštrų straubliuką, kuriuo perduria žuvies odą ir maitinasi jų krauju. Dūrio vietoje atsiranda žaizdelių. Parazitas sukelia arguliozę. Vėžiukai laisvai plaukioja, tad lengvai pernešami iš vieno vandens telkinio į kitą.
Lietuvoje meškeriotojai dažniausiai pagauna kaspinuočių lervų turinčių žuvų, kurias klaidingai vadina soliteriu. Lervutės gyvena žuvies pilve, todėl jis būna išsipūtęs. Kaspinuočiu dažniausiai užsikrečia kuojos, karšiai, plakiai, raudės, gružliai ir kitos karpinės („baltos“) žuvys, o nuo jų ir žuvimis mintantys vandens paukščiai. Žmogui tokios žuvys nepavojingos. Pašalinus vidaus organus ir žiaunas, jas galima vartoti maistui. Tačiau prieš tai žuvis reikėtų sūdyti sausuoju būdu: užpilti druska trims paros, po to 3-4 valandas mirkyti vandenyje, keičiant jį kas pusę valandos.
Retai, bet gali pasitaikyti jaunų karpių su tampriomis, kaip iš parafino išlietomis ataugomis ant kūno.
Rudenį, kai aktyviai maitinasi plėšrūnai, pasitaiko pagauti lydekų, kurių snukis būna lyg išteptas ryškiai raudonais lūpų dažais. Tai poodinės kraujosrūvos, kurios pastebimos ir ant krūtinės.
Pasitaiko, kad ant žuvies kūno matomos pusmėnulio formos žaizdelės. Tai žuvų maras. Be lydekų, maru gali sirgti ešeriai, vėgėlės, karšiai ir kuojos. Pirmą kartą ši liga aprašyta Vokietijoje dar iki Antrojo pasaulinio karo. Po karo dėl nekontroliuojamo vandens telkinių įžuvinimo, ligotos žuvys pateko į Rytų Europą ir čia išplito. Dabar lydekų maras aptinkamas net Šiaurės Kaukaze ir Vidurio Rusijoje.
Ar Gali Žmogus Užsikrėsti Žuvų Ligomis?
Taip, gali. Reikia turėti omenyje, kad blogai išvirta ar neiškepusi žuvis ne tik sukelia apsinuodijimus, bet gali užkrėsti žmones bei naminius gyvūnus helmintais. Vos pastebimos žuvies paviršiuje lervutės, patekusios į žmogaus organizmą, sukelia sunkius susirgimus - opistorchozę ir difilobotrijozę. Dažnai užsikrečia moterys, kurios ruošdamos žuvį ragauja žalią mėsą. Opistorchoze užsikrečia ne tik kuojos, sazanai, karšiai, lynai, plakiai, raudės, žiobriai, bet pasitaiko tarp lašišinių, erškėtinių bei jūrinių žuvų. Difilobotrijozės sukėlėjų pasitaiko tik tarp plėšrūnų - lydekų, ešerių, pūgžlių, vėgėlių, lašišų, kiršlių, sykų. Lervutės įsikuria žuvies raumenyse prie nugaros ir analinio pelekų. Žuvis užsikrečia maitindamasi sraigėmis bei vėžiukais (ciklopais), į kuriuos parazitai patenka iš fekalinių nuotekų, todėl tualetai bei karvidės turi būti kuo toliau nuo vandens telkinių.
Žmogaus organizme kirmėlės greitai vystosi ir jau po 2-3 savaičių atsiranda ligos simptomai. Opistorchozės atveju - skauda galvą, maudžia po krūtinkauliu, šokinėja temperatūra. Pilvo skausmai kasdien stiprėja nepriklausomai nuo pavalgymo. Susirgus difilobotrijoze, ima pykinti, skauda pilvą, prapuola apetitas, užkietėja arba pasileidžia viduriai, greitai pavargstama ir suirztama.
Užkrėstą šiais parazitais žuvį galima valgyti, tik gerai ją išvirus ar iškepus. Sūdymui ir vytinimui skirtą žuvį reikia laikyti ne mažiau dviejų savaičių sūriame skystyje. Taip pat sūdomi ir ikrai.
Kaip Vengti Užsikrėtimo Parazitais: Pagrindinės Taisyklės
- Termiškai apdorokite žuvį: virkite arba kepkite žuvį, kol ji pasieks 60 laipsnių Celsijaus temperatūrą.
- Šaldykite žuvį: greitai užšaldykite žuvį -35 laipsnių Celsijaus temperatūroje 15 valandų arba -23 laipsnių Celsijaus temperatūroje 7 dienas.
- Valykite žuvį: jei žvejojate pats, kruopščiai išvalykite žuvį iškart po sugavimo.
Stintų Helmintai: Ar Jie Kenksmingi?
Žmonės, pavyzdžiui, jau priprato, kad stintų plaukiojimo pūslėje yra baltų kirminų, bet juos išmeta ir ramiai valgo žuvį.
Situacija Lietuvoje
Blogai tai, kad šiuo metu Klaipėdos apskrityje (tikriausiai ir visoje Lietuvoje) nėra organizacijos ar inspekcijos, kuri periodiškai tirtų vandenis, žuvis ir užsiimtų profilaktine veikla, kad nekiltų žuvų ligų epidemijos. Iš turgaus prekeivių žuvimis reikalaujama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žymos. Atskirus tyrimus savo darbams vykdo pavieniai mokslininkai.
Klaipėdos apskrities meškeriotojai, pagavę abejonių keliančias žuvis, gali atnešti jas į Žuvininkystės tyrimų laboratoriją, kuri įsikūrusi Smiltynėje šalia Delfinariumo. Čia dirbantys mokslininkai mielai pakonsultuos žvejį, patars ką daryti.
Išvados
Apskritai, tinkamai apdorojus žuvį, parazitų keliamų rizikų galima išvengti. Svarbu laikytis higienos ir tinkamai termiškai apdoroti žuvį, kad būtumėte tikri, jog valgote saugų ir sveiką produktą.