pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

  • Krepšelis tuščias.
  • Krepšelis tuščias.
Image Alt

Žuvų perdirbimo statistika Lietuvoje

Lietuvos žvejybos įmonės kasmet žuvų perdirbimo įmonėms patiekia apie 10-14 tūkst. tonų žuvų, t. y. tik 20-25 procentus poreikio (poreikis - 50-75 tūkst. tonų). Todėl Lietuvos žuvų perdirbimo įmonės žuvininkystės produktus gamina daugiausia iš importuojamos šaldytos žaliavos. Pagrindinės šalys, iš kurių į Lietuvą importuojamos žuvys, yra Norvegija, Olandija, Latvija, Vokietija, JAV ir Rusija.

Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų nacionalinį strateginį planą šalies akvakultūros tvenkiniuose išauginta apie 2 tūkst. tonų žuvininkystės produktų, kurių 94 procentus sudarė karpiai. Be karpių, tvenkiniuose auginami upėtakiai, lydekos, karosai, lynai, šamai, augalėdės ir kitos vertingos žuvys. Versline akvakultūra Lietuvoje užsiima ir ūkininkai, kurie verčiasi žuvų auginimu tvenkiniuose. Tokių ūkių yra daugiau kaip 50. Šiuo metu atsiranda įmonių, auginančių žuvis uždarosiose recirkuliacinėse sistemose.

Žuvų vartojimas Lietuvoje

Vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus suvartoja apie 12-14 kilogramų žuvų ir jų produktų, o kitose ES šalyse - apie 26 kilogramus. Šviežių Baltijos jūros ir vidaus vandenų žuvų pasiūla dar netenkina šalies vartotojų poreikio.

Kaip minėta, Lietuvoje tvenkiniuose dažniausiai auginami karpiai, nors daugumoje Europos šalių ši žuvis nelabai vertinama. Poliklinikose mūsų gyventojai randa išdėliotus informacinius lapelius, kuriuose rekomenduojama nuolat vartoti gėlųjų vandenų žuvų, išskyrus vieną rūšį - karpius (pagal 2003 metų Pasaulinės sveikatos organizacijos pateiktas lėtinių ligų prevencijos rekomendacijas). Visgi mūsų krašte ši žuvis yra populiari gal ir dėl to, kad ji yra palyginti pigi - apie 10 Lt/kg. Taip pat Lietuvoje gana dažnai vartojama upėtakių - 17,99 Lt/kg, lydekų - 14 Lt/kg. Buvo parduodama ir eršketų - 29,99 Lt/kg, ungurių - 69,99 Lt/kg (kainos gyvų žuvų), lynų - 17 Lt/kg, sterkų - 20 Lt/kg (kainos skrostų žuvų). 2009 metais Lietuvos prekybos centruose atsirado ir afrikinių šamų, jų kaina buvo 19,99-21,99 Lt/kg (skrosti). Kainos 2010 metais paimtos iš prekybos tinklų.

Tačiau Lietuvoje parduodamų žuvų asortimentas priklauso nuo sezono. Kaip minėta, Lietuvoje realiai jau seniai buvo tirta, kiek gyventojai suvalgo žuvies. LR statistikos departamento skelbiamoje informacijoje paskutiniai tokie duomenys užfiksuoti 2001-2002 metais. Vėliau statistinių duomenų apie suvartotos žuvies kiekį nebeliko. Dėl to vykdant projektą „Uždarųjų recirkuliacinių sistemų (URS) produkcijos rinkos“ VšĮ „Aivaturas“ teko užsakyti Lietuvos ir užsienio žuvies rinkų tyrimą.

Žuvų rinkos tyrimas 2010 metais

Ją 2010 metų vasario 19-23 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Buvo apklausta 400 respondentų (18 metų ir vyresnio amžiaus). Atrankos metodas buvo sisteminė tikimybinė atranka. Apklausos būdas: telefoninė apklausa. Tyrimas vyko visose Lietuvos apskrityse.

Apklausos duomenimis, iš viso Lietuvos gyventojai per metus norėtų nusipirkti 19 355 t URS auginamų arba galimų auginti žuvų. Tyrimo duomenys apie atskiras žuvų rūšis:

