Lietuvos vandenys, tiek gėli, tiek Baltijos jūros priekrantės, pasižymi savita ir įdomia žuvų fauna. Nors rūšių skaičius, palyginti su kitais regionais, nėra didelis, Lietuvos žuvų bendrija yra unikali ir verta išsamesnio pažinimo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines žuvų rūšis, gyvenančias Lietuvoje, pateiksime jų pavadinimus, aprašymus ir kitą svarbią informaciją.

Lietuvos Žuvų Faunos Formavimasis ir Įvairovė

Lietuvos žuvų fauna susiformavo poledyniniu laikotarpiu, todėl yra gana jauna. Tai lemia ir rūšių skaičiaus ribotumą, tačiau tuo pačiu suteikia jai savitumo. Šiuo metu Lietuvos vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje aptinkamos 82 vietinės žuvų rūšys (įskaitant syko ir upėtakio savaimines formas - 84 rūšys). Taip pat yra introdukuotų rūšių, kurios papildė vietinę fauną.

Pagal gyvenimo būdą Lietuvos žuvys skirstomos į kelias pagrindines grupes:

• Praeivės žuvys: Žuvys, kurios dalį gyvenimo praleidžia jūroje, o neršti migruoja į upes.
• Reofilinės žuvys: Žuvys, prisitaikiusios gyventi srauniuose vandenyse, tokiuose kaip upės.
• Limnofilinės žuvys: Žuvys, gyvenančios stovinčiuose vandenyse, tokiuose kaip ežerai ir tvenkiniai.

Lietuvos gėluose vandenyse aptinkama 3 nėgių ir 66 žuvų rūšys. Iš jų 46 rūšys yra vietinės, o 23 introdukuotos. Introdukuotos rūšys pateko į Lietuvos vandenis įvairiais būdais ir skirtingu metu iš kaimyninių šalių.

Pagrindinės Lietuvos Žuvų Rūšys

Toliau pateikiamas aprašymas kai kurių svarbiausių ir labiausiai paplitusių žuvų rūšių Lietuvoje:

Nėginės (Petromyzonidae)

Nėginės - tai primityvios žuvys, neturinčios žandikaulių. Lietuvoje aptinkamos kelios nėgių rūšys:

Jūrinė Nėgė (Petromyzon marinus)

Jūrinė nėgė - praeivė žuvis, kuri neršti migruoja į upes. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Jos kūnas ilgas ir cilindriškas, be porinių pelekų. Burna - prisisiurbimo piltuvėlis su daugybe dantų.

Upinė Nėgė (Lampetra fluviatilis)

Upinė nėgė - taip pat praeivė žuvis, panaši į jūrinę nėgę, tačiau mažesnė. Neršti migruoja į mažesnes upes.

Lydeka (Esox lucius)

Lydeka - plėšri žuvis, plačiai paplitusi Lietuvos vandenyse. Dažniausiai gyvena ežeruose ir upėse su lėta tėkme. Lydeka pasižymi ilgu, torpedos formos kūnu ir dideliu, dantytu nasru. Spalva - marga, pilkai žalia su dėmėmis. Gali užaugti iki metro ilgio ir sverti daugiau nei 10 kg. Lydekos mėsa vertinama dėl skonio savybių.

Karosas (Carassius carassius)

Karosas - tvirta žuvis, gebanti išgyventi nepalankiose sąlygose. Dažnai gyvena uždumblėjusiuose ežeruose ir tvenkiniuose. Karosas pasižymi aukštu, plokščiu kūnu ir aukšta nugara. Spalva - nuo sidabriškai pilkos iki auksinės. Gali užaugti iki 30 cm ilgio ir sverti iki 1 kg.

Karpis (Cyprinus carpio)

Karpis - introdukuota žuvis, auginama tvenkiniuose. Tačiau pasitaiko ir natūraliuose vandens telkiniuose. Karpis pasižymi dideliu, stambiu kūnu, padengtu dideliais žvynais. Spalva - nuo tamsiai pilkos iki bronzinės. Gali užaugti iki didelių dydžių ir sverti daugiau nei 20 kg.

Ešerys (Perca fluviatilis)

Ešerys - plėšri žuvis, labai paplitusi Lietuvos vandenyse. Gyvena ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Ešerys pasižymi aukštu, šonuose suplotu kūnu ir dygliuotu nugaros peleku. Spalva - žalia su tamsiomis juostomis. Gali užaugti iki 40 cm ilgio ir sverti iki 2 kg.

Šamas (Silurus glanis)

Šamas - didžiausia gėlavandenė žuvis Lietuvoje. Gyvena giliuose ežeruose ir upėse. Šamas pasižymi ilgu, bežvyniu kūnu ir ilgais ūsais aplink burną. Spalva - tamsiai pilka arba ruda. Gali užaugti iki kelių metrų ilgio ir sverti daugiau nei 100 kg.

Ungurys (Anguilla anguilla)

Ungurys - migruojanti žuvis, kuri neršti keliauja į Sargaso jūrą. Jaunikliai grįžta į Europą ir gyvena upėse ir ežeruose. Ungurys pasižymi ilgu, gyvatišku kūnu, be porinių pelekų. Spalva - tamsiai pilka arba ruda. Gali užaugti iki metro ilgio ir sverti iki kelių kilogramų.

Starkis (Sander lucioperca)

Starkis - plėšri žuvis, paplitusi didesniuose ežeruose ir upėse. Pasižymi ilgu, torpedos formos kūnu ir dygliuotu nugaros peleku. Spalva - pilka su tamsiomis dėmėmis. Gali užaugti iki metro ilgio ir sverti daugiau nei 10 kg.

Atlantinė lašiša (Salmo salar)

Atlatinė lašiša - praeivinė žuvis, neršti migruojanti į Lietuvos upes. Kadaise buvo plačiai paplitusi, tačiau dėl intensyvios žvejybos ir upių užtvankų statybos jos populiacija labai sumažėjo. Šiuo metu vykdomi lašišų atkūrimo projektai.

Upėtakis (Salmo trutta)

Upėtakis - gyvena švariose, srauniose upėse ir upeliuose. Yra kelios upėtakių formos, įskaitant šlakį (migruojančią formą) ir margį (nemigruojančią formą). Upėtakiai vertinami dėl skanios mėsos ir yra populiarūs tarp žvejų mėgėjų.

Menkė (Gadus morhua)

Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais gyvena menkės. Tai svarbi verslinė žuvis, vertinama dėl liesos ir skanios mėsos. Menkių populiacija Baltijos jūroje patiria didelį spaudimą dėl peržvejojimo ir aplinkos pokyčių.

Strėvė (Osmerus eperlanus)

Strėvė - nedidelė žuvis, gyvenanti Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Pasižymi savitu agurkų kvapu. Strėvės yra svarbus maisto šaltinis plėšriosioms žuvims ir paukščiams.

Paprastasis dyglys (Gasterosteus aculeatus)

Paprastasis dyglys - nedidelė žuvis, plačiai paplitusi įvairiuose vandens telkiniuose. Pasižymi trimis dygliais ant nugaros. Dygliai yra svarbus mokslinių tyrimų objektas, nes demonstruoja prisitaikymo prie skirtingų aplinkos sąlygų pavyzdžius.

Rainė (Rhodeus amarus)

Rainė - nedidelė žuvis, gyvenanti lėtos tėkmės vandenyse. Pasižymi neįprastu veisimosi būdu - patelės deda ikrus į didžiųjų moliuskų mantijos ertmę.

Introdukuotos Žuvų Rūšys

Kaip minėta, Lietuvoje yra nemažai introdukuotų žuvų rūšių. Kai kurios iš jų sėkmingai įsitvirtino ir tapo svarbia vietinės faunos dalimi. Tačiau kitos gali kelti grėsmę vietinėms rūšims, konkuruodamos dėl maisto ir erdvės.

Tarp dažniausiai pasitaikančių introdukuotų žuvų rūšių Lietuvoje galima paminėti:

• Sidabrinis karosas (Carassius gibelio): Plačiai paplitusi rūšis, agresyviai konkuruojanti su vietiniais karosais.
• Raininis upėtakis (Oncorhynchus mykiss): Auginamas tvenkiniuose, tačiau pasitaiko ir natūraliuose vandenyse.
• Baltasis amūras (Ctenopharyngodon idella): Naudojamas vandens augalijos kontrolei tvenkiniuose.
• Plačiakaktis (Hypophthalmichthys molitrix): Taip pat naudojamas vandens augalijos kontrolei.

Žuvų Apsauga Lietuvoje

Lietuvos žuvų fauna patiria įvairius grėsmius, įskaitant taršą, buveinių nykimą, peržvejojimą ir invazinių rūšių poveikį. Siekiant išsaugoti žuvų įvairovę, Lietuvoje vykdomos įvairios apsaugos priemonės:

• Žuvų įveisimas: Siekiant atkurti sumažėjusias populiacijas, į vandens telkinius įveisiami jauni žuvys.
• Žvejybos reguliavimas: Nustatomi žvejybos apribojimai, tokie kaip leidžiamas žvejybos laikas, minimalus žuvų dydis ir žvejybos įrankių naudojimas.
• Buveinių apsauga: Saugomos ir atkuriamos žuvų nerštavietės ir kitos svarbios buveinės.
• Taršos mažinimas: Vykdomos priemonės, siekiant sumažinti vandens telkinių taršą.

Svetimžemių Žuvų Rūšys

Praėjo trys dešimtmečiai nuo pirmųjų pranešimų apie Pietų ir Vidurio Amerikos upių žuvis, sugautas Europos vidutinių platumų vandenyse. Nors tikslių duomenų stoka, tačiau Lietuvos vandenyse turėtų būti panašus rūšių kiekis. Ne visi atvejai tinkamai aprašyti, tačiau gamtiniuose vandenyse įvairiuose Lietuvos rajonuose aptiktos apie 5 gėlavandenės ir jūrinės tropinių vandenų, manoma, iš akvariumų paleistos žuvų rūšys.

Tropinių vandenų žuvų kilmė Europos vandenyse įvairi: nuo nelaimingų atsitikimų (tvenkinių ir baseinių vandens turinys su augintiniais nutekėjo į vietinius vandenis), gerų darbų gamtai (žuvys paleistos į laisvę), iki neatsakingo ir aplaidaus poelgio gamtoje. Mokslininkus domina svetimžemių žuvų gebėjimas prisitaikyti ir ilgesnį laiką išlikti rūšiai naujoje (nebūdingoje) aplinkoje.

Išskirtinis yra 2018 m. rugpjūčio 20 d. Kuršių mariose ties Nida žuvų gaudyklėse sugautas apie 16 cm ilgio paprastasis gerklažiotis šamukas (Hypostomus plecostomus). 2021 m. rugsėjo 5 dieną ties Monciškėmis gaudyklėmis sugautas rifešeris (Lutjanus spp.). Apie žuvį, atklydusią ir sugautą kartu su pietvakarių Baltijos žuvimis - jūrų liežuvį (Solea solea), sužinota iš nuotraukų ir tik vėliau surasta vienos tyrimų įstaigos šaldiklyje pasimetusi žuvis.

Iki šiol neaišku, ar tai iš jūrinio akvariumo paleista žuvis, ar savaime atklydusi iš pietvakarių Šiaurės jūros vandenų. Neaiški ir 2009 m. lapkritį sugauto vilkešerio (Dicentrarchus labrax) kilmė - atklydėlis iš Viduržemio jūros ar pasprukęs iš Šiaurės jūros žuvininkystės ūkių ar bandomųjų tvenkinių. Dicentrarchus labrax yra atlantinė rūšis, gyvenanti ir Šiaurės jūroje, tad labiausiai tikėtinas jos savaiminis užplaukimas į Baltijos jūrą (S.

Didelio visuomenės dėmesio sulaukė „piranijos“. Tyrimo tikslais rinktiniu pavadinimu įvardijamos kelios artimos ir labai panašios rūšys. Pirmas žinomas pranešimas yra iš 2008 metų gegužės 16 d.. Žvejas Pranas Truba Molainių tvenkinyje (Panevėžio raj.) su kukurūzų grūdeliu sužvejojo 1,5 kg „juodapelekę piraniją“.

Iki 2024 m. gegužės mėn. vidurio žinomi septyni pranešimai apie „piranijas“ Lietuvos vandenyse ir, nors jų rūšinis tapatumas dar tikslintinas, tačiau manoma, kad tai trijų rūšių atstovai. Raudonasis paku ir į ją labai panaši juodasis paku arba kolosoma vietos meškeriotojų sužvejotos šiltuoju metų laiku Šilutėje (2011 m.), Lampėdžiuose tvenkinyje 2018 ir 2019 metais.

Juodoji kolosoma sugauta Nemuno vidurinėje dalyje prie Jurbarko ties Mituva (2012 m.) ir Jūroje (2018 m.) sugautos pusiau suaugusios ar brandaus amžiaus gero karšio dydžio žuvys. Jauniklių nestebėta. Šilutėje (2016 m.) ir prie Gargždų (2016 m.) sugauta kilograminių paprastųjų piranijų.

Svarbi informacija žvejams

Daugiau nei pusė žinomų pranešimų apie Baltijos jūros retenybes ir Šiaurės jūros užklydėles, bei gėlavandenes akvariumines žuvis, sugautas Lietuvoje vidaus vandenyse, netiksliai aprašytos, žuvys neišsaugotos, duomenys nepakankami tolesniems tyrimams. Žuvų apibūdinimas reikalauja įgūdžių. Jaunos raudonosios kolosomos panašios į paprastąsias piranijas, gi suaugėliai išore ir gyvenimo būdu bei mitybos įpročiais mažai kuo skiriasi nuo suaugusių juodųjų kolosomų.

Jūroje, ežeruose, tvenkiniuose pagautas svetimkraštes/svetimžemes ar retai užklystančias jūrines Baltijos jūros nepažįstamas žuvis patariama nufotografuoti ir užšaldytas pristatyti moksliniams tyrimams. Muziejuose renkama medžiaga saugoma ir atvira prieiga Lietuvos ir užsienio tyrėjams. Būtina žuvų nuotrauka su jų aiškia kilme ir autoriais.

Prieš užšaldant, žuvis guldoma ant lygaus pagrindo, išskleidžiami pelekai, geras apšvietimas, tačiau be drėgnų vietų atspindžių („saulės blikų“) ir šešėlių. Gretimais patariama pridėti liniuotę, ar kitą žinomo dydžio daiktą (pvz., euro centų monetą). Nurodomas žvejo asmenvardis, žuvies sugavimo vieta, artimiausia gyvenvietė upė pakrantėje, vandens telkinio pavadinimas ir kitos pažintiniu požiūriu svarbios žinios.

---