Gyvūnų pasaulis yra pilnas įvairių būtybių, puikiai prisitaikiusių prie savo aplinkos. Šiame straipsnyje aprašysime žinduolius, žuvis ir paukščius, kurie gyvena povandeniniame pasaulyje.
Neįprasti povandeninio pasaulio gyventojai
1. Raudonlūpė raja arba Raudonlūpė žuvis-šikšnosparnis
Tai - žuvis su kojomis, kuri aptinkama vandenyno dugne aplink Galapagų salas. Mokslininkai įvertino, jog ši rūšis yra „labai neįprastos morfologijos“. Žuvis yra prasta plaukikė, todėl savo apatiniais pelekais naudojasi lyg kojelėmis. Ji gyvena maždaug 30-ies metrų gylyje ir puikiai ropinėja vandenyno dugnu. Žuviai pasiekus brandą jos nugaros pelekas tampa viena iš jos gynybos priemonių. Lyg neužtektų ryškių it padažytų lūpų ir keistų pelekų-kojelių, žuvis dar turi ir specialų gumbą ant galvos. Šis darinys skirtas pritraukti jos aukoms. Raudonlūpė gražuolė minta kitomis smulkiomis žuvimis, moliuskais ir krevetėmis.
2. Aštuonkojis Dumbo
Šis aštuonkojis priskiriamas Grimpoteuthis genčiai. Jam labiausiai primena Disnėjaus filmų personažą, ausimis plasnoti gebėjusį drambliuką Dumbo. Galvakojis turi plaukmenis, kuriais „plasnoja“ vandenyno gelmėse ir dar apvaloką kūną, kuris primena dramblio galvą. Šiandien jau žinoma, kad šiai genčiai priklausančių aštuonkojų yra net 37 rūšys. Vieni jų yra gelsvos, kiti - melsvos spalvos, skiriasi čiuptuvų skaičius ir forma. Kai kurie gyvūnai netgi labiau primena medūzą nei aštuonkojį.
Tokį mielą vandenyno gyventoją gana neseniai užfiksavo JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos tyrimų laivas „Okeanos Explorer“. Šie aštuonkojai gyvena visuose pasaulio vandenynuose. Ogi todėl, kad „drambliukai“ plaukioja nuo maždaug 300 metrų iki 7 kilometrų gylyje ir yra gerokai mažesni už dramblį, apie 20-ies centimetrų ilgio. Be to, jie gyvena gana trumpai - nuo 3 iki 5-erių metų.
3. Afrikinis kirstukas arba dryžuotasis tenrekas
Tai turbūt vieninteliai pasaulio gyvūnai, skleidžiantys itin neįprastą tarškėjimo garsą. Tokiu būdu jie komunikuoja vieni su kitais. Pavyzdžiui, kai jauniklis pasiklysta, jo pasigedę šeimos nariai ima barškėti - būtent tokį garsą primena vienas į kitą trumpais intervalais trinamų šerelių sukeliamas aukšto dažnio garsas. Orientuodamasis pagal gentainių skleidžiamus „barškesius“ pasiklydęs kirstukas randa kelią atgal pas saviškius. Šie gyvūnėliai gyvena Madagaskaro saloje, taip pat aptinkami atogrąžų miškuose.
Negana to, kad barška, kirstukas dar gali paleisti kelis spyglius į savo užpuoliką. Dažniausiai tai būna mangusta arba fosa (plėšri katė), kuriai spygliai sminga į jautriausias vietas - snukutį arba letenas. Tuo metu „barškantys“ spygliai yra labiau gyvūno užpakalinėje dalyje ir skirti tik komunikavimui su gentainiais.