  • Eršketai - Lietuvoje nėra labai populiari žuvis, matyt, dėl brangumo. Pagal apklausą 120 tūkst. šalies gyventojų pirktų eršketų. Šios žuvys turėtų būti apie 1 kg svorio. Daugiausiai gyventojai pirktų rūkytų arba gyvų ir atvėsintų eršketų. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 11-15 Lt/kg. Perkėlus apklausos duomenis visiems suaugusiems šalies gyventojams, paaiškėja, kad Lietuvoje būtų galima parduoti 1 960 t/metus eršketų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 21-29 mln.
  • Unguriai - mūsų krašte yra daug populiaresnė žuvis negu eršketai. 224 tūkst. šalies gyventojų pirktų ungurių. Žuvys turėtų būti apie 1 kg svorio. Daugiausiai pirktų rūkytų, nes nuo senų laikų lietuviai pratę valgyti būtent taip apdorotus ungurius. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 16 Lt/kg, tačiau dažnas sutiktų mokėti ir daugiau. Perkėlus apklausos duomenis visiems suaugusiems šalies gyventojams, paaiškėja, kad Lietuvoje būtų galima parduoti 3 667 t/metus ungurių. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 58 mln.
  • Upėtakiai - Lietuvoje taip pat pageidaujama žuvis. Apklausoje dalyvavusių gyventojų teigimu, ji yra populiariausia žuvis tarp išvardytų klausimyne. 370 tūkst. gyventojų pirktų upėtakių. Žuvys turėtų būti apie 1 kg svorio. Daugiausiai pirktų gyvų, atvėsintų ir šaldytų upėtakių. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 11-15 Lt/kg. Perkėlus apklausos duomenis visiems suaugusiems šalies gyventojams, paaiškėja, kad Lietuvoje būtų galima parduoti 6 028 t/metus upėtakių. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 66-90 mln.
  • Afrikiniai šamai - mūsų krašte yra nepopuliari žuvis, matyt dėl to, kad tik neseniai atsirado prekybos centruose. Apklausoje dalyvavusių gyventojų teigimu, ji yra pati nepopuliariausia žuvis tarp išvardytų klausimyne. Kol kas tik 53 tūkst. gyventojų pirktų afrikinių šamų. Šios žuvys turėtų būti apie 1-2 kg svorio. Daugiausiai pirktų gyvų ir atvėsintų šamų. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 11-16 Lt/kg, tačiau dažnas sutiktų mokėti ir daugiau. Perkėlus apklausos duomenis visiems suaugusiems šalies gyventojams, paaiškėja, kad Lietuvoje būtų galima parduoti 862 t/metus afrikinių šamų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 9-14 mln.
  • Europiniai šamai - kad ir kaip būtų keista, bet Lietuvoje yra nepopuliari žuvis. Tik 73 tūkst. gyventojų pirktų europinių šamų. Pagal pageidavimus šios žuvys turėtų būti tik apie 1-2 kg dydžio (gal sumaišė šias žuvis su afrikiniais šamais?). Daugiausiai pirktų gyvų ir atvėsintų. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 16 Lt/kg, tačiau dažnas sutiktų mokėti ir daugiau. Perkėlus apklausos duomenis visiems suaugusiems šalies gyventojams, paaiškėja, kad Lietuvoje būtų galima parduoti 1 198 t/metus europinių šamų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 19 mln.
  • Sterkai - mūsų krašte yra populiari žuvis. 266 tūkst. gyventojų pirktų sterkų. Žuvys turėtų būti apie 1 kg dydžio. Daugiausiai pirktų gyvų, atvėsintų ir šaldytų sterkų. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 11-15 Lt/kg. Perkėlus apklausos duomenis visiems suaugusiems šalies gyventojams, paaiškėja, kad Lietuvoje būtų galima parduoti 4 338 t/metus sterkų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 47-65 mln.
  • Tilapijos - Lietuvoje dar nepopuliari žuvis. 80 tūkst. gyventojų pirktų tilapijų. Žuvys turėtų būti apie 1 kg dydžio. Daugiausiai pirktų gyvų, atvėsintų ir šaldytų tilapijų. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 11-15 Lt/kg. Perkėlus apklausos duomenis visiems suaugusiems šalies gyventojams, paaiškėja, kad Lietuvoje būtų galima parduoti 1 302 t/metus tilapijų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 14-19 mln.

Šiems duomenims kai kuriais atžvilgiais prieštarauja parodos „Agrobalt“, įvykusios 2010 metų balandžio 29-gegužės 1 dienomis Vilniuje, patirtis. Parodos metu viešoji įstaiga „Aivaturas“ organizavo URS auginamos produkcijos pristatymą. Jo metu lankytojai buvo vaišinami rūkytais afrikiniais šamais, unguriais, eršketais, sterkais. Populiariausi ir skaniausi parodos dalyviams pasirodė būtent afrikiniai šamai.

Daugiausia išaugintų žuvų parduodama šalies rinkoje ir tik apie 30-32 procentus eksportuojama. Daugiausia žuvų ir jų produktų išvežama į Latviją, Rusiją, Ukrainą, Vokietiją, Prancūziją, Daniją, Estiją, Jungtinę Karalystę, Baltarusiją ir Lenkiją.

Žuvų perdirbimo įmonės Lietuvoje:

  • NORVELITA - Lietuvos ir Norvegijos uždaroji akcinė bendrovė "NORVELITA" įkurta 1995 metais.
  • Baltlanta - Žvejyba tolimuosiuose žvejybos regionuose: Maroko Karalystė, Mauritanijos Islamo Respublika, kiti regionai.
  • Marlinas - Marlinas rekvizitaiCentrinė būstinė:Pylimo g.
  • Baltic fish export - UAB „Baltic fish export“ - 2012 m. Kauno LEZ teritorijoje įkurta logistikos ir sandėliavimo bei baltos žuvies, jūros gėrybių perdirbimo, šaldymo ir pakavimo įmonė.