Lietuvõs žùvys. Lietuvos vandenyse nuolat gyvena ar veisiasi 66 žuvų rūšys (porūšiai, formos). Dar 11 žuvų rūšių kartais pasitaiko Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante, 2 rūšys išnyko, 4 nevietinės rūšys veisiamos dirbtiniu būdu. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 7 žuvų rūšys: skersasnukis, ežerinis sykas, vijūnas, ežerinė rainė, atlantinė lašiša, iš jų 2 rūšys - atlantinis eršketas (Acipenser sturio; eršketinių Acipenseridae šeima) ir sparis (Abramis ballerus; karpinių šeima) Lietuvos vandenyse išnyko.
Iš lašišinių šeimos pasitaiko, bet natūraliai nesiveisia, vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), sykinių - peledės (Coregonus peled), karpinių - karpiai (Cyprinus carpio) ir baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella). Pagal gyvenamąją vietą skiriamos jūrinės ir gėlavandenės (upinės, ežerinės) žuvys, pagal migraciją - praeivės (lašišos, šlakiai, perpelės, Baltijos sykai, unguriai, žiobriai) ir sėsliosios žuvys. Kai kurios žuvys prisitaikiusios gyventi ir maitintis prie dugno (vijūninės, plerninės, grundalinės, plekšninės žuvys, gružliai, šamai, vėgėlės, skersasnukiai, ūsoriai, gyvavedės vėgėlės ir kitos). 4 rūšių žuvys (vandens ožkos, paprastosios aukšlės, salačiai, vėjažuvės) gyvena ir maitinasi tik paviršiniuose vandens sluoksniuose. Vienos žuvys (lydekos, salačiai, šamai, vėgėlės, otai, vėjažuvės, starkiai, ešeriai) yra plėšrios - minta žuvimis, kitos (unguriai, upėtakiai, šlakiai, lašišos, perpelės ir menkės) iš dalies plėšrios arba (skersasnukiai, kartuolės ir baltieji amūrai) minta tik augaliniu maistu, dar kitų rūšių žuvys - bestuburiais arba yra visaėdės.
Vandens kokybei labai jautrūs margieji upėtakiai, lašišos, šlakiai, kiršliai, kūjagalviai, srovinės aukšlės, mažiausiai jautrios - kuojos, paprastosios aukšlės, lynai, devynspyglės ir trispyglės dyglės, paprastieji ir sidabriniai karosai, plakiai. 8-10 rūšių vietinės žuvys (lašišos, šlakiai, seliavos, vėgėlės, lydekos, starkiai, lynai, šamai) veisiamos žuvininkystės ūkiuose. Lietuvos žuvys priskiriamos 10 būrių, 22 šeimoms ir 55 gentims.
Lašišažuvių (Salmoniformes) būrio yra 11 rūšių (porūšių, formų): lašišinių (Salmonidae) šeimos - atlantinė lašiša (Salmo salar), šlakis (Salmo trutta trutta) ir margasis upėtakis (Salmo trutta marinus fario), sykinių (Coregonidae) - europinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus), ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holstatus) ir seliava (Coregonus albula), stintinių (Osmeridae) - praeivė europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus), Kuršių marių stintelė (Osmerus eperlanus marinus spirinchus) ir ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus marinus relicta), kiršlinių (Thymallidae) - europinis kiršlys (Thymallus thymallus), lydekinių (Esocidae) - lydeka (Esox lucius).
Karpžuvių (Cypriniformes) būrio įvairovė pati didžiausia - 26 rūšys, beveik visos gyvena gėluosiuose vandenyse. Iš karpinių (Cyprinidae) šeimos sutinkamos 22 rūšys: didžiausias - salatis (Aspius aspius), mažiausia - saulažuvė (Leucaspius delineatus), gausiausios - kuojos (Rutilus rutilus), paprastosios aukšlės (Alburnus alburnus), karšiai (Abramis brama), plakiai (Blicca bjoerkna); gyvena ežeruose ir didesnėse upėse. Europinis šapalas (Leuciscus cephalus), strepetys (Leuciscus leuciscus), meknė (Leuciscus idus), ūsorius (Barbus barbus), srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus), paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus; įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą), paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus) gyvena tik upėse, gružlys (Gobio gobio), kartuolė (Rhodeus sericeus) - upėse ir pratakiuose ežeruose.
Žiobris (Vimba vimba) gyvena jūroje, neršti plaukia į upes, vandens ožka (Pelecus cultratus) - tik Kuršių mariose, dalis jų neršti plaukia į upes. Lynas (Tinca tinca), raudė (Scardinius erythrophthalmus), auksinis karosas (Carassius carassius) ir ežerinė rainė (Phoxinus percnurus; pirmą kartą Lietuvos vandenyse aptikta 2006, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą) sutinkami ežeruose. Sidabrinis karosas (Carassius auratus) į Lietuvos vandenis buvo įvežtas ir aklimatizuotas.
Iš ešerinių (Percidae) šeimos - pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), ešerys (Perca fluviatilis) ir sterkas (Sander lucioperca) gyvena ir veisiasi gėluosiuose vandenyse. Iš žvynagalvinių (Eleotrididae) šeimos nuodėgulinis grundalas (Percottus glehni) į Lietuvos gėluosius vandenis pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi; nuo 21 a. pradžios - invazinė žuvis.
Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama Tanganikos ežere. Iš kitų Tanganikos ciklidų išsiskiria itin didele kuprota galva, iš ko ir kilo pavadinimas. Iš kitų Tanganikos ežero ciklidų išsiskiria itin didele kuprota galva, iš ko ir kilo pavadinimas. Viena rečiausių laukinėje gamtoje sutinkamų žuvų. Ją mokslininkai pirmą kartą aprašė tik 2006 m., tačiau jau 2013 m.
Ši rūšis - plėšri, besimaitinanti mažesnėmis žuvimis, makro bestuburiais ir moliuskais, taip pat kai kuriais dumbliais. Sutinkamos Afrikos Malavio bei Malombio ežeruose ir juos jungiančioje aukštutinėje Širės upėje. Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama Malavio ežere. Endeminė rūšis, sutinkama pietinėje Malavio ežere pusėje.
Endeminė rūšis, gyvena Meksikoje, Amekos upėje, 16 km lokalioje atkarpoje. Rūšis plačiai paplitusi Pietų Amerikos vandens telkiniuose. Rūšis paplitusi Kolumbijoje, Venesueloje, Orinoko upės baseine. Rūšis plačiai paplitusi Centrinės Amerikos vandens telkiniuose - Gvatemaloje, Hondūre, Nikaragvoje, Kostarikoje, Panamoje.
Ši rūšys pasižymi nuostabiu fiziologiniu prisitaikymu prie savo aplinkos. Europinių ešerių arealas apima gėlo vandens baseinus visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį. Žinoma, kad jų arealas siekia Kolymos upę Sibire į rytus. Neršiant gali migruoti didelius atstumus.Labai gausus ikrų skaičius (vaisingumas siekia 150 000 ikrų kilograme).
Neršia urvuose, tarp povandeninių šaknų, prieš tai nuvalydamos paviršių, ant kurio pritvirtina ikrus. Tėvai saugo lizdą, pelekais judindami vandenį, kol ikrai išsirita. Neršia urvuose, tarp šakų, akmenų, uolų plyšiuose ar atokiose vietose išsikastose duobutėse. Neršia iki 300 ikrų, kuriuos saugo abu tėvai.
Didžiąją raciono dalį sudaro dumbliai, kurie auga ant povandeninių objektų. Pagrinde minta dumbliais, kurie auga ant ežero uolų. Gaudo smulkius vėžiagyvius, vabzdžių lervas bei kitus bestuburius. Selekciniu būdu iš Jakobfreibergo akarų išveista veislė. Išnerštus ikrus (apie 15-20), patelė susirenka į burną, kurioje saugo apie 4 savaites. Jaunikliai palieka motinos burną jau pilnai susiformavę. Minta, dugne ieškodamos smulkių bestuburių, sijodamos smėlį.
Paprastieji lynai dažniausiai sugaunami 25-40 cm ilgio ir 0,5-1kg svorio, bet didžiausi individai gali užaugti iki 70 cm ilgio, ir iki 7,5 kg svorio. Tiek gamtoje, tiek auginamų akvariumuose, pasitaiko įvairių spalvų. Agresyvumas pasireiškia labiau savo rūšies individams nei kitų rūšių. Medžiojimo metodas - apsimesti negyvu gulint ant šono dugne. Poras sudaro visam gyvenimui.