4. Nėgė
Viena iš nėginių genties rūšių - jūrinės nėgės, aptinkamos ir Lietuvoje. Tačiau užsienio šalyse gyvenančios nėgių rūšys yra tikras žuvų siaubas. Žandikaulio neturinčios žuvys prisisiurbia prie kitų jūroje gyvenančių žuvų ir siurbia šių kraują. Iš 38 žinomų nėgių rūšių 18 yra laikomos parazitinėmis, t. y. žudančiomis auką, prie kurios prikimba. Išvaizda jos primena ungurius, gali išaugti iki vieno metro ilgio. Čiulptuke nėgės turi aštrius dantis, kuriais geba prakąsti aukos odą ir siurbti jos kraują bei organizmo skysčius.
Amerikiečiai suskaičiavo, jog viena parazitinė nėgė per savo gyvenimą gali nudaigoti iki 18 kilogramų žuvies. Amerikiečių biologų teigimu, vos viena iš 7 žuvų, kurias užpuola nėgė, išgyvena.
5. Japoniškas vorinis krabas
Jo kojų ilgis gali siekti net 3,8 metro! Kai kuriose nuotraukose, kur įamžinti šį gyvį rankose laikantys mokslininkai, jo kojos driekiasi iki pat žemės. Šis krabas gali sverti iki 19-os kilogramų ir yra vienas didžiausių pasaulio nariuotakojų. Nors atrodo tikrai baisiai ir minta mėsa (dvėseliena) šis krabas mokslininkų apibūdinamas kaip neagresyvus. Jis aptinkamas prie Japonijos krantų, nuo Tokijo įlankos iki Kagošimos prefektūros. Japonijoje šie krabai mažais kiekiais vartoti ir maistui, tačiau šiuo metu pradėti saugoti.
6. Batasnapis arba banginiagalvis gandras
Tai paukštis, turintis tikrai įspūdingą snapą, tačiau nelabai įspūdingą vardą. Paukštis priklauso gandrinių genčiai, nors mokslininkai jį atradę ginčijosi, galbūt jis artimesnis pelikaniniams ar garniniams paukščiams. Batasnapis paplitęs Afrikos pelkėse nuo Sudano iki Zambijos. Paukštis išauga iki 1,4 metro ūgio. Iš pirmo žvilgsnio vangūs paukščiai grobį medžioja galingais, žaibiškais masyvaus snapo grybšniais.
Į batasnapio meniu patenka ne tik žuvys, bet ir varliagyviai, driežai, gyvatės, vėžliai ir kita smulkesnioji vandens fauna. Kartais paukštis puola net ir mažesnius krokodilus. Tiesa, šie dažniausiai nelieka skolingi - batasnapiai neretai tampa šių roplių pietumis.
7. Medlaipė angis
Šiame straipsnyje aprašoma angių rūšis iš pirmo žvilgsnio atrodo daug įspūdingiau - gyvatės odos žvyneliai yra tarsi pašiaušti, o galva primena mažą drakoną. Kartu šios rūšies gyvatės yra daug pavojingesnės žmogui nei lietuviškos angys. Įdomu tai, jog šios gyvatės gali būti žalios, geltonos, pilkos, raudonos, mėlynos, alyvuogių spalvos.
Mokslininkai įspėja, jog šios rūšies angių negalima mėginti atpažinti pagal spalvą - šiuo atveju jos meistriškai prisitaiko prie atogrąžų miškų aplinkos ir yra tokios spalvos, kuri leidžia „ištirpti“ vietos augmenijoje. Jos įprastai yra iki 50-ies - 60-ies centimetrų ilgio. Manoma, jog gyvatės daugiausia gyvena atogrąžų miškuose, tačiau įsitaiso ir pamiškėse, prie vandens telkinių. Ši gyvatė neretai pakimba nuo medžio šakos žemyn ir laukia, kol pro šalį prašokuos žioplesnė varlė, pratipens koks nors graužikas.
8. Mėlynasis drakonas
Tai - vienas rečiausių pasaulyje šliužų. Šie gyviai ypatingi tuo, kad ėda gyvūs padarus ir ne mažus, o didelius, pavyzdžiui, medūzas. Be to, jie nevengia maitintis ir savo rūšies atstovais, kitaip tariant, yra maži kanibalai. Įdomu ir tai, kad mėlynieji drakonai plaukioja vandens paviršiuje, kur išsilaikyti jiems padeda prarytas oro burbulas.
Taip pat labai neįprasta jų forma - ar jis su plaukmenimis, ar su pirštuotomis letenomis? Vis dėlto keistas šio gyvio „šarvas“ padeda jam medžioti aukas. Mėlynieji drakonai gali užaugti iki 4-5 cm ir gyvena tropinių pasaulio kraštų vandenyse.
9. Venesuelos pudelinis drugys
Venesuelos pudelinis drugys negyvena Antarktidoje, jis gyvena Venesueloje, kur yra labai karšta. Vabzdžių pasaulyje jie atlieka skirtingas funkcijas - yra lyg jutikliai, kurie padeda jausti pokyčius aplinkoje, taip pat gali tarnauti kaip gynybinė priemonė puolant priešams. Venesuelos pudelinis drugys mokslininkų atrastas tik 2009 metais, dar nėra priskirtas jokiai vabzdžių grupei ir net neturi lotyniško pavadinimo! Tai reiškia, kad mokslininkai su šiuo drugiu dar turės ilgai pažindintis.
10. Indijos rožinė varlė (dar žinoma kiaulės nosį turinčios varlės vardu)
Tai bene pati keisčiausia žemėje varlė, mokslininkų atrasta 2003 metais. Dėl savo neįprastos rožinės spalvos ir kiaulės šnipą primenančios nosies ji kelia daugybės žmonių susidomėjimą. Įdomu ir tai, kad būtent ši keista varlės išvaizda yra prisitaikymas prie neįprastų gyvenimo sąlygų - ši varlė gyvena po žeme! Trumpos jos galūnės tarnauja kaip kastuvai, roplys geba išrausti žemę iki beveik keturių metrų gylio. Šios varlės į žemės paviršių išlenda vos dviems savaitėms. Atspėsite, kokiu tikslu? Daugintis! Tai viena iš priežasčių, kodėl mokslininkams ši rūšis ilgai buvo nežinoma ir neištirta.
Gyvūnų maskavimosi meistriškumas
Kai kurie gyvūnai prie aplinkos prisitaiko taip gerai, kad jų beveik neįmanoma pamatyti.
- Barono drugelio vikšras: Naudodamas nepaprastą gebėjimą maskuotis, kad pasislėptų nuo plėšrūnų, jis praktiškai išnyksta ant medžių lapų.
- Lapauodegis gekonas: Jie yra tikri maskavimosi meistrai - gali prireikti laiko, kad atskirtumėte jį nuo kiek parudavusių, tarsi padžiūvusių medžio lapų.
- Gyvalazdė: Kai kurie jų atstovai primena lazdelę su lapais. Dėl natūralios maskuotės juos gali būti labai sunku pastebėti.
- Mažasis jūrų arkliukas: Šio jūrų arkliuko ilgis siekia vos apie 2,5 cm.
- Sepijos: Dėl nepaprasto gebėjimo greitai keisti kuno spalvą sepijos kartais vadinamos jūrų chameleonais.
- Jaguaras: Margas kailis padeda prisitaikyti prie miško paklotės ir išlikti nepastebėtam. Tai ypač praverčia medžiojant.
- Krabai dekoratoriai: Dažniausiai prie savo kūno jie prisitvirtina sėslius gyvūnus ir augalus, kurie atstoja maskuotę.
- Tigriniai rykliai: Jų pilvai taip pat yra balti arba šviesiai geltoni, derantys prie šviesių vandenų netoli vandenyno paviršiaus. Dėl šios maskuotės kitiems gyvūnams sunku pastebėti ryklius, nesvarbu, ar jie plaukia virš jų, ar po jais.
- Arktinė lapė: Šį pavadinimą lapė gavo dėl savo balto kailio, kuris tampa puikia maskuote sniege.