pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ungurys: Gyvenimo būdas, mityba ir paplitimas Lietuvoje

Ungurys (Anguilla anguilla) - tai žuvis, pasižyminti ilgu, cilindrišku kūnu.

Išvaizda ir sandara

Ungurio kūnas yra ilgas ir cilindriškos formos. Galva nedidelė, pailga, šonuose kiek suplota. Akys nedidelės, išsidėsčiusios virš žiočių kampų, geltonai-bronzinės spalvos. Burna pilna smulkių ir aštrių dantų. Oda stora, gleivėta ir slidi, padengta labai smulkiais žvynais. Nugara tamsi, pilvas gelsvas ar baltas. Nugara rusvai-žalsva, pilvas gelsvai-baltas.

Paplitimas

Ungurys paplitęs Europos pakraščiuose nuo Baltosios iki Juodosios jūrų. Daugiausia ungurių yra Vakarų Europoje.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje unguriai laikosi prie dugno apatiniuose vandens sluoksniuose nepriklausomai nuo grunto struktūros, tačiau labiau mėgsta dumblėtą ar molingą dugną. Esant dideliems karščiams unguriai gali pakilti į vandens paviršių ir slėptis augalų šešėlyje.

Gyvenimo būdas ir buveinė

Dažniausiai unguriai tūno įvairiose slėptuvėse: povandeniniuose urvuose, po akmenimis, kelmais, tankiuose žolynuose ar dumble. Laikosi prie dugno apatiniuose vandens sluoksniuose nepriklausomai nuo grunto struktūros, tačiau labiau mėgsta dumblėtą ar molingą dugną.

Gyvenimo ciklas

Ungurių lervos anksčiau buvo laikomos atskira žuvų rūšimi - stikliniais unguriais (Leptocephalus brevirostris). Jas Golfo srovė neša iš Sargaso jūros į šiaurės rytus. Trečiųjų gyvenimo metų rudenį lervos pasiekia Europos pakrantes. Čia užauga iki 6-7 cm ilgio unguriukai. Jie kyla upėmis ir pasiekia ežerus. Čia jų kūnas tampa gelsvas. Užaugę, sidabrinės spalvos unguriai migruoja atgal į jūrą.

Nerštas

Beveik visą savo gyvenimą unguriai praleidžia gėlame vandenyje. Artėjant neršto laikui ungurio mitybos organai apmiršta ir užleidžia vietą ikrams ar pienėms. Pavasarį arba rudenį, kai vanduo upėse pakilęs, suaugę unguriai keliauja į vakarinę Atlanto vandenyno dalį, Sargaso jūrą. Neršia balandžio-gegužės mėnesiais 400-500m gylyje. Patelė išleidžia apie puse milijono ir daugiau ikrų.

Mityba

Maitinasi nakties metu priekrantės zonose, sėkliuose, tačiau maitinasi ir dieną jei maistas yra netoli. Minta vabzdžių lervomis, moliuskais, varlėmis, smulkiomis žuvelėmis, ikrais.

Mėgėjiškos žvejybos taisyklės

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 3 vienetus ungurių.

Mėgėjų žvejyba draudžiama:

  • Neryje nuo saulės laidos iki patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką) nuo kovo 20 d.

Draudžiama žvejoti:

  • Šventoji nuo tilto kelyje Kavarskas-Kurkliai iki Kavarsko užtvankos ir nuo tilto Anykščiuose A. Vienuolio g.