Tie kas pamena senus laikus, tai ketvirtadieniais būdavo žuvies diena. Valgyklose tą dieną dažniau būdavo kotletų iš batono ir kruopų su žuvies kvapu arba žuvienės. Mano mama dar ir šiomis dienomis kartais papasakoja, kaip skaniai kartą tuos kotletus valgė kažkur Palangos valgykloje per atostogas.

Kodėl būtent šiai savaitės dienai teko garbė taip vadintis yra kelios versijos, bet nežinau ar nors viena iš jų tikra. Viena jų, kad katalikai pasninkaudavo penktadieniais, o jei ketvirtadienį valgysi kūdžiau, tai penktadienį labiau norėsis mėsos. Taip pat yra teigiama, kad buvusioje sąjungoje žvejai prigaudydavo labai daug žuvies, kurios neturėdavo kur dėti. Todėl teko sugalvoti, kam čia ją sumaitinus.

Na kaip ten bebūtų, bet idėja turėti bent vieną tokią dieną per savaitę tikrai naudinga būtų ir dabar.

Žuvies kotletai - receptas kaip valgykloje

O aš štai kaip gaminu žuvies kotletus ....... Nuperku jūros lydekos ar kitokios kokios šaldytos žuvies filė, atšildau, nusunkiu tą vandenį ir sumalu mėsmale vieną kartą. Tada (aišku galima tai daryti kai žuvis atšildinėja), nulupu svogūną, nuskutu morką (kartais morkos ir nededu), supjaustau smulkiai svogūną, morką sutarkuoju ir pakepinu su aliejumi (galima su sviestu kepinti, skaniau gaunas, bet pas man cukrinukas namie, reik dietos laikytis).

Šitas kepintas daržoves sudedu i sumaltą žuvies faršą, išmaišau ir vėl permalu antrą kartą (čia kai laiko turiu tai malu 2 kartus ), dar sumalu pora reikelių mirkyto batono vandenyje (mirkyt galima piene, grietinėlėj bei vandens ir peino mišinyje). Į faršą dar galima įdėti smulkintų petražolių.

Tada įmušu kiaušinį, suberiu prieskonius: maltus pipirus, vegetą, druskytės, kas megsta gali dar įpilt šaukštą sojos padažo, čia jau pagal skonį kas kam. Gerai išmaišau, bei visą šią tešlą paėmus į ranką išmušu ( tai reik keletą kartų visą tešlą paėmus gerai trenkt atgal į dubenį, vienu žodžiu padaužyt) , tai suteikia tešlai purumo.

O jei dar įmaišai išplaktų kiaušinio baltymų tai visai liuks, puri buna labai. Ir jau tada formuoju kokius noriu kotletukus, apvolioju džiuvėsėliuose ( galima miltuose voliot ) ir kepu aliejuje iš abiejų pusių iki gatavumo.

Tada pasigaminu baltą padažą, nes man skaniau su tuo padažu, ir patiekiant užpilu juo žuvies kotletukus tiems kas pageidauja. Pabarstau žalumos ( smulkintų petražolių ir krapų ) Taigi garnyrą pasirinkit jau pačios kokį norit, daržoves taip pat ir linkiu skanaus..... P.S iš šio žuvies faršo galima gaminti ir žuvies kukuliukus, apkepus juos nedideliam kiekyje aliejaus, sudėti į puodelį su baltu padažu ir patroškinti.

Arba sudėti į skardą ir kepti orkaitėje, o baigiant kepti uzpilti baltu padažu ir dar kokias 5-10 min. uždengus palikti kepti orakitėje.

Baltas padažas prie žuvies patiekalų

O kaip ta balta padaza gamini?.........valgykloje taip skaniai visada buna, o kiek darau tai ne tas ir psio, kazkoks susigumulaves, per tirstas arba per skystas...... Arba sudėti į skardą ir kepti orkaitėje, o baigiant kepti uzpilti baltu padažu ir dar kokias 5-10 min. uždengus palikti kepti orakitėje.

Ai nu tai šita gumuliukų problema dažnai vyrauja . Butina kepint miltus įkaitintoj keptuvėj nesvarbu ar su svietu kepini ar be jo, bet keptuve turi but įkaitinta prieš beriant miltus. Baltam padažui miltų ilgai nereik kepint, kad nepatamsėtų, nes gausis jau nebe baltas. Apkepus miltus ( geriau butų mažam padažų puodelyj kepint miltus) sumažinu ugnį, šiuo atveju pilu maža srovele ir pastoviai maišant virintą vandenį ir kokių 80-90 laipsnių karščio (galima žuvies sultinį ), vienu žodžiu tik ne šaltą vandenį ar sultinį ir būtina maišyt.

Pilu tiek vandens, kai bemaišant ( maišau aš plakimo šluotele) pamatau, kad padažas jau įgauna savo tirštumo konsistenciją. Na jei norit į padaža pilt dar pieno ar grietinėlės, tai vandens ar sultinio reiks šiek tiek mažiau, nes pienas ar greitinėlė praskies padažą dar. Kai padažas atrodo jau tinkamo tirštumo, jį reik dar 5-8 min. pavirt ant mažos ugnies retsykiais pamaišant, ibert druskos, pipirai tiktų malti balti (nors ir juodi neblogai, tik tada padažas atrodo kaip su aguomom ) . Ir baigiant virti supilti pieną ar grietinėlę.

Tačiau, jei pilu pieną, aš padažą dar kartą užvirinu, o jei grietinėlę-- tai tik iki užvirimo ir staigiai išjungt. Tada reik uždengt puodelį dangčiu, nes neuždengus padažo jo paviršiuje susidaro plėvėlė. kad ji nesusidarytų, dar galima pabarstyti padažo paviršių smulkiu cukrum, tik nedaug Nežinau ar aš čia suprantamai parašiau ar ne, nes man su rašinėliais ir seniau sunku būdavo .

O padažus išmokau gamint kai labai senai mokinausi virėjos specialybės, labai gera technologė mums dėstė maisto gaminimo technologiją ir visokių gudrybių išmokino. Duok dieve jai sveikatą visai pamiršau, na jei jau tie gumuliukai vis vien gaunasi, tai tada yra išeitis , pertrint padažą per smulkų plastikinį sietelį.

Kitas būdas, jei gaminu bet kokį kitą padažą (tinka ir baltam, tik nededu morkų), tada aš darau taip : pakepinu smulkiai supjaustytą svogūną ir tarkuotas morkas su aliejum ar sviestu, tada suberiu į keptuvę su daržovėm šaukštą miltų nu gal pusantro šaukšto ir išmaišau keptuvėj, kol daržovės sugeria tuos miltus ir jų nelieka sausų. Viską suverčiu į nedidelį puodelį su verdančiu vandeniu, išmaišau ir verdu uždengus kol daržovės sumikštėja. Kai daržovės gatavos, išjungiu puodelį, imu mikserį ( no toks kur ir į puodą galima įkišus išplakt) ir viską sumalu, kol gaunas vientisas padažas. Tada vėl ant ugnies, beriu prieskonių, ragauju, galima sojos padažo įpilt , pakaitinu iki užverda.

Žuvies kotletai su sezamu:

• 4 žuvies filė (lydekos ar menkės)
• 2 kiaušinių
• 2 šaukštų džiuvėsėlių
• pusės citrinų sulčių
• kvapiųjų pipirų arba citrinpipirių
• druskos, saujelės sezamo sėklų ir aliejaus kepimui

Padažui:

• 1 skiltelės česnako
• 1 šaukšto slyvų arba serbentų džemo
• 1 šaukšto sojų padažo
• 1 šaukšto pomidorų padažo
• pipirų, druskos, žiupsnelio imbiero miltelių

Žuvies filė sumalti, suberti džiuvėsėlius, supilti citrinos sultis, įmušti vieną kiaušinį, pagardinti prieskoniais ir gerai išmaišyti. Iš masės suformuoti kotletus, pavolioti juos į plaktą kiaušinį, paskui į sezamo sėklas. Kepti keptuvėje iš abiejų pusių.

Aš žuvies kotletus gaminu taip:

• 1 kg šaldytos bet kokios baltos žuvies filė
• 100 g tarkuoto lydyto sūrio
• 3 v. š. miltų
• 3 v.š. majonezo
• 2 kiaušiniai
• prieskonių

Žuvies filė supjaustyti gabalais, dėti į verdantį vandenį (galima su lauro lapu, citrinos gabaliuku) ir pavirti apie minutę. Vandenį nupilti, žuvį susmulkinti šakute. Sudėti išvardintus produktus, išmaišyti. Gautą masę šaukštu dėti keptuvėn ir apkepti aliejuje kol paruduos.

Galima valgyti su garnyru: Pakepinti 2-3 tarkuotas morkas, 2 svogūnus. Įdėti porą šaukštų pomidorų padažo.

ŽUVIES KOTLETAI:

• 500 g faršo
• 3 morkos
• 2 svogūnai
• 2 v. š. manų kruopų
• 4 kiaušiniai
• 3 v. š. aliejaus
• vegeta
• česnako porą skiltelių

Morkas ir svogūnus su česnaku sumalti, įbert vegetos į faršą, įdėt kiaušinius, manų kruopas ir išmaišyti, įpilt aliejaus ir vėl pamaišyt. Kabint šauksštu masę ir kept kotletus.

viska labai panasiai darau, tik aliejaus nepilu, o imetu pora saukstu miltu, kazkaip tvirtesne mase gaunasi, nes kotletus formuoju rankomis ir paniruoju i dziuveselius. Ir renkuosi viena arba svoguna, arba cesnaka O farsa darausi pati, nes visuomet turiu lakia vaizduote ir pradedu galvoti, kas gali pakliuti i pirktini zuvies farsa....

Šviežia žuvis - vis populiaresnis pasirinkimas

„Vis daugiau žmonių į savo kasdienį mitybos racioną įtraukia šviežią žuvį, o populiariausias pasirinkimas yra lašiša. Mūsų parduotuvėse kasdien vidutiniškai yra nuperkama daugiau nei po 3 tonas šviežios lašišos“, - sako prekybos tinklo „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Lašišos maistinė vertė yra itin aukšta ir skirtingi jos ruošimo būdai atskleidžia vis kitą šios žuvies skonį.

Maisto ekspertė Brigita Baratinskaitė tikina, kad lašišos paruošimas nėra sudėtingas, todėl ją žmonės galima įvairiausiais būdais: rūko, kepa ant grotelių, troškina ar tiesiog sūdo. „Lašiša yra riebi žuvis, todėl valgant ją termiškai neapdorojus yra žymiai daugiau gaunama būtinųjų omega-3 riebalų rūgščių, tačiau svarbu, kad žuvis būtų tinkamai paruošta.

Mes visada siūlome šviežią kokybišką žuvį, o sūdymo ir lašišos marinavimo paslapčių galima pasisemti tiek iš Šiaurės Europos, tiek ir Pietų Amerikos šalių tradicinės virtuvės“, - pranešime spaudai pataria minėto prekybos tinklo Maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė.

Skandinaviškas Gravlakso receptas

Gravlaksas yra senovinis žuvies ruošimo būdas, kilęs iš Skandinavijos. Šiauriečiai žvejai dar viduramžiais sugalvojo unikalų metodą, kuris leido šviežią žuvį išlaikyti kaip įmanoma ilgiau. Lašiša būdavo pasūdoma, įdedama į duobę žemėje ir uždengiama beržo žieve.

Drėgnoje ir šaltoje aplinkoje trūkstant deguonies, žuvis nesugesdavo. Išvertus pažodžiui, Gravlaksas reiškia „palaidota“ lašiša. „Šiandien gaminant Gravlaksą užkasti lašišą žemėje nėra būtina, nes tam yra šaldytuvai, tačiau žuvies sūdymui naudojami tie patys ingredientai: druska, cukrus, juodieji pipirai ir krapai“, - pasakoja B. Baratinskaitė ir siūlo Gravlakso receptą išmėginti patiems namuose.

Reikės:

• 500 g lašišos filė
• 2 v. š. druskos
• 1 v. š. rudojo cukraus
• 1 v. š. baltojo cukraus
• žiupsnelio maltų pipirų
• didelės saujos smulkintų krapų

Indelyje sumaišykite druską ir baltąjį bei rudąjį cukrų, maltus pipirus. Lašišą dėkite į didesnį indą, ant viršaus užbarstykite druskos ir cukraus mišiniu, įtrinkite. Tolygiai lašišą apiberkite smulkintais krapais. Lašišą uždenkite maistine plėvele ir prislėkite didesne lėkšte su svoriu, pavyzdžiui, buteliu vandens.

„Taip žuvį šaldytuve laikykite 2 paras, o prieš valgant nuo lašišos nuvalykite sūdymo mišinį ir supjaustykite plonomis riekelėmis, kurias pašlakstykite citrinos sultimis. Mėgaukitės dėdami ant sumuštinių duonos ar valgykite vieną“, - pataria „Maximos“ maisto gamybos ekspertė.

Peruietiška Sevičė

Sevičė („ceviche“) - tai žuvies marinavimas, pasitelkiant citrusinių vaisių sultis. Toks šviežios žuvies paruošimo būdas yra itin populiarus Pietų Amerikoje. Šiuo patiekalu garsėja Peru regionas Sevičė, tačiau kai kas mano, kad jis gali būti kilęs ir iš Ekvadoro. Abiejose šalyse yra itin populiari šviežia žuvis ir kitos jūros gėrybės, kurios būtinos šiam patiekalui gaminti.

Manoma, kad Sevičė atsirado maždaug prieš 2000 metų. Žuviai marinuoti buvo naudojamos fermentuotos bananų ir pasiflorų sultys, nes citrusiniai vaisiai Lotynų Amerikoje dar nebuvo paplitę. Dabartinė Sevičė versija, kai žuvis marinuojama laimo ar citrinos sultyse, atsirado po to, kai ispanų kolonistai į žemyną atvežė šių vaisių.

„Yra daugybė įvairių Sevičė gaminimo variantų, kurie priklauso nuo atskirų regionų, tačiau patiekalo pagrindą sudaro ypač šviežia žalia žuvis, laimo sultys ir kelios aitriosios paprikos. Į populiariausią Sevičė rūšį, kurią rasite visoje Peru, dedama svogūnų ir kalendrų. Žuvis marinuojama laimo sulčių ir druskos marinate. Citrusinių vaisių rūgštis reaguoja su druskos šarmu ir tarsi ją iškepa. Dėl to žuvis iš rausvos tampa balta“, - pasakoja B. Baratinskaitė.

Ji priduria, kad šis patiekalas ne tik skanus ir egzotiškas, tačiau itin lengvai pagaminamas namuose, tad kviečia išbandyti tradicinio Sevičė receptą patiems.

Reikės:

• 250 g lašišos filė
• 1 v. š. druskos
• 1 žaliosios citrinos sulčių
• 1 apelsino
• pusės raudonojo svogūno
• saujos smulkintų šviežios kalendros lapelių
• žiupsnelis maltų pipirų

Atskirame inde sudėkite kubeliais pjaustytą lašišą, suberkite druską ir gerai išmaišykite. Didesniame dubenyje sumaišykite marinatą: citrinos sultis, kubeliais supjaustykite apelsiną, susmulkinkite svogūną ir šviežią kalendrą, pagardinkite pipirais. Įdėkite žuvį ir išmaišykite.

„Užmarinuotą žuvį dėkite į šaldytuvą ir laikykite bent 1 - 2 valandas, tačiau skoniai atsiskleis dar labiau, jeigu ją šaldytuve paliksite per naktį. Kai žuvis pasimarinuos, į mišinį galite įdėti smulkiai pjaustytų avokadų, pomidorų ar agurkų - taip patiekalui suteiksite dar daugiau tekstūros ir skonio. Valgyti galima su virtomis bulvėmis - taip Savičė mėgaujasi Peru gyventojai“, - sako B. Baratinskaitė.

---