Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama maisto produktų kokybei ir sudėčiai. Vartotojai vis labiau domisi, ką iš tiesų valgo, ir reikalauja skaidrumo iš gamintojų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip skiriasi žuvų pirštelių sudėtis, ir ką tai reiškia mūsų sveikatai.
Mėsos gaminių sudėtis: mitai ir realybė
Kaip pasikeitė mėsos gaminių sudėtis gimstant vis naujoms maisto pramonės technologijoms, geriausiai iliustruoja to paties produkto senesnių laikų ir šiandieninės sudėties palyginimas. Bendras principas, kuriuo vadovaujasi absoliuti dauguma mėsos gaminių gamintojų yra toks: „Pakeisk brangesnę sudedamąją dalį pigesne, o pigesnę - dar pigesne“.
Pigiai dešrai, dešrelėms ar kitam kulinarijos gaminiui pagaminti naudojama prastesnės kokybės žaliava. Ir tam visai nereikia malti faršą iš žiurkių, kaip pasakojama anekdotuose. Daugelis esate girdėję apie mechaniškai atskirtą mėsą. Ir žinote, kad lieka toli gražu ne nuopjovos, o presais išspausti paskutiniai ant kaulų esančios mėsos likučiai, įskaitant sausgysles, kremzles ir visa kita, ką pavyksta paversti kremą primenančia mase.
Be abejo, naudojant tokią žaliavą nieko gero pagaminti neįmanoma, be to, yra nuolatinė grėsmė viršyti didžiausią leistiną kalcio kiekį, kuris, pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. Štai tada prireikia visų tų sorbatų, benzoatų, sulfitų, nitritų, nitratų, fosfatų, t.y., viso to, kas surašyta daugiau nei penkis puslapius apimančiame leistinų maisto priedų sąraše. Beveik visuotinai naudojamas ir krakmolas, na o produktuose, kurie vartojami šalti - želatina ar jai analogiškos medžiagos.
Tam tikslui praverčia įvairūs vandenį sulaikantys priedai, įskaitant pirofosfatus. Tai, tiesa, dažniau vartojama įvairiems kumpeliams, nei virtai dešrai ar dešrelėms gaminti.
Maisto priedai: ar jie tokie baisūs?
E-300 - tai askorbo rūgštis, kuri nėra toksiška, tačiau jos perteklius, kaip ir bet kokių kitų vitaminų, nėra sveika. E-316 natrio eritorbatas - nepavojingas ir net stabdantis nitrozaminų susidarymą, o tai, beje, aktualu, esant E-250 priedui, t.y., natrio nitritui.
Siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad mano pateikto gaminio sudėtyje nematome dažiklių, o juk jie labai dažnai dedami į mėsos gaminius. Ypač dažnai tenka susidurti su akivaizdžiu dažiklių naudojimu iš Lenkijos atvežtoje produkcijoje.
Žuvų pirštelių sudėties skirtumai skirtingose šalyse
Tai, kas iki šiol kalbėta puse lūpų, tapo faktu - tie patys maisto produktai Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ir konsistencija.
„Nutella“ šokoladinis sviestas, jogurtas „Activia“, gėrimas „Nestea“, sausainiai „Milka“, bulvių traškučiai „Lay's“ - tai tik keli produktai, parduodami Lietuvoje, kurių sudėtis skiriasi nuo analogų, parduodamų Vakaruose, parodė VMVT tyrimas. Pavyzdžiui, šokolade „Milka“, skirtame Lietuvai, šokolado yra mažiau nei tame, kuris parduodamas Vokietijoje. Ir tai dar kartą įrodo, kad maisto gamintojai Vakarų ir Rytų Europai tiekia produktus su skirtinga sudėtimi.
Skiriasi net tirpioji kava „Nestle Nescafe Gold“. Mažiau saldūs traškūs dribsniai su šokoladu „Vitalis“ taip pat skiriasi. Sausainiai „Milka Choco Cookies“ su pieniško šokolado gabaliukais taip pat skiriasi. Skirtumų rasta net ir tuno pjausnyje „Rio Mare“.
VMVT laboratorijoje ištyrė 33 rūšių maisto prekes ir nustatė, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, mūsų šalies vartotojai dažnai net nežiūri į populiarių prekių sudėtį, nors jos skiriasi nuo tų, kurios parduodamos Vokietijoje.
VMVT atliko vartotojų apklausą Lietuvoje, kurioje paaiškėjo, kad 77 proc. Neseniai panašūs skandalai nuvilnijo Vidurio Europos valstybėse - Slovakijoje, Vengrijoje. Komisijos vadovas taip paminėjo visus atvejus, kai paaiškėjo, kad tie patys produktai - žuvies piršteliai, mėsa, šokoladas - skirtingose šalyse yra su skirtinga sudėtimi.
Tiesa, patys gamintojai teigia, kad čia nėra nieko skandalingo, o produktai skiriasi dėl to, kad skirtingose šalyse yra skirtingi vartotojų skoniai. Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, dėl to kyla nepasitenkinimas.
VMVT atstovė Loreta Mačytė teigė, kad jau ne pirmą mėnesį stebima situacija su maisto produktų skirtumu Lietuvoje ir Vokietijoje. Todėl tyrimas buvo padarytas jau su realiais produktais, įsigyjant juos Berlyne ir Vilniuje. Lietuviai taip pat nori gauti natūralesnį maistą, sakė ji, todėl gamintojų pasiaiškinimų kol kas neprašyta.
Omega 3 riebalų rūgštys: nauda ir šaltiniai
Omega 3 - daugeliui žmogaus organų grupių svarbios ir įvairioms gyvybinėms funkcijoms turinčios įtakos polinesočiosios rūgštys. Jas rekomenduojama vartoti visą gyvenimą - nuo mažų dienų iki garbaus amžiaus. Omega 3 padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, mažina trigliceridų kiekį kraujyje, naudingos smegenų funkcijai ir regėjimui, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, todėl naudingos sąnariams, saugo odą nuo senėjimo ir padeda pagerinti odos būklę bei gydyti egzemą, gerina atmintį ir bendrą smegenų būklę, svarbios sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui.
Pasak sveikatos specialistų, mažiausiai šių riebalų rūgščių reikia kūdikiams (500 mg/per dieną), daugiau - suaugusiems vyrams (1600 mg/per dieną, fiziškai aktyviems - bent 1830 mg/per dieną). Kad gautume sveikatai naudingų omega 3 riebalų rūgščių, taip pat riebaluose tirpių vitaminų A, D, E kiekį, žuvies, ypač riebios, turėtume valgyti 3 kartus per savaitę. Vertingiausi omega 3 šaltiniai - šaltuose ir švariuose šiaurės jūrų vandenyse natūraliai gyvenančios menkės, lašišos, sardinės, skumbrės, silkės.
Tačiau Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto atliktas Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas parodė, kad 64 proc. gyventojų riebios žuvies vartoja rečiau nei kartą per savaitę ar visai nevartoja, 23 proc. gyventojų jos valgo 1-2 kartus per savaitę, ir tik 7,4 proc. - 3-5 kartus per savaitę.
Anot prof. R. Stuko, svarbu tirti, kiek žmogus valgo žuvies ir jūros gėrybių, nes žuvies produktai ne visada yra biologiškai vertingi. „Pavyzdžiui, krabų lazdelės, žuvų piršteliai, kai kurie žuvų konservai, tefteliai - jų biologinė vertė tikrai nėra didelė, - vardijo mitybos specialistas. - Kai kalbame apie žuvį ir jūros gėrybės, kalbame apie natūralų produktą. Todėl tiriant žuvies ir žuvies produktų vartojimą bendra suma gali atrodyti ir gana nemaža, tačiau išgryninus, kiek ir ko valgyta, paaiškėja, kad biologiškai vertingo komponento gaunama nedaug“.
Profesorius pastebi, kad reikia atkreipti dėmesį ne į žuvų taukų, o į polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių vartojimą. Todėl renkantis žuvų taukų papildus labai svarbu, kokia jų sudėtis. „Kartais viena žuvų taukų kapsulė gali sverti 1000 mg, tačiau jos sudėtyje polinesočiųjų riebalų rūgščių gali būti labai mažai, - aiškina prof. R. Stukas. - Kito gamintojo tokio paties dydžio kapsulėje omega 3 gali būti žymiai daugiau“.
Kad lengviau susigaudytumėte, ar omega 3 riebalų rūgščių gaunate pakankamai, siūlome susipažinti su populiariausių žuvų kiekiais, kuriuos reikėtų suvartoti, kad per parą gautumėte 1 g omega 3 riebalų rūgščių EPR ir DHR.
| Maisto produktas | g/per dieną |
|---|---|
| Šviežias tunas | 70-360 |
| Sardinė | 60-90 |
| Lašiša | 60-135 |
| Skumbrė | 60-250 |
| Silkė | 45-60 |
| Vaivorykštinis upėtakis | 90-105 |
| Otas | 90-225 |
| Menkė | 375-750 |
| Šamas | 450-600 |
| Plekšnė | 210 |
| Austrė | 75-240 |
| Krabas | 255 |
| Krevetė | 330 |
| Šukutė | 525 |