Japonija yra viena didžiausių žemės ir maisto ūkio produktų importuotojų. Šalis nebus pajėgi ir ateityje apsirūpinti žemės ūkio ir maisto produktais, tad didžiąją jų dalį importuos.
Bendroji informacija apie Japoniją
Japonija yra antra didžiausių ekonominių jėgų pasaulyje po JAV bei trečia po Kinijos ir JAV pagal perkamąją galią. Dėl labai ribotų natūraliųjų išteklių Japonija yra labai priklausoma nuo žaliavų importo. Apie 80 proc. šalies užima miškingi, kalnuoti, žemdirbystei ar pramonei netinkami plotai. Tai lėmė neįprastai didelį gyventojų tankį urbanizuotose vietovėse, daugiausia įsikūrusiose prie krantų. Šalies plotas - 378 tūkst. kv. km, gyvena 127,6 mln. žmonių.
Žemės ūkio sektoriaus specifika
Dėl kalnuoto reljefo žemės ūkiui tinka vos 15 proc. šalies teritorijos. Dominuoja smulkūs ūkiai, kurie yra per maži, kad pagamintų reikalingą kiekį produkcijos bei pasiektų masto ekonomiją. Šalis tenkina tik apie 50 proc. savo žemės ūkio ir maisto produktų poreikių iš vietinių šaltinių, tad antrątiek importuoja. Žemės ūkio ir maisto produktų importas Japonijai labai svarbus dėl vis besitraukiančio agrarinio sektoriaus. Pastaraisiais metais ūkininkų skaičius, dirbamos žemės plotai, užimtumas žemės ūkyje, žemės ūkio produkcijos apimtys nuosekliai mažėja.
Užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansas yra neigiamas, jam būdinga didėjimo tendencija. 2012 m. pasiektas rekordinis užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais deficitas, kuris sudarė 77,1 mlrd. JAV dolerių.
Pagrindiniai importo produktai
Japonija 2009-2012 m. daugiausia importavo žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių (17 proc.), mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų (12 proc.) bei javų (10 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų importo). Žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių į Japoniją 2012 m. įvežta už daugiau kaip 13,9 mlrd. JAV dolerių, mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų - beveik už 9,9, javų - už 8,7 mlrd. JAV dolerių. Importuojamų perdirbtų mėsos produktų vertė 2012 m. viršijo 7 mlrd. JAV dolerių.
Importo partneriai
Didžiausią dalį žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių 2012 m. šalis importavo iš trijų šalių - Čilės (10,9 proc.), Rusijos (10,9 proc.) ir JAV (10,2 proc.), o iš ES-28 - tik apie 3,4 proc. Mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų 2012 m. daugiausiai importuota iš JAV (32,6 proc.), Australijos (18,7 proc.), Kanados (12,9 proc.) ir Brazilijos (11,1 proc.). Importas iš ES-28 šalių sudarė 14,0 proc.
Lietuvos ir Japonijos prekybos santykiai
Prekyba su Japonija užima menką Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį. Lietuvos gamintojai nėra orientuoti į šią Tolimųjų Rytų rinką. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos į Japoniją 2012 m. sudarė 7,5 mln. JAV dolerių.
Žemės ūkio ir maisto produktų balansų analizė rodo, jog yra galimybė plėtoti tam tikrų žemės ūkio ir maisto produktų eksportą iš Lietuvos į Japoniją, kaip antai kukurūzų, kviečių, miežių, sorų kruopų, sojų pupelių, garstyčių sėklų, bulvių, kitų daržovių. Kadangi Lietuva neturi sąlygų apsirūpinti lietuviškos kilmės vaisiais ir tuo labiau juos eksportuoti, šioje situacijoje galbūt būtų palanku plėtoti vaisių reeksportą į Japoniją, tinkamai parinkus transportavimo kanalus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Japonija importuoja didžiulius kiekius obuolių. Japonai importuoja visų rūšių mėsą (galvijieną, kiaulieną, paukštieną). Tai irgi niša Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojams. Į Japoniją įvežami nemaži kiekiai pieno ir pieno produktų. Šioje srityje verta domėtis visomis importo į Japoniją galimybėmis, paklausos ir pasiūlos pusiausvyra, nepamirštant kokybės klausimo, išskirtinių skonio bei maistinių charakteristikų.
Lietuvos ir Japonijos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais tebėra pradinėje vystymosi stadijoje. Didesnius kiekius produkcijos iš Lietuvos į Japoniją pradėta vežti tik 2011-2012 metais. 2013-aisiais vyko spartus eksporto į šią šalį augimas, vadinasi, Lietuvos gamintojai stengiasi įsitvirtinti Japonijos rinkoje. Tam, kad jų pastangos duotų ilgalaikę naudą, būtina analizuoti japonų vartojimo įpročius ir jų kitimą.
ES finansuoja produktų vartojimo skatinimo programas, orientuotas į trečiųjų šalių (t. y. ne ES) rinkas, tokiu būdu remdama Bendrijos gamintojus.
Japonų vartojimo įpročiai
Japonai - pasiturinti tauta. Vartojimo išlaidos vienam gyventojui 2013 m. sudarė 17,2 tūkst. eurų (Lietuvoje - 7,5 tūkst. eurų). Prognozuojama, kad namų ūkių vartojimo išlaidos Japonijoje augs nuo 16,6 (2009 m.) iki 18,1 (2018 m.) tūkst. eurų vienam gyventojui, iš viso 9 procentais (manoma, kad Lietuvoje jos paaugs iki 10,9 tūkst. eurų).
Didžiąją dalį japonų vartojimo išlaidų sudaro išlaidos būstui (apie 25,5 proc.), antroje vietoje išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams (13,6 proc.), trečioje - išlaidos transportui (12,1 proc.). Lietuvos gyventojai 2013 m. daugiausia išleido maistui - apie 24,5 proc.
Išlaidų žemės ūkio ir maisto produktams pokyčiai Japonijoje prasidėjo tada, kai šalis visiškai atsitiesė po Antrojo pasaulinio karo ir japonų ekonomika išgyveno aukso amžių: gyventojų pajamos pradėjo ženkliai augti, jų perkamoji galia labai sustiprėjo. Nuo 1970 m. šalyje padidėjo mėsos, ypač jautienos, ir pieno produktų, o sumažėjo ryžių, žuvies, šviežių vaisių, šviežių ir perdirbtų daržovių vartojimas.
Gyventojai vis labiau domisi maisto produktų kokybe, pirmenybę teikia skoniui, gydomosioms, maistinėms savybėmis ir kt. Japonijos vartotojai - tai visų pirma vyresnio amžiaus žmonės: 22 proc. šalies gyventojų yra vyresni kaip 65 metų, 64 proc. yra 15-64 metų amžiaus, o vaikai ir jaunimas iki 14 metų sudaro vos 14 proc. visos populiacijos. Esant stipriai sveikatos priežiūros sistemai ir geriems mitybos įpročiams, vidutinė gyvenimo trukmė Japonijoje yra viena ilgiausių pasaulyje, vidutiniškai siekia 82,7 metų. Tai lemia vartotojų pasirinkimą.
Kitas svarbus ir vartojimui įtakos turintis veiksnys - vėlyvos santuokos. Vyrams vidutinis santuokos sudarymo amžius - 30,2, moterims - 28,5 metų. Tai tiesiogiai turi įtakos gimstamumui - dažniausiai japonų šeimos susilaukia vieno vaiko.
Vartojamų produktų sąrašą šalyje lemia vykdoma politika, kuri skatina japonus rūpintis sveikata. Dėl to auga „sveikų" (turinčių teigiamos įtakos sveikatai) produktų paklausa. Produktų su mažesniu druskos, cukraus ar riebalų kiekiu poreikis nuolat auga. Japonai perka ekologišką žemės ūkio ir maisto produkciją, didėja maisto papildų ir vitaminų vartojimas.
Galvojant žemės ūkio ir maisto produktų eksportą į Japoniją, būtina gerai pažinti šalies vartotojus, nepamirštant, kad tai pasiturintys, vyresnio amžiaus gyventojai, norintys pagerinti savo sveikatą. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos į Japoniją priklauso nuo japonų vartojimo įpročių bei mitybos kultūros, kuri vis labiau panašėja į vakariečių. Japonijoje populiarūs maisto ruošiniai, maistas turi ne tik būti skanus, bet ir atrodyti patraukliai, etiketėse turi būti pabrėžiama produkto nauda, išskirtinumas, maistinė vertė ir kt. Juolab, kad žemės ūkio ir maisto produktų kainų skirtumai yra Lietuvos naudai, t. y. ženkliai didesni Japonijoje.
Žuvininkystė Japonijoje
Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal žuvų suvartojimą vienam gyventojui ir jūros produktų importą.
Visgi pasaulinis natūralioje aplinkoje pagaunamų žuvų kiekis nedidėja, todėl beveik visą šią paklausą turės patenkinti ūkiuose išaugintos jūrų gėrybės. Akvakultūra nuo 1980 m. išaugo net 14 kartų. Jos pasaulinė produkcija - nuo sidabrašonių lašišų iki tikriausiai tik kinų virėjų temėgstamų jūrų agurkų - 2012 m. pasiekė daugiau nei 70 mln. tonų.
Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai - nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Taigi, siekiant išsaugoti žuvies ir jūros gėrybių išteklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams.
Svarbu žinoti:
- Rinktis didesnę žuvį ar filė išpjovą.
- Renkantis žuvies produktus, labai svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kaip žuvis buvo sugauta ar užauginta.
- Ieškoti vietinių žuvų rūšių.
- Nepirkti į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių.
Jei turite galimybę, pasistenkite nepirkti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, taip pat ryklių ir rajų mėsos, tropinių krevečių